Pradėkime nuo to, kad Ieva neieško pinigų maišo, nesivaiko vyro statuso ar žinomumo visuomenėje. Ji pati yra matoma viešojoje erdvėje, užima vadovaujamas pareigas, finansiškai tvirtai stovi ant kojų ir turi įdomių hobių.
Ieva nenori tiksliai įvardyti savo amžiaus, tačiau jai – 40 ir dar šiek tiek. Ji išsiskyrusi. Vaikai – jau užauginti.
„Mūsų visuomenėje moteris po 40-ties yra „nurašoma“, o gal vertėtų sakyti „nusirašo“, suprask, kas jau čia iš manęs bus... Nesąmonė – mums dar viskas priešaky, – neabejoja Ieva ir įvardija dar vieną stigmą – gėdą moteriai ieškoti partnerio.
„Jei ieškai, vadinasi, esi agresyvi barakuda. Kodėl pasakyti, kad esu alkana, yra normalu, o deklaruoti, kad ieškau žmogaus – jau išsišokimas?“ – stebisi moteris.
Pažintys – poskyrybinė terapija
Prieš kelerius metus Ieva toli gražu taip nepasitikėjo savo jėgomis. Paprastai tariant, sutuoktinis ją išdavė ir išėjo pas kitą. Ieva jautėsi sugniuždyta ir menka.
„Pažinčių svetainės buvo tai, kas man padėjo vėl vaikščioti tiesiai ir žibančiomis akimis“, – teigia Ieva. Naujas pažintis internete ji vadina poskyrybine terapija.
Pažinčių svetainės buvo tai, kas man padėjo vėl vaikščioti tiesiai ir žibančiomis akimis.
„Po skyrybų mano, kaip moters, savivertė buvo sutrypta. Kai šiek tiek atsigavau, nusprendžiau patikrinti, kokie vėjai ir skersvėjai mano amžiaus žmonių gyvenime pučia. Koks dabar mano reitingas?“ – prisimena pašnekovė.
Ji nustebo suvokusi, kad jos reitingas vyrų žvilgsniu absoliučiai neatitiko asmeninio įsivaizdavimo.
„Galvojau, kad aš – jau sena moteriškė. O staiga užsiregistravau pažinčių svetainėje ir, o mamamia, man žeria komplimentus. Iš pradžių patyriau šoką: kur aš patekau, ar čia tikrai apie mane? Tačiau pamažu įsidrąsinau ir pradėjau eiti į atsargų ryšį“, – kalba Ieva.
Bendravimą internete ji vadina žaidimu. „Aš tiesiog gerai leidžiu laiką. Tam tikras gyvenimo programas aš jau įvykdžiau: praėjau santuokinį gyvenimą, savęs praradimą, kai tave susiurbia, kai tavęs nebelieka, prisikėlimą. Ir jei tau pavyksta prisikelti, tu išeini į kitą kokybę“, – svarsto moteris.
Pasižadėjo neturėti toksiškų santykių
Likimo ironija: aplink Ievą – daugybė vyrų, tačiau didžiuma kolegos, bičiuliai ar draugai: „Negaliu brautis į kitų žmonių šeimas, gyvenimus. Todėl nusprendžiau pasirinkti kitą, sau nepažįstamą erdvę – internetą.“
Ji žino, ko nori ir ko ne. „Nenoriu būti viena, bet aš galiu, man pasaulis nesugrius. Todėl ir nenoriu bet kokio, – atvirauja. – Man reikia žmogaus su humoro jausmu, emociškai raštingo, tolerantiško. Žmogaus, kuris jau save suvokęs ir partneryje neieško išsigelbėjimo ar užpildymo.“
Nenoriu būti viena, bet aš galiu, man pasaulis nesugrius. Todėl ir nenoriu bet kokio.
Ieva davė žodį gerbti save ir nesileisti į toksiškus santykius. „Ar mano kartelė per aukšta? – klausia. – Nemanau.“
Internetinėse anketose Ieva prisistato savo tikruoju vardu, talpina asmenines nuotraukas.
„Į santykio paiešką einu labai atvirai. Todėl iškart labai įtariai vertinu slapukaujančius vyrus, prisidengiančius išgalvotais vardais ir svetimomis fotografijomis. Jie teigia esantys vadovai ir nenorintys būti atpažinti pavaldinių. Arba aiškina esantys savo srityje labai žinomi žmonės. Tačiau man tai nepatinka. Jei apsimetinėjama nuo pirmo žingsnio, atvirumu grįsti santykiai vargiai įmanomi“, – įsitikinusi Ieva.
Tiesiai šviesiai: „Noriu tik sekso“
Pažinčių svetainės kaip ant delno atveria visuomenės ydas. Netgi gali imti atrodyti, kad neištikimybė jau tapo norma.
Sako, man reikia platesnės spalvų paletės. Ir jie nesijaučia dėl to blogai!
„Moterų trumpalaikiams romanams ieško be galo daug vedusių vyrų. Dažniausiai statuso jie net neslepia. Susidūrus su tokiu man užverda emocijos nuo pykčio ir nusivylimo iki baimės leistis į santykius, juk neištikimųjų tiek daug!“ – stebisi Ieva.
Vyrų pasiteisinimai – lyg iš vadovėlio, pavyzdžiui, nesusikalba su žmona. Arba: „Mūsų santykiai buitiniai“, „Kartu jau negyvename.“
Kai kurie vyrai rėžia tiesiai šviesiai – ieško nuotykio ar nori sekso. „Sako, man reikia platesnės spalvų paletės – tik žmonos neužtenka. Ir jie nesijaučia dėl to blogai!“, – apgailestauja Ieva ir pateikia vieną konkretų susirašinėjimą, po kurio norėjo ir juoktis, ir verkti.
X: – Laba diena, mane domintų pastovūs susitikimai. Jei jūs ieškote to paties, parašykite man.
Ieva: – Sveiki, įdomiai suformulavote. Kas tai per susitikimai būtų?
X: – Pastovūs, konfidencialūs, intymūs susitikimai. Na, mes – suaugę žmonės, galime bendrauti atvirai.
Ieva: – Dėl to ir klausiu.
X: – Jus tai domintų? Mano nuotrauka irgi įdėta netikra, negalėčiau čia rašyti be nuotraukos, taigi, įdėjau kažką. Kvaila, aišku, bet taip jau išeina.
Kai būsiu vienišas, jei būsiu, eilė bus.
Ieva: – Tada dar ir anketoje duomenis dėl santykių neteisingai nurodėte. Vedęs? Santykiuose?
X: – Na, nevedęs, bet santykiuose.
Ieva: – Tada palinkėsiu sėkmės. Nesiterpiu į jau egzistuojančius santykius.
X: – Šiandien jie yra, rytoj jau nebus. Neieškočiau kažko, jei viskas būtų gerai.
Ieva: – Parašiau ne tam, kad auklėčiau ar moralizuočiau, tiesiog toks mano pasaulio supratimas. Parašyk, kai būsi laisvas.
X: – Aš tave gerai suprantu, bet kai būsiu vienišas, jei būsiu, eilė bus. Tai be ironijos sakau.
Ieva: – Be ironijos užleidžiu vietą.
„Jaučiate, koks pasitikėjimas savimi? Turbūt tai tos kartos vyras, kuris augintas atmosferoje, kad vyras namie yra savaime vertybė“, – samprotauja Ieva.
Reaguoja labai gynybiškai
Ievai galvoje netelpa, kaip save gerbiantis vyras į pirmąjį pasimatymą ateina nesiskutęs, nesiprausęs, aptraiškanojusiomis akimis, nežinia kiek laiko nevalytais dantimis, nugulėtais plaukais. Su dėme ant megztinio ar suplyšusiomis kelnėmis.
„Ir sėdi prieš tave tokie patys sau nuostabūs svajonių jaunikiai. Ir nesupranta, kaip gali tau nepatikti. Juk šimtus kartų rašyta, perrašyta ir įrodyta, kad pirmasis įspūdis ir nuosprendis įvyksta per pirmą minutę”, – primena Ieva.
Sėdi prieš tave tokie patys sau nuostabūs svajonių jaunikiai. Ir nesupranta, kaip gali tau nepatikti.
Tokie pretendentai į jos širdį neprisibels: „Ir aš jiems labai mandagiai tai pasakau. Gal kokiai nors kitai moteriai tai tiktų, bet ne man. Į tai vyrai reaguoja labai gynybiškai – pati kalta.“
Gynybiškumas, Ievos pastebėjimu, ryškus lietuvio bruožas: „Jei tik pasakai ką nors, kas jiems nepatinka, iškart tampi pasikėlusia. Neabejoju, kad yra išsilavinusių, prisižiūrinčių ir visokių fainų vyrų, tačiau dominuoja tokie, kuriems trūksta emocinio raštingumo, savo emocijų pažinimo ir reflektavimo. Būtent to labiausiai ir pasigendu.“
Ir būtent tai turi dažnas užsienietis. „Su jais bendrauti paprasta, nes jie sako, kaip yra. Paklausi, kodėl išsiskyrė, ir gausi tiesų atsakymą. Tuo metu lietuvis iškart suka vingiais: „O kodėl klausi? Kodėl tau tai rūpi? Gal kada nors aš tau papasakosiu.“ Užsienietis apie dalykus kalba be pasaldinimų ir kaltinimų. Pasakoja, ką daro, kokie ateities planai, laisvai kalba apie buitį“, – lygina Ieva ir pabrėžia, kad emigruoti nenori.
Po klausimų – stebuklingas išgijimas
Užsieniečiai moka rodyti dėmesį, tačiau Ieva jau pasimokė, kad ne viskas auksas, kas auksu tviska.
Su vienu italu Ieva susirašinėjo apie metus. Vyriškis pasakojo esą orlaivio pilotas ir net leido suprasti, kad galėtų dirbti „Ryanair“ bazėje Lietuvoje.
Įmečiau paveiksliuką į paiešką ir nuotrauką radau itališkame laikraštyje.
„Bet visada jaučiau, kad kažkas ne taip. Neapleido jausmas, kad tai – psichopatinis tipažas. Gal dėl to vengdavau gyvų pokalbių „Skype“... Aš karts nuo karto atsitraukdavau, bet jis labai mokėdavo rodyti dėmesį, todėl bendravimas tęsėsi“, – pasakoja Ieva.
Ir staiga vieną dieną vyras pranešė susirgęs plaučių vėžiu. „Turėjo būti atsisveikinimo skambutis, bet aš ir jo išvengiau. Tačiau ėmė graužti sąžinė, kad taip negražiai elgiuosi, paleidau žmogų mirti neatsisveikinusi. Vėl pradėjome susirašinėti. Paprašiau atsiųsti nuotraukų. Jis atsiunčia ranką su lašine. O, sakau, žiedas ant piršto. Pasiteisino, kad jis mirusios mamos, kad sėkmę neštų“, – prisimena Ieva.
Nuotrauka jai sukėlė įtarimų. Jos fone buvo matyti ne onkologiniai ligoniai, o pacientai po pilvo operacijos.
„Įmečiau paveiksliuką į paiešką ir nuotrauką radau itališkame laikraštyje. Nusiunčiu jam nuorodas ir paklausiu, ar komentarų bus? Anketa buvo staigiai ištrinta ir žmogus dingo. Matyt, labai greitai pasveiko“, – juokiasi Ieva.
Pasiryžusi braidyti po pelkę
Tokios patirtys Ievą išmokė budrumo. „Žinau, kad reikia kaip maro vengti naftos magnatų ir JAV kariškių, nes po tuo slepiasi vadinamieji scam'ai, kurie užmezga su tavimi emocinį ryšį, bet po kokio mėnesio paprašo pervesti pinigų, nes esą atsitiko nelaimė, jie prarado dokumentus ir negali grįžti į bazę ar panašiai“, – pasakoja moteris.
Tai yra darbas: turi nuolat eiti į pasimatymus, susitikimus.
Ji neslepia, kad atvejai, kai atsiveri žmogui, kuris tave nuoširdžiai domina, tačiau vėliau supranti, kad Taivane kažkas tiesiog smaginosi ir tikėjosi užsidirbti, skaudina: „Bet tai tik parodo, kad esu išalkusi emocinio, tikro, gilaus ryšio su kita lytimi.“
Ieva nenuleidžia rankų, nes žino, kad laimės reikia siekti: „Tai yra darbas: turi nuolat eiti į pasimatymus, susitikimus. Kaip kitaip suprasi, su kokiu vyru nori leisti gyvenimą.“
Žinoma, ji skraidytų padebesiais, jei žmogų, apie kokį svajoja, būtų radusi pirmu šūviu: „Tačiau taip nenutiko, todėl tenka braidyti po tą pelkę.“
