Tai atėjo iš urvinių žmonių laikų, kai smegenys padėdavo išvengti pavojaus. Tačiau problema ta, kad dėl tokio šališkumo negatyvūs dalykai mums atrodo daug negatyvesni nei yra iš tikrųjų. Dar daugiau, evoliucija šį mūsų ypatumą tik dar sustiprino – mes paleidžiame savo sėkmę ir grimztame į apmąstymų apie savo nesėkmes liūną, rašo businessinsider.com.
Mąstant apie neigiamas baigtis, į save nukreiptas negatyvas dar labiau viską pablogina. Divyos Kannan iš Vanderbilt universiteto psichoterapijos tyrimas parodė, kad toks panirimas gali sukelti depresiją, nerimą, motyvacijos ir produktyvumo stoką.
Kaip ištrūkti iš šio užburto rato? Pasak psichologės dr. Kristin Neff iš Teksaso universiteto Ostine, per užuojautą sau: „Tyrimai rodo, kad pagrindinė kliūtis, trukdanti parodyti užuojautą sau, yra baimė prarasti pranašumą. Tačiau tyrimai rodo, kad iš tiesų užuojauta sau gali padėti pasiekti daugiau nei savikritika.“
Dažnai mes net nesuvokiame, kada mums reikia užuojautos sau, tad štai pagalba.
Išankstinė išvada, kad kažkur jums nesiseks
Nesvarbu, ar tikėsite Josho Kaufmano „TEDx“ kalba, kad norint kurioje nors srityje patobulėti, reikia tam skirti 20 valandų per parą, arba Malcolmo Gladwello pareiškimu, kad norint tapti geriausiam, reikia tam skirti 10 000 valandų, atkreipkite dėmesį, kad niekas netvirtina, kad „kažką įvaldysite vienu bandymu“.
Suteikite sau galimybę kur nors susimauti. Mokydamiesi visi darome klaidų. Ponui Jamesui Dysonui nesisekė konstruoti dulkių siurblių – prieš sukurdamas pirmą sėkmingai veikiantį „Dyson“ dulkių siurblį, jis buvo sukūręs 5 126 neveikiančius prototipus. Kas būtų nutikę, jeigu jis būtų per anksti padaręs apie save neteisingas išvadas?
Nuolatinis savęs lyginimas su kitais
Šiuo atveju ypač didelę neigiamą įtaką mums daro socialiniai tinklai, kuriuose kitų žmonių „sėkmes“ mes nuolat lyginame su savo nesėkmėmis. Mes turime įprotį nuolat save lyginti su kitais. Ir kuo dažniau tai darome, tuo labiau esame priklausomi nuo kitų žmonių lūkesčių (lyg nepakaktų pačių lūkesčių sau). Mes imame per daug galvoti, ką apie mus pagalvos kiti.
Nepamirškite: svarbiausia save lyginti su vakarykščiu Aš ir matyti, kad šiandienos Aš yra geresnis už vakarykštį.
Savęs smerkimas dėl to, kad esate kitoks
Dauguma mano, kad mūsų kitoniškumas padaro mus menkesnius už kitus; tačiau iš tiesų yra priešingai.
Paprasta būtų gauti po 10 centų už kiekvieną kartą, kai smerkėte save už savo kitoniškumą, už tai, kad lygindami save su kitais, jautėtės menkesni, už tai, kad nematėte, jog jūsų unikalus požiūris į pasaulį padėjo jums kasdien tobulėti.
Tiesiog turite patikėti savimi.
Netikėjimas, kad tai, kas mūsų nenužudo, padaro mus stipresnius
Taip, tai banalu. Tad kodėl neatleidžiame sau už savo klaidas? Klaidos, nesėkmės nutinka jūsų labui, o ne jums: kad galėtumėte tapti stipresni, net jei iš pradžių to nepajusite.
Leidimas vidiniam monologui jus užvaldyti
Deja, giliai viduje dauguma mes tikime, kad nesame pakankamai geri, protingi, talentingi ir pan.
Liūdna, tačiau toks tikėjimas dažnai pagrįstas klaidingu suvokimu ir klaidinga asmenine patirtimi. Tai tikra epidemija darbo rinkoje – dažnai save engiame, primetame savo „nepakankamai geras“ kitiems, tada toks požiūris mums grįžta bumerangu, ir vis klimpstame į savigraužos liūną.
Leiskite vidiniam dialogui vykti proto ribose ir nuolat sau priminkite, kad jūs esate visavertis ir geras.
Pamirštame kritiką pastatyti į vietą
Ne visa kritika yra teisinga. Nuspręskite, kas gali jus kritikuoti, o visą kitą kritiką atmeskite. Ir nepamirškite, kad ta kritika, kurią jūs priimate, skirta jūsų tobulėjimui, o ne smugdymui.
