Kvėpavimo pratimai
Streso akivaizdoje mūsų kūnas pasiruošia atremti esamą ar tariamą pavojų: pagreitėja širdies plakimas, padažnėja kvėpavimas. Sąmoningai ramindami kvėpavimą siunčiame kūnui signalą – viskas gerai, nėra reikalo panikuoti. Reguliariai atliekant kvėpavimo pratimus, tai taps įpročiu, o užplūdus emocijų bangai net nepajusite, kaip automatiškai susitelksite į kvėpavimą.
Fizinė veikla
Jei turite šiek tiek daugiau laiko, slegiančias emocijas galite tiesiog… išprakaituoti. Užsiimant sunkia fizine veikla, kūnas pavargsta, tačiau protas pailsi ir emocijos nurimsta.
Po stresą sukėlusios situacijos išliekite kelis prakaito lašus sporto salėje, nubėkite kelis kilometrus aplink savo namus ar tiesiog greitai padarykite 30 pritūpimų.
Nenorite neštis streso iš darbo į namus? Puiku – palikite automobilį ir eikite pėsčiomis. Bent jau dalį blogų emocijų tikrai išmėtysite pakeliui.
Temperatūros šokas
Didelis stresas gali nunešti mūsų dėmesį į praeitį („ką aš padariau“, „pasirodžiau kaip visiškas nevykėlis“) arba ateitį („man tikrai nepasiseks“, „ji turbūt ruošiasi mane palikti“). Jei dėmesį pavyksta grąžinti į dabarties akimirką, pasijuntame kur kas geriau.
Grįžti į „čia ir dabar“ gali padėti temperatūros šokas. Nebūtina šokti į ledinį ežero vandenį. Tą patį efektą suteiks šaltas dušas ar paprasčiausi ledukai iš šaldiklio. Jei negalite pakęsti šalčio, galite rinktis karštą pirtelę – ji kaip mat išgarins blogas emocijas.
