Senus įpročius reikia pakeisti naujais
Programos „Įpročių korekcija“ iniciatorius ir kūrėjas, lektorius Rytis Verbus pastebėjo, kad daugumai žmonių, kurie norėtų atsikratyti savo ydų ar žalingų įpročių, tiesiog pritrūksta valios ar disciplinos. Jie pabando gyventi kitaip vieną – dvi dienas, bet supratę, kad reikia daug pastangų, viską meta.
„Žmonėms trūksta žinių, kaip šias pastangas paversti lengvomis ir maloniomis. Vos per tris savaites jūs galite pakeisti savo gyvenimą kardinaliai ir susikurti galingus įpročius. Tai gali būti visiškai paprasti dalykai, pavyzdžiui, kėlimasis valanda anksčiau, mankšta kiekvieną rytą, punktualumas, kiekvienos dienos planavimas ar kokio žalingo įpročio atsisakymas“, – teigia R.Verbus.
Daug žmonių nėra patenkinti savo gyvenimu ar pasiekimais. Tai būtų galima pakeisti sutaupius laiko, kuris beprasmiškai leidžiamas prie televizoriaus ekrano, kompiuterinių žaidimų ar įnikus kelioms valandoms į socialinius tinklus.
„Viskas priklauso nuo jūsų pačių! Jūs kontroliuojate savo ateitį. Ją lemia ir tai, kokius įpročius esate susikūrę. Galbūt norite atsikratyti senų įpročių? O gal norite juos pakeisti naujais, geresniais? Blogus įpročius galite „sulaužyti“ ir per 21 dienos bandymą. Tai iššūkis, kuris gali pakeisti jūsų gyvenimą iš esmės“, – tikina lektorius.
Kodėl reikia 21 dienos?
Remiantis mokslininkų tyrimais, norint įgyti naują įprotį reikia 21 dienos. Trys savaitės yra pakankamas laikas, per kurį žmogaus smegenyse susiformuoja naujos neuronų jungtys. Per 21 dieną suformuojami nauji įpročiai, kurių dėka atsikratoma senų, žalingų.
Trijų savaičių programa – puikus eksperimentas norintiems išmėginti naujus dalykus, naujas veiklas.
Lektoriaus R.Verbaus inicijuota įpročių korekcijos programa pagrįsta tam tikromis taisyklėmis, kurių reikia laikytis kiekvieną dieną – 21 dieną iš eilės, be jokių pertraukų. Kiekvieną dieną jūs imatės naujos veiklos, pavyzdžiui, rytinės mankštos, pradedate laikytis naujos dietos, susirandate naujų draugų, anksčiau keliatės, atsisakote serialų žiūrėjimo, trumpinate naršymo po socialinius tinklus laiką, padarote kokį nors gerą darbą.
„Trijų savaičių programa – puikus eksperimentas norintiems išmėginti naujus dalykus, naujas veiklas. Tai naujų įpročių formavimas. Jūs sužinote taisykles, kurios reikalingos norint išsiugdyti naujus įpročius ir jų laikytis visą gyvenimą“, – pasakoja lektorius.
Smegenys dirba lyg kompiuteris
Šiuolaikinis mokslas skiria daug dėmesio smegenų veiklos studijavimui ir programavimui. „Žmogaus smegenis galima sulyginti su kompiuteriu, – sako Rytis. – Gimstame turėdami „įrašytą“ pagrindinę informaciją, kaip reikia elgtis, turėdami instinktus. Tiek kompiuteris, tiek smegenys veikia panašiai – generuoja elektros impulsus, kuriais perduodama informacija.
Kaip programuojame kompiuterį, kad darytų tam tikras užduotis, taip programuojamas žmogus nuo vaikystės, kaip jis turi elgtis. Todėl vaikui ypač svarbūs pirmieji septyneri metai, nes formuojami elgesio algoritmai. Tai vadinama auklėjimu.“
Anot lektoriaus, žmogaus smegenys veikia pagal tas programas, kurios buvo įrašytos vaikystėje. Norint koreguoti elgesį ar įpročius, reikia sukurti naują programą – gerus įpročius treniruoti.
„Jei viena ranka treniruojama, kita – ne, tai iškelti į viršų 16 kilogramų svarmenį lengvai galėsite tik ištreniruota ranka. Norint tą patį padaryti kita ranka, reikia ją treniruoti. Taip pat ir su mūsų įpročiais ir elgesiu – norint juos pakeisti, reikia treniruotis“, – palygina R.Verbus.
Lektorius tvirtina, kad viskas, ką esame gyvenime patyrę, pamatę, ragavę, pajautę, kaupiasi smegenyse. Todėl baimės, džiaugsmai, kuriuos jaučiame, tai yra tai, ką jautėme anksčiau, o ne dabar. Tad ir norint atsikratyti baimių, reikia daugiau naujų emocijų, kurios teiktų džiaugsmą ir ramybę.
Smegenų veiklą skatina menas ir sportas
Kiekvienas mūsų naujas veiksmas, nauji įspūdžiai sukuria naują neuronų jungtį smegenyse. Jei kažką naujo išmokome, nuveikėme, patyrėme, paragavome, nuvykome į naują vietą, susiformuoja nauja neuronų jungtis. Norint, kad smegenys dirbtų, jas reikia lavinti.
Kai žmogus skambina pianinu ar verčia iš vienos kalbos į kitą sinchroniniu būdu, smegenys dirba labai intensyviai – veikia abu smegenų pusrutuliai. Lavinama ir atmintis, ir vizualizacija. Daug smegenys treniruojamos ir sportuojant, mokantis užsienio kalbų, naujų šokių judesių ar pratimų.
„Norint paskatinti smegenų veiklą, reikia jas lavinti. Vien tik televizoriaus žiūrėjimas naudos neduoda – nei kūrybiškumas ugdomas, nei vizualizacija, nei atmintis. Kai siūlai vyresniems žmonėms pabandyti kažką naujo, jie jau nenori, sako, jau viską išbandę.
O vaikams viskas įdomu, jie nori naujų pojūčių, įspūdžių, todėl jie jaučia džiaugsmą, laimę, smegenys išskiria laimės hormoną. Vaikai jaučia tai, ko suaugusieji jau nebesugeba. Todėl dauguma suaugusių žmonių yra pavargę, liūdni ir griebiasi sintetinių malonumų, saldumynų ar antidepresantų“, – aiškina R.Verbus.
Džiaugsmą, laimę ir kitas teigiamas emocijas galima pažadinti ne sintetiniais dirgikliais, o naujomis patirtimis, naujais formuojamais įpročiais.
„Reikia stimuliuoti neuronus, kurie teikia teigiamas ir geras emocijas, kad žmogus jaustų laimę, džiaugsmą natūraliai, be jokių sintetinių paskatų. Kaip tai padaryti, reikia tam tikrų žinių, įgūdžių ir ryžto įveikti 21 dienos iššūkį“, – teigia lektorius, programos „Įpročių korekcija“ iniciatorius R. Verbus.
