Portalas womansday.com apklausė ilgus metus santuokoje gyvenančius vyrus ir pasidomėjo, dėl kokių priežasčių jie jaučiasi nelaimingi. Išskyręs 10 dažniausių priežasčių, portalas pateikia ir šeimų psichologės Karos Thompson komentarus bei pasiūlymus, ką tokiu atveju vertėtų daryti žmonai, kad santykiai pasisuktų geresne kryptimi.
„Vietoj „labas“ – priekaištų lavina“
Jimas B. (46 m.), vedęs 21-erius metus: „Norėčiau, kad mano žmona šiek tiek labiau mane vertintų. Kad, tarkime, man grįžus namo ji džiaugsmingai mane pasitiktų, o ne vos man įžengus pro duris užsipultų, jog ir vėl šiandien kažko nepadariau. Aš puikiai suprantu, kad rūpintis mūsų vaikais ir namų buitimi jai nėra lengva, tačiau ji neįvertina to, kad darbe aš taip pat gan sunkiai dirbu.“
Psichologės komentaras: Kiekvienas iš mūsų turime savų įsipareigojimų ir darbų, kuriuos turime atlikti, tačiau išlieti savo pykčio ant partnerio dėl neatliktų darbų, vos tik jam žengus pro duris, tikrai nevertėtų, mat taip pagalbos tikrai nesulauksite, tik sukursite dar didesnę įtampą santykiuose. Verčiau jau leiskite jam pailsėti ir tik tada aptarkite iškilusias problemas.
„Pernelyg retai veikiame ką nors smagaus kartu“
Juk galiausiai svarbu ne tai, kuris iš jūsų viską suorganizavo, o tai, kad smagiai praleidote laiką kartu ir sustiprinote tarpusavio ryšį.
Christianas H. (39 m.), vedęs 6-erius metus: „Kuomet su žmona dar tik susitikinėjome, nuolat veikdavome ką nors smagaus, tačiau kai susituokėme, visa ši veikla, atrodo, kažkur išgaravo. Manau, būtų smagu, jei abu pasistengtume vėl susigrąžinti šią tradiciją. Problema yra ta, kad abu esame nepaprastai užsiėmę žmonės ir žmona mano, kad aš turiu tapti šios veiklos iniciatoriumi. Žinoma, jei aš ką nors suplanuočiau, jai tai būtų romantiška staigmena, tik kad aš ir pats norėčiau tokios staigmenos iš jos pusės.“
Psichologės komentaras: Geros žinios – jei abu manote, kad vertėtų praleisti daugiau kokybiško laiko kartu, puiku – einate teisingu keliu. Kitas jūsų žingsnis turėtų būti konkretumas. Nustokite sekti, kuris iš jūsų praėjusį kartą planavo pramogas, ir imkitės iniciatyvos kartu, juk nebūtina planuoti stipriai į priekį ar organizuoti grandiozinio pasimatymo. Gal jūsų mieste lankosi jums abiem patinkanti muzikos grupė, o gal rodo filmą, kurį abu norite pasižiūrėti? Juk galiausiai svarbu ne tai, kuris iš jūsų viską suorganizavo, o tai, kad smagiai praleidote laiką kartu ir sustiprinote tarpusavio ryšį.
„Be temų apie vaikus, atrodo, ir neturime apie ką kalbėtis“
Danielis O. (42 m.), vedęs 14-a metų: „Žinau, kad ir aš pats esu kaltas, jog nepakankamai vertinu savo žmoną, tačiau man kyla pyktis, kad ji visuomet turi būti atsakingoji. Žinau, kad ji tiesiog stengiasi būti gera mama ir kad rūpinasi mūsų vaikais, tačiau būtų smagu, jei galėtume pasikalbėti ir apie ką nors kitą, apie gyvenimą, pasaulio aktualijas, ne tik apie mūsų vaikų gyvenimo dramas.“
Psichologės komentaras: Žinoma, temos apie vaikus yra svarbios ir aktualios jums abiems, tačiau jos neturėtų užgožti jūsų kaip poros gyvenimo. Tad kai vaikai užmigdyti ar išvykę vasaros atostogų pas senelius, pasistenkite dažniau pašnekėti tiek apie save, tiek apie savo jausmus, tiek ir apie pasaulio aktualijas bei jūsų požiūrį į jas. Tokie pokalbiai jus suartins ir bus puikus stimulas jūsų santykiams.
„Ji neįvertina mano romantiškų pastangų“
Markas H. (49 m.), vedęs 26-erius metus: „Mane jau ne viena moteris yra pavadinusi neišgydomu romantiku. Kažkada pagrobiau merginą, su kuria draugavau, ir pasakiau jai, kad kitą savaitę mes praleisime Jamaikoje... Man nepaprastai patinka sėdėti su mylimu žmogumi prie židinio ir žiūrėti senovinius romantinius filmus, ir vakaras tikrai neprivalo baigtis lovoje, kad aš būčiau laimingas. Gaila, kad mano žmona jau nebėra romantikė. Ir aš manau, kad pati geriausia mano savybė lieka neįvertinta.“
Psichologės komentaras: Santykiai kinta ir vystosi – kartais pasitaiko, kad savybė, dėl kurios įsimylime savo partnerį, galiausiai pradeda erzinti ar netgi vesti iš proto. Gali būti, kad tiesiog esate pernelyg pervargusi nuo kasdienio streso, kad galėtumėte reaguoti į romantiškus vyro gestus taip, kaip anksčiau, ir tai yra visiškai normalu. Svarbiausias raktas čia – nuoširdumas ir atvirumas vienas kitam. Pasikalbėkite ir galbūt atrasite abu tenkinantį sprendimą. Romantikos į santykius gali įnešti ir netolima išvyka tik dviese.
„Lovoje ji jau nebe tokia aistringa“
Davidas K. (33 m.), vedęs 4-erius metus: „Kai susipažinome, mano būsima žmona turėjo daug didesnę seksualinę patirtį ir buvo kur kas aistringesnė bei labiau nuotykių lovoje ištroškusi negu aš, tačiau vos tik susituokėme, atrodo, visa tai tiesiog „išsijungė“. Apsilankę pas porų psichoterapeutą galiausiai išsiaiškinome, kad tokia ji tiesiog norėjo man pasirodyt, jog ją įsimylėčiau.“
Psichologės komentaras: Į tokias situacijas dažniausiai reikėtų žvelgti giliau – jei moteris mano turinti užsidėti kažkokią kaukę, kad vyras jai pasiūlytų tekėti, tuomet jai derėtų giliau paanalizuoti save ir susivokti, iš kur šis jausmas apskritai kyla. Porų terapijos metu iškilus kažkurio vieno partnerio individualioms problemoms, labai svarbu jas aptarti ir paanalizuoti abiems.
„Bijojau jai paprieštarauti“
Evanas K. (31 m.), vedęs 4-erius metus: „Maniau, kad tiesiog esu geras vyras, leisdamas jai priimti svarbiausius sprendimus namuose dėl to, ką valgysim, kaip dekoruosime savo namus ar kada laikas svarstyti apie vaikus. Tačiau galiausiai supratau, kad šis mano „gerumas“ tapo viena pagrindinių priežasčių, kodėl jai nusibodau.“
Psichologės komentaras: Jei esate nelaiminga dėl to, kiek vyras padeda tvarkytis namuose, pasikalbėkite su juo ir pasistenkite suprasti, kodėl jis taip elgiasi. Galbūt tai, ką jūs laikote tinginyste, paprasčiausiai tėra vyro bandymas parodyti, jog jis visiškai jumis pasitiki ir gerbia jūsų priimamus sprendimus ar pasirinkimus.
„Pradėjau neatitikti jos aukštų standartų“
Kerris W. (49 m.), vedęs 12-ka metų: „Kai susituokėme, mano žmona tapo nepaprastai religinga ir dabar ji turi itin aukštus standartus dėl to, koks turi būti „tikras krikščionis“. Iš visų jėgų stengiuosi jai įtikti, tačiau to vis būna negana. Šiuo metu jaučiuosi nuo jos atsiribojęs tiek emociškai, tiek ir fiziškai, nes manau, kad tiesiog negaliu pakilti iki jos standartų. Kaipgi gali mylėti žmogų, kuris nejaučia tau pakankamai pagarbos ir visuomet tave laiko prastesniu už save?“
Psichologės komentaras: Jei vieno partnerio tikėjimas skiriasi nuo kito religinių įsitikinimų, vertėtų pasikalbėti ir atrasti bendrų taškų, bent jau tiek, kiek įmanoma tai padaryti. Tačiau tai daryti vertėtų ne per kaltinimus ar priekaištus, o nuoširdžiais pokalbiais ir atvirumu.
„Mūsų seksualinis gyvenimas tapo neįdomus“
Mike'as S. (44 m.), vedęs 18-ka metų: „Man rūpi mano žmona, tačiau mūsų santuokoje nebeliko jokio intymumo. Ir jo nėra jau penkerius metus. Seksas mums tapo platonišku susitarimu. Ir jai, panašu, tai nekelia jokių problemų. Daugelį kartų apie tai kalbėjomės, tačiau jai atrodo, kad santykiai be sekso nėra taip blogai. Tad problemos spręsti ji nenori, o aš versti ją tai daryti taip pat nedegu noru. Tačiau norėčiau, kad ji bent kiek pasistengtų ką nors pakeisti.“
Psichologės komentaras: Santuokoje sprendimus turite priimti abu, negali vienas žmogus tiesiog nuspręsti, kaip turėtų atrodyti ar neatrodyti jūsų seksualinis gyvenimas. Atminkite, kad dažniausiais atvejais sekso trūkumas santykiuose yra ne problema, o problemos simptomas, po kuriuo gali slypėti itin daug priežasčių. Jei tarpusavyje susišnekėti nepavyksta, vertėtų apsilankyti pas porų psichoterapeutą.
„Nesulaukiu iš jos užuojautos“
Kartais man pernelyg sunku būti guodėju ir palaikytoju, kai tuo tarpu aš pats tos paguodos ir palaikymo turiu ieškoti kreipdamasis į draugus ar giminaičius.
Josephas K. (43 m.), vedęs 5-erius metus: „Vyrai šiais laikais, atrodo, turi suprasti savo mylimų moterų emocijas ir visapusiškai jas palaikyti, o patys į jas reaguoti privalo tik „vyriškai“. Kai užgriūna santuokinės bėdos, mano žmona turi tendenciją užsidaryti savyje ir visada tikisi, kad aš ja pasirūpinsiu. Norėčiau, kad ji suprastų, jog stresą, baimę ar nerimą jaučiu ir aš. Kartais man pernelyg sunku būti guodėju ir palaikytoju, kai tuo tarpu aš pats tos paguodos ir palaikymo turiu ieškoti kreipdamasis į draugus ar giminaičius, nors turėčiau jos sulaukti namuose...“
Psichologės komentaras: Tokia jau mūsų žmogiškoji prigimtis – kartais taip stipriai susitelkiame į save, kad visiškai pamirštame pagalvoti apie kito žmogaus jausmus. Nuoširdus partnerių pašnekesys dažniausiai atskleidžia, kad abu jie jaučiasi lygiai taip pat.
„Ji per daug dirba“
Mattas F. (26 m.), vedęs 8 mėnesius: „Mano žmona yra mokytoja, tad neretai savo darbo užduotis ji parsineša ir namo, gaila, kad darbas už namus jai visuomet yra svarbesnis. Dėl to, manau, kad mūsų santuokoje stengiuosi tik aš. Visuomet jai padedu su darbais, kartu kuriame projektus – visa tai tam, kad tik galėčiau praleisti daugiau laiko su ja. Aš suprantu, kad jos darbas svarbus ir atsakingas, tačiau projektai galiausiai baigsis, mokiniai užaugs ir baigs mokslus, o juk santuoka truks iki tol, kol mirtis mus išsiskirs.“
Psichologės komentaras: Žiūrėti į savo darbą su entuziazmu tikrai nėra blogai, tačiau gyvenime svarbu išmokti palaikyti balansą tarp asmeninio gyvenimo ir karjeros. Būtent dėl to vertėtų nusistatyti ribas ir atrasti laiko ne tik užduotims po darbo, bet ir santykių vystymui bei kokybiškam laikui su savo sutuoktiniu.
