Pasak psichologų, žmonės meluoja mažiausiai 1–2 per dieną. Daugeliu atvejų tai nekaltas melas, kuris niekam nepadaro žalos. Sugebėjimą meluoti mes įgijome evoliucijos metu. Melas mūsų protėviams padėdavo išgyventi sunkiomis sąlygomis. Tai gebėjimas manipuliuoti kitais be fizinės jėgos panaudojimo. Nuo senų laikų melas suteikdavo galimybę kovoti už geresnius išteklius, partnerius ir valdžią, rašo adme.ru.
Meluoti mes pradedame nuo 4–5 metų. Pasak neurobiologų, melas – labai svarbus socialinis įgūdis. Jis padeda suprasti elgesio taisykles visuomenėje, lavina vaizduotę ir netgi moko atjautos (per gebėjimą save įsivaizduoti kito vietoje).
Tačiau melas gali būti įvairų rūšių. Jeigu norite saugoti savo nervų sistemą, turite išmokti atskirti nekaltą ir pavojingą melą. Štai keturios priežastys, dėl kurių mes meluojame netgi savo artimiausiems žmonėms.
Noras patenkinti partnerio lūkesčius
Tai nekalčiausia melo rūšis, kuria mes naudojamės vos ne kasdien. Jei manote, kad esate visiškai „švarūs“, prisiminkite, kiek kartų sakėte aplinkiniams „tu gerai atrodai“ taip visai nemanydami. Tai kilniaširdis melas.
Psichologai teigia, kad 85 proc. porų partneriai santykių pradžioje vienas kitam meluoja ar kažką slepia. Visa tai daroma, kad atsitiktų antrosios pusės lūkesčius.
Beje, santuokoje melo sumažėja net kelis kartus: sutuoktiniai vienas kitam pameluoja viename iš dešimt pokalbių. Pavyzdžiui, vyras sako, kad pamiršo išnešti šiukšles, nors iš tiesų tiesiog tingėjo. Jeigu norite išvengti netgi tokio nekalto melo, permąstykite savo elgesį: galbūt jūs taip aukštai užkėlėte kartelę, kad partneriui nieko kita nelieka, kaip šiek tiek pagražinti savo poelgius ir slėpti tiesą.
Santuokoje melo sumažėja net kelis kartus: sutuoktiniai vienas kitam pameluoja viename iš dešimt pokalbių.
Bandymas pritraukti dėmesį
Visi turime pažįstamą arba giminaitį, kuris nuolat stengiasi atsidurti dėmesio centre. Ieškodamas ir nerasdamas, kuo gali sudominti kitus, jis griebiasi melo. Tokie žmonės išgalvoja istorijas, kad prie savęs pritrauktų partnerio ar draugo dėmesį. Šiai kategorijai priskiriami tiek pagražinantys savo gyvenimą, tiek juo besiskundžiantys.
Iš esmės toks melas aplinkiniams žalos nedaro. Na, žmogus išsigalvoja įvykius, kurių nebuvo. Kas čia tokio? Tačiau tai byloja apie tai, kad žmogus savimi yra nepatenkintas. Jam neužtenka drąsos pažvelgti į akis realybei ir paimti gyvenimo vadžias į savo rankas.
Savanaudiškas melas
Šios rūšies melas pagrįstas siekimu gauti naudos sau. Tai gali būti bandymas nuslėpti neištikimybę ar finansines machinacijas, susijusias su bendra sąskaita.
Pasak psichologų, kuo žmonės artimesni, tuo daugiau tikimybės, kad bus daugiau melo. Meluoti mažai pažįstamam žmogui mes paprastai neturime priežasčių, o štai artimi žmonės vienas kitam meluoja.
Psichologų teigimu, nemeluoja, net jeigu galėtų sau gauti naudos, tik viena kategorija žmonių. Tai sergantieji depresija. Šioje būsenoje jie save ir aplinkinius vertina su negailestingu sąžiningumu. Tiesa, kai kurie gydytojai įsitikinę, kad perdėtas sąžiningumas kenkia sveikatai – kartais nedidelė dozė saviapgaulės gali jus išgelbėti nuo niūrios nuotaikos.
Melas dėl malonumo
Patys pavojingiausi yra patologiniai melagiai. Meluodami jie mėgaujasi. Jų melas – visiškai betikslis. Anksčiau šis nukrypimas buvo laikomas psichikos ligos požymiu, tačiau dabar nustatyta, kad melas smegenyse sujaudina tam tikrus centrus, atsakingus už malonumą.
Mūsų smegenys gauna teigiamus impulsus, jeigu meluojame sėkmingai. Ir egzistuoja rizika, kad pamelavę vieną kartą nebesustosime: smegenys tiesiog reikalaus melo. Taigi kuo daugiau toks žmogus meluoja, tuo didesnė tikimybė, kad tai kartosis.
