Apsilankymas pas ginekologą nėra gėdingas dalykas
Anot psichoterapeuto Andriaus Kalugino, apie lytiškumą ar seksualumą kalbama netgi per daug, viešoje erdvėje vyrauja nuomonių perteklius. Dėl to, anot psichoterapeuto, žmonėms yra sunku atsirinkti, kur yra moksliškai pagrįsta, o kur – tiesiog nuomonė. „Žmonės sako, kad seksu reikia užsiiminėti, o ne apie jį kalbėti. Iš dalies tai yra teisinga, tačiau poroje arba privačioje aplinkoje, arba su specialistais viešoje erdvėje būtina apie jį kalbėti, kadangi tai yra elementarus lytinės higienos švietimas“, – pabrėžia A.Kaluginas.
Gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė teigia, kad jaunimo požiūris į lytiškumą ne tik keičiasi, bet jau yra kardinaliai pasikeitęs. Pasak I.Kravčenkienės, tai yra svarbus klausimas, apie kurį nebijoma kalbėti bei diskutuoti: „Tai yra toks pats klausimas, kaip ir visi kiti. Kai parduotuvėje konsultantas teiraujasi jūsų batų dydžio, tai nėra gėdinga pasakyti, kad jūsiškis trisdešimt septintas ar keturiasdešimtas.“
Gydytoja pastebi, kad ir apsilankymas pas ginekologą tapo visiškai normaliu bei kasdieniu dalyku, ir jaunos merginos drąsiai kreipiasi bei pasakoja savo problemas.
I.Kravčenkienė teigia, kad vizito eiga priklauso ir nuo santykių šeimoje: „Jeigu ateina tartis kontracepcijos klausimais, tai vėlgi priklauso nuo to, iš kokios šeimos mergina, kokie susiklostė santykiai. Jeigu labai griežta šeima, tai mergina dažniausiai varžosi, reikia iš jos traukti informaciją. Bet jeigu šeimoje santykiai geri ir pakankamai daug pasitikėjimo, tai tokiai merginai viskas paprasta. Ji tikrai atvirai viską papasakoja, kas jai rūpi.“
Paklaustas, kaip reikėtų kalbėti apie kontracepciją, A.Kaluginas pabrėžia, kad reikėtų atsakyti į keletą klausimų – kaip, su kuo ir kada kalbėtis.
Jeigu žmonės kalbasi tarpusavyje, tai, pasak psichoterapeuto, yra seksualinės apsaugos priemonė. Jeigu apie tai kalba specialistai, tai pabrėžiamas kontraceptinių priemonių poreikis ir poveikis sveikatai. „Šeimos planavimo specialistai dar kitaip šneka apie kontracepciją ir taip pat turi pagrindo sakyti, kad tai yra būtinas elementas šeimos planavime. Gydytojai dažniausiai atkreipia dėmesį į nepageidautinus nėštumus, į lytiškai plintančias ligas“, – vardija A.Kaluginas.
I.Kravčenkienė pastebi, kad iš lytiniu keliu plintančių ligų jaunimas dažniausiai kreipiasi dėl virusų sukeltų ligų, kaip, pavyzdžiui, dėl karpų. Anot specialistės, yra svarbu tuos virusus pastebėti ir jų saugotis, kadangi kai kurie iš jų gali sukelti tokias ligas kaip gimdos kaklelio vėžį.
Chlamidijos, pasak ginekologės, irgi yra pavojingos, ypač vaikinams, tuo, kad ilgą laiką jos gali niekuo nepasireikšti, o vėliau sukelti vaisingumo sutrikimų. „Dažnai moterys kreipiasi dėl bakterinės vaginozės arba dėl mieliagrybio. Mieliagrybis gali persiduoti ir lytiniu keliu, bet jis dažnai būna makšties mikrofloros gyventojas bei dalis ir tiesiog suaktyvėja esant tam tikroms sąlygoms“, – aiškina I.Kravčenkienė.
Reikėtų kalbėtis paprasta ir paaugliui prieinama kalba
Kadangi XXI amžiuje beveik kiekvienoje šeimoje yra kompiuteris, o beveik kiekvieno vaiko rankose spaudžiamas išmanusis telefonas, informacija apie lytiškumą yra pasiekiama visiems. Pasak A.Kalugino, internete informacijos spektras yra platus – nuo pornografijos portalų iki mokslinių straipsnių, tad tėvai turėtų paprasta ir paaugliui suprantama kalba papasakoti apie lytiškumą.
Pašnekovas pabrėžia, kad šeimos kalbėjimasis apie lytinį gyvenimą yra būtinas. „Matot, kitas dalykas, kad, pavyzdžiui, tuos pačius prezervatyvus neretas suaugęs žmogus gėdijasi parduotuvėje nusipirkti, jau nešnekant apie paauglius. Šie labai jautriai reaguoja, neva, kaip jie dabar nueis ir pasiims nuo prekystalio pakelį prezervatyvų“, – apie kitą problemą pasakoja psichoterapeutas.
I.Kravčenkienė pabrėžia, kad internete galima rasti informacijos iš patikimų šaltinių, bet taip pat internete pateikiami tendencingi bei klaidingi faktai. Pasak ginekologės, kadangi jaunimas yra nepatyręs šioje srityje, tai jį lengva suklaidinti ir nuvesti neteisingu keliu:
„Nemanau, kad draudimais galime kažką čia paveikti, tiesiog reikėtų daugiau ir atviriau bendrauti su jaunimu, kad jis visuomet klaustų savęs ir nebijotų klausti kitų, labiau patyrusių, suaugusių žmonių, ar ta informacija, kurią jis gavo, ar atsakymai į klausimus, kurie pateikiami, galėtų iš tikrųjų taip būti atsakyti“, – teigia pašnekovė.
Pašnekovai pabrėžia, kad lytinis švietimas mokyklose yra būtinas. A.Kaluginas teigia, kad tos pamokos neturi būti sausos, vertėtų paaugliui prieinama kalba diskutuoti tokiomis temomis, kaip lytinė anatomija ar šeimos planavimas.
I.Kravčenkienė pabrėžia, kad klausimai apie lytiškumą ar lytinį brendimą yra vieni iš svarbiausių, į juos atsakymų ieško visi, todėl tokias pamokas, anot ginekologės, reikėtų įvesti nuo pradinės mokyklos.
Mitai priveda prie realių nesusipratimų intymiame gyvenime
A.Kaluginas pastebi, kad paauglių įsivaizdavimui apie lytinį brendimą turi įtakos ir popkultūra, kuriami serialai bei filmai: „Žinoma, jaunimas kopijuoja pagal sau priimtinus serialus. Iš kolegų man ne kartą teko girdėti: kuomet ant bangos buvo jaunimui skirti serialai apie vampyrus, tai jaunimas bučiuodavosi iki kraujo. Kolegos per konferencijas pasakojo, kad paskui būdavo labai daug traumuotų paauglių, nes jie imituodavo tuos vampyrus, jų bučiniai būdavo būtent su įkandimais.“
Labai nedaug vyrų, kas yra paradoksalu XXI amžiuje, iš tikrųjų žino, kur yra moters klitoris ir kiek tų klitorių yra. Vienas man pasakė, kad yra du!
Psichoterapeutas teigia, kad jaunimas vis dar yra paveikiamas mitų. Kaip pavyzdį specialistas pateikia mitą, kad nuo pornografijos ar erotinių nuotraukų žiūrėjimo mergaitė gali pastoti: „Yra labai daug mitų ir, beje, ne tik tarp paauglių, bet ir tarp suaugusiųjų. Labai nedaug vyrų, kas yra paradoksalu XXI amžiuje, iš tikrųjų žino, kur yra moters klitoris ir kiek tų klitorių yra. Vienas man pasakė, kad yra du! Žodžiu, absurdiškų mitų apstu, jie dažnokai veda prie realių nesusipratimų intymiame gyvenime. Tai todėl švietimas yra būtinas.“
I.Kravčenkienė keistai vertina požiūrį, kad jeigu apie lytinį brendimą nebus šnekamasi, tai paauglys tuo ir nesidomės: „Tai čia yra visiškas absurdas. Todėl, kad domėjimasis seksu, domėjimasis lyčių skirtumais ir savo kūno pažinimas yra tiesiog gyvenimo, vaiko ar paauglio vystymosi dalis, tai tiesiog neišvengiama. Kuo toliau nutylėsime, tuo bus didesnė tikimybė, kad jie gaus netikrą informaciją, iš gatvės arba iš neaiškių portalų ar dar iš kažkur. Tai ta informacija tikrai gali turėti neigiamos įtakos žmogaus asmenybės vystymuisi.“
Paklausta, ką reikėtų įsidėmėti jauniems žmonėms apie lytinį brendimą, I.Kravčenkienė teigia, kad svarbiausias dalykas yra pagarba vienam kitam ir sau kaip asmenybei.
A.Kaluginas pabrėžia, kad seksas yra tik intymių santykių dalis, dar turi būti jausmai, pagarba partneriui, neturi būti jokios prievartos, netgi minimalios. Psichoterapeutas teigia, kad vaikinai, prisižiūrėję pornografinių vaizdų, susidaro klaidingą įsivaizdavimą apie intymumą, todėl ir lytinis švietimas turėtų pabrėžti jausmų bei emocijų svarbą.
