Daugelis žmonių tikisi, kad iš rutinos ištrūks prisigalvoję naujos veiklos, tačiau jei ji kartosis, juk taip pat virs nesibaigiančia rutina, tiesa? Tad ką daryti? Visų pirma, jeigu norite pabėgti iš besisukančio monotonijos rato, turėtumėte apskritai pakeisti savo mąstymą ir gyvenime matyti ne tik tai, kas juoda ir balta, bet ir įvairesnes spalvas.
Siūlome jums pasisemti idėjų iš tinklalapyje psychologytoday.com pateiktų patarimų.
Išnaudokite apgailestavimo galią
Žinome, tai skamba gan ironiškai, kadangi gailėjimasis dėl įvairių savo priimtų sprendimų išties gali sugadinti nuotaiką. Vis dėlto mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad apmąstymas ir suvokimas, susitaikymas su praeitimi motyvuoja judėti į priekį ir keisti savo gyvenimą.
Tad nuo ko pradėti? Prisiminkite paskutinį savo gyvenime įvykusį svarbų įvykį ir apmąstykite jį: kaip viskas galėjo įvykti ir kaip įvyko iš tikrųjų. Jūs galite rinktis geresnę ar blogesnę alternatyvą. Tarkime, manote, kad esate įstrigusi rutinoje ir apskritai nepatenkinta savo gyvenimu vien todėl, kad prastai pasirodėte per pokalbį dėl naujo darbo? Blogoji alternatyva bus, jeigu mąstysite, kad galėjote pasirodyti ir blogiau ar džiaugsitės, kad išvis turėjote galimybę sudalyvauti pokalbyje – toks mąstymas gyvenimui progreso tikrai nesuteiks. Tačiau jei mintyse išsamiai išsianalizuosite, kaip pasirodėte ir ką kalbėjote pokalbio metu, nors iš pradžių gal ir gailėsitės, kad nepasirodėte geriau, galiausiai suvoksite, kokias klaidas padarėte ir iš jų pasimokysite. Apskritai, savo veiksmų permąstymas ir priimtų sprendimų analizė padeda mums tobulėti, tad šį būdą galite pritaikyti bet kuriuo gyvenimo atveju.
Ištrūkite iš savo „komforto zonos“
Kad ištrūktumėte iš rutinos, visų pirma turėtumėte išsiaiškinti, kas jus joje laiko. „Komforto zona“ – tai tokia situacija, kai jūsų priimami sprendimai yra lemiami jūsų ankstyvos vaikystės patirčių aspektų, ir tai nėra blogai, jei turėjote mylinčius, rūpestingus ir nuolat palaikančius tėvus. Visiškai kitokia situacija tiems, kurie negali pasidžiaugti tobula vaikyste, tuomet vadinamoji „komforto zona“ jums tikriausiai bus pažįstama – iš jos sunku ištrūkti ir būtent dėl jos jaučiatės nelaimingi.
Susitaikymas su praeitimi motyvuoja judėti į priekį ir keisti savo gyvenimą.
Ar atsisakėte naujo darbo, nes dar nuo vaikystės neatsikratėte nesaugumo jausmo ir manote, kad su naujomis pareigomis nesusidorosite? Būtent praeities aidai mus dažniausiai ir laiko vietoje, iš kurios kartais būna be galo sunku pajudėti į priekį. Susimąstykite, kodėl priimate būtent tokius sprendimus ir kokios jūsų praeities patirtys juos gali lemti. Tai jau bus pirmas žingsnis tobulėjimo link!
Nusistatykite pasiekiamus tikslus
Pamirškite tokias maksimalistinius nusistatymus, kaip „kuo daugiau sieksiu, tuo daugiau ir pasieksiu“, naudos jie tikrai neatneš. Nustokite mąstyti globaliai ir susitelkite tik į tai, ką iš tiesų šiuo metu galite pasiekti, o ne tai, ką svajojate daryti ateityje. Savo gyvenimą juk geriausia pradėti keisti nuo mažų žingsnelių. Nepamirškite, kad privalote visiškai realiai įvertinti savo talentus ir sugebėjimus, kad neišsikeltumėte tikslų, kurių negalėtumėte įvykdyti; tai savivertės tikrai daug nepridės.
Pasinaudokite įsivaizduojamais kontrastais
Ši psichologijos technika yra gan paprasta, tačiau išties efektyvi. Atsisėskite ir pagalvokite, kokią įsivaizduojate savo ateitį ir kas trukdo jums jos siekti – tarsi žiūrėtumėte į kompiuterio ekraną, kuris padalintas į dvi dalis, vienoje pusėje – jūsų svajonių ateitis, kitoje – viskas, kas jums trukdo ją paversti dabartimi. Šis būdas jums suteiks energijos ir motyvacijos, negana to, padės realistiškai įvertinti ir išspręsti kylančias problemas, neleidžiančias judėti į priekį. Kaip šis būdas pasitarnaus realiame gyvenime? Tiesiog priimdami sprendimus pasistenkite juos apmąstyti iš visų pusių, pagalvokite, kodėl vienoks ar kitoks būdas jums netinka ir kaip tai galima pakeisti.
Mokykitės iš savo klaidų
XX amžiaus amerikiečių psichologas, dėstęs Harvardo universitete, Burrhusas Fredericas Skinneris sukūrė teoriją, kad žmogaus laisva valia iš tiesų tėra tik iliuzija ir kad kiekvieną jo pasirinkimą ar veiksmą lemia ankstesnių jo ar kitų žmonių pasirinkimų ar veiksmų pasekmės. Taigi, jei vieno ar kito pasirinkimo pasekmės buvo blogos, natūralu, kad žmogus šios klaidos dažniausiai nekartos. Tačiau, jei pasekmės buvo geros, veiksmai, kurie prie jų atvedė, bus ne tik kartojami, bet ir tobulinami.
Šią teoriją B. F. Skinneris pagrindė atlikdamas eksperimentą su balandžiais (gyvūnų mylėtojams vertėtų žinoti, kad tai buvo atlikta prieš 75-erius metus, ir balandžiai per šį eksperimentą nenukentėjo). Mokslininkas alkanus balandžius uždarė į narvelius ir tam tikrais laiko intervalais jiems pamosuodavo maistu. Pastebėta, kad 75 proc. balandžių, norėdami gauti maisto, pradėdavo kartoti veiksmą, kurį jie atlikdavo, kai buvo erzinami maistu. Galbūt net ir nesusimąstome, tačiau žmonės elgiasi lygiai taip pat – jeigu nutinka kas nors gero, dėkojame sukalbėtoms maldoms, talismanams, kuriuos tada turėjome, ar laimę atnešusiems marškinėliams. Juk ir krepšinio sirgaliai, pavyzdžiui, kartais nesiskuta kelis mėnesius, kad tik nepralaimėtų jų mylima komanda!
