Pasak advokatės, vienas iš pagrindinių darbo teisės tikslų yra užtikrinti, kad darbuotojų teisės ir interesai būtų tinkamai apsaugoti.
„Ši teisės šaka apima įvairias nuostatas, skirtas darbo sąlygų reguliavimui, darbo užmokesčio garantijoms, darbo laiko apribojimams ir darbuotojų saugai. Tačiau darbo teisė taip pat atsižvelgia į tam tikrų darbuotojų grupių specifinius poreikius, suteikdama jiems papildomas teises ir garantijas.
Viena iš šių grupių, kurioms skiriama ypatinga apsauga, yra besilaukiančios ar krūtimi kūdikius ir vaikus maitinančios (žindančios) darbuotojos. Šioms moterims suteikiamos papildomos teisės, aptariamos toliau“, – sako portalo pašnekovė.
- Trumpesnis darbo laikas
Darbdavys privalo tenkinti prašymą dirbti ne visą darbo laiką, jei to reikalauja nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, darbuotojas, auginantis vaiką iki 8 metų, ir darbuotojas, vienas auginantis vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų.
„Šie asmenys grįžti dirbti viso darbo laiko sąlygomis gali raštu įspėję darbdavį prieš dvi savaites, išskyrus atvejus, kai darbdavys sutinka nesilaikyti šio termino. Darbo užmokestis dirbant sutrumpintą darbo laiką skaičiuojamas proporcingai“, – paaiškino E.Kiznė.
- Nuotolinis darbas
Po pandemijos nemaža dalis įmonių suprato, kad darbuotojai gali dirbti ir nuotoliniu būdu. Vis dėlto tokią galimybę darbuotojams suteikia tikrai ne visos bendrovės. Tačiau tam tikrai moterų grupei darbo teisė nuotolinį darbą garantuoja.
„Jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu, kai to reikalauja nėščia, neseniai pagimdžiusi ar kūdikį / mažą vaiką žindanti darbuotoja, taip pat darbuotoja (ir darbuotojas), auginanti (-is) vaiką iki 8 metų, ir darbuotojas ar darbuotoja (darbuotojas), viena (-as) auginanti (-is) vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų.
Nuotolinio darbo laikotarpio įstatymas neriboja, taigi, darbuotojai gali teikti prašymą dėl nuotolinio darbo organizavimo pageidaujamu laikotarpiu ar darbo dienomis, terminuotai arba neterminuotai“, – kalbėjo darbo teisės specialistė.
- Kasmetinės atostogos
Dar viena privilegija – atostogos. Pasak E.Kiznės, darbdavys privalo tenkinti nėščios darbuotojos prašymą suteikti kasmetines atostogas prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų.
„Kasmetinių atostogų suteikimo eilė darbovietėje sudaroma pirmiausia atsižvelgiant į nėščių darbuotojų ir darbuotojų, auginančių bent vieną vaiką iki trejų metų, interesus.
Nesuėjus šešiems nepertraukiamojo darbo mėnesiams pirmaisiais darbo metais kasmetinės atostogos suteikiamos nėščioms darbuotojoms prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų“, – nurodė pašnekovė.
- Ilgesni įspėjimo terminai atleidžiant
Atleidimas iš darbo – nemaloni ir dažnai netikėta žinia. Tačiau, jei darbuotoja moteris, darbo teisė numato tam tikrus „palengvinimus“.
„Nutraukiant darbo sutartį darbdavio iniciatyva ne dėl darbuotojo kaltės, įspėjimo terminai trigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką iki 14 metų, ir darbuotojams, kurie augina neįgalų vaiką iki 18 metų, taip pat nėščioms darbuotojoms.
Įprasti įspėjimo terminai – vienas mėnuo, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus – dvi savaitės“, – sako E.Kiznė.
- Atleidimo ribojimai
Pasak jos, atkreipti dėmesį reikėtų ir į dar keletą dalykų, susijusių su atleidimu.
„Darbo sutartis su nėščia darbuotoja jos nėštumo laiku ir iki jos kūdikiui sukaks 4 mėnesiai gali būti nutraukta tik tam tam tikrais pagrindais, kurie įtvirtinti įstatyme: šalių susitarimu, jos iniciatyva, jos iniciatyva išbandymo metu, nesant darbo sutarties šalių valios, taip pat kai baigiasi terminuota darbo sutartis suėjus jos terminui arba teismas ar darbdavio organas priima sprendimą, dėl kurio pasibaigia darbdavys“, – kalbėjo advokatė.
Ji priminė, kad reikia nepamirški, kad darbuotojos nėštumo faktas patvirtinamas darbdaviui pateikus gydytojo pažymą apie nėštumą, tad norint įgyti šią apsaugą, būtina pasirūpinti pažymos pateikimu.
„Jeigu nėštumo laiku ir iki kūdikiui sukaks keturi mėnesiai atsirado pagrindas nutraukti darbo sutartį, nėščia darbuotoja gali būti įspėta apie darbo sutarties nutraukimą ar sprendimas nutraukti darbo sutartį gali būti priimtas tik šiam laikotarpiui pasibaigus.
Jeigu darbuotojai yra suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos arba atostogos vaikui prižiūrėti laikotarpiu, iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai, darbo sutartį galima nutraukti tik šioms atostogoms pasibaigus. Taip pat pažymėtina, jog su darbuotojais, auginančiais vaiką iki trejų metų, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva, jeigu nėra darbuotojo kaltės (DK 57 str. 1 d. 1-3 p.) o su darbuotojais, esančiais nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogose, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio valia (DK 59 str.)“, – nurodė E.Kiznė.
- Kenksmingos darbo sąlygos
Dirbančioms moterims, verta prisiminti ir tai, kokios darbo sąlygos laikomos kenksmingomis.
„Nėščių, neseniai pagimdžiusių, žindančių darbuotojų darbo sąlygų aprašas nustato šioms darbuotojoms kenksmingų darbo sąlygų ir pavojingų veiksnių bei profesinės rizikos vertinimo ir informacijos apie darbo sąlygas teikimo tvarką, nėščioms ar krūtimi maitinančioms darbuotojoms draudžiamus darbus, nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms darbuotojoms pavojingų darbo sąlygų, kenksmingų veiksnių ir medžiagų sąrašą“, – nurodė pašnekovė.
Jos teigimu, jeigu pavojingų ar kenksmingų veiksnių neįmanoma pašalinti pakeičiant darbo sąlygas, darbdavys privalo perkelti tokią darbuotoją su jos sutikimu į kitą darbą ar darbo vietą toje pačioje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, paliekant ne mažesnį darbo užmokestį.
O, jeigu nėra galimybės perkelti nėščios darbuotojos, jos sutikimu yra suteikiamos atostogos iki nėštumo ir gimdymo atostogų ir jų metu mokamas jai priklausantis mėnesinis darbo užmokestis“, – paaiškino advokatė.
Tokiu atveju, kai nėra galimybės perkelti neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios darbuotojos po nėštumo ir gimdymo atostogų, tokiai darbuotojai jos sutikimu suteikiamos vaiko priežiūros atostogos, iki vaikui sueis vieni metai, tuo laikotarpiu mokant įstatymų nustatytas motinystės socialinio draudimo išmokas.
- Viršvalandžiai, darbas naktį, poilsio ir švenčių dienomis bei komandiruotės
Pasak E.Kiznės, darbdaviai turėtų žinoti, kad besilaukiančias, neseniai pagimdžiusias ar krūtimi maitinančias darbuotojas skirti viršvalandiniams darbams be jų sutikimo yra draudžiama.
„Šių darbuotojų sutikimas yra reikalingas ir tais atvejais, kai darbuotojos skiriamos budėti, dirbti naktį, poilsio ir švenčių dienomis ir siunčiamos į komandiruotes.
Jeigu darbuotojos nesutinka dirbti naktį arba pateikia pažymą, kad toks darbas pakenktų jų saugai ir sveikatai, jos perkeliamos dirbti dieną. Jeigu dėl objektyvių priežasčių tokių darbuotojų neįmanoma perkelti į dieninį darbą, joms suteikiamos atostogos iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios arba vaiko priežiūros atostogos, iki vaikui sueis vieni metai.
Atostogų iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios metu mokamas darbuotojai priklausantis mėnesinis darbo užmokestis“, – paaiškino darbo teisės žinovė.
- Specialiosios pertraukos žindymui
Moterys, kurios į darbą grįžusios dar maitina savo pienu vaiką, turėtų žinoti apie joms priklausančias papildomas pertraukas, skirtas žindymui.
„Krūtimi maitinančiai darbuotojai, maitinimo faktą patvirtinus sveikatos priežiūros įstaigos pažyma, be bendros pertraukos pailsėti ir pavalgyti, ne rečiau kaip kas trys valandos suteikiamos ne trumpesnės kaip pusės valandos pertraukos kūdikiui krūtimi maitinti.
Darbuotojos pageidavimu pertraukas kūdikiui krūtimi maitinti galima sujungti ar pridėti prie pertraukos pailsėti ir pavalgyti arba perkelti į darbo dienos pabaigą, atitinkamai sutrumpinant darbo dieną. Tokios pertraukos kūdikiui krūtimi maitinti apmokamos darbuotojos darbo užmokesčiu“, – sakė E.Kiznė.
- Sveikatos tikrinimas
Dar viena privilegija, skirta besilaukiančioms, neseniai pagimdžiusioms ar žindančioms darbuotojoms – sveikatos tikrinimas.
„Kai nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai darbuotojai reikia pasitikrinti sveikatą, ji privalo būti atleidžiama nuo darbo ir už tą laiką mokant darbo užmokestį, jeigu pasitikrinti sveikatą reikia darbo metu“, – priminė advokatė.
Daugiau informacijos ir patarimų darbo teisės klausimais galite rasti advokatės E.Kiznės „Instagram“ paskyroje „Advokatė_Evelina“.
