Nekaltina vienas kito už paklydimus
Kaip pasakojo jų dukra Akvilė Kazlauskienė, jos mama Albina (68 m.) kartu su vyru Algirdu (72 m.), baigę gyvenimo patirties universitetą, tapo profesoriais – įkvėpėjais ne tik savo 3 jau suaugusiems vaikams, bet ir visiems, kurie lankosi jų namuose, kuriuose gausu apdovanojimų už įvairią socialinę, žemdirbišką veiklą, netgi įteiktas Garbės ženklas už nuopelnus Kauno rajono kraštui.
„Kada šalies portalų gyvenimo rubrikos fiksuoja epidemiškai byrančias pramogų pasaulio ar kitas viešojo gyvenimo šeimas, socialinėje arenoje demonstruojančias skutus, likusius iš savo santuokos, pusės amžiaus santuoką minintys Albina ir Algirdas tiek vyrams, tiek moterims turi nepatogių patarimų, galinčių padėti išsaugoti šiuolaikinių žmonių santuoką, tapusią savotišku verslu.
Albina ir Algirdas Kaminskai yra vieni pirmųjų Nepriklausomos Lietuvos ūkininkų, dar ankstyvoje jaunystėje sąmoningai apsisprendusių gyvenimą kurti kaime. Iš rupios žemdirbiškos patirties, 4 vaikų auginimo (vienas mirė kūdikystėje dėl seselių aplaidumo ligoninėje), įvairių gyvenimiškų skaudulių išsirinkdami tai, kas pozityvu, vertinga, šie du žmonės nesigręžioja atgal, nekaltina vienas kito už paklydimus, bet pajuokaudami, su didžiuliu goduliu gyvenimo pasitinka kiekvieną dieną“, – pasakojo laiške 15min GYVENIMAS redakcijai dukra Akvilė apie savo tėvelius, kurie sutiko pasidalyti savo gyvenimo istorija.
Meilė turi būti rodoma veiksmais
Išties pokalbio metu Albina ne kartą pakartojo, kad meilė – tai visų pirmiausia yra veiksmažodis, o ne daiktavardis, tad tik veiksmais ta meilė parodoma, o ne kalbomis. Jaukiuose jų namuose ant sienų gausu nuotraukų, pasiekimus įprasmintų apdovanojimų, vaikų, kurie porai yra tapę viena svarbiausių jungčių, nuotraukų.
Tad kaip išgyventi 50 metų kartu, kai Lietuvoje skiriasi vis daugiau porų? Albina su Algirdu turi savo receptą.
„Vyro niekur nepaleidau, – juokauja Albina. – Reikia matyti, kur žiūri – į tave ar į kitas. Gyvenime reikia būti budriems“, – sako ji.
Porai tikrai netrūksta humoro jausmo, kuris praverčia visose gyvenimo situacijose. „Meilės nepačiupinėsi. Ji kinta – vaikams išdalini, bet turi palikti ir vyrui. Jeigu matai, kad pykstiesi, negera ant širdies, reikia nepamiršti, kad pagarba, vienas kito kito saugojimas, rūpestis visada turi išlikti vienas kitam“, – pasakoja Albina.
Meilės nepačiupinėsi. Ji kinta – vaikams išdalini, bet turi palikti ir vyrui, - sako Albina.
Ji priduria, kad jauniems meilė vienokia, o jau praėjus daug metų – kitokia. Meilė keičiasi, todėl vienas kitam vyras su žmona turi išlikti įdomūs, kaip ji juokauja, artistai, nebijoti atskleisti savo kūrybiškos pusės. „Kai gimsta vaikai, tai nėra lengvas laikas porai, kad ir koks būtų laimingas. Reikia nepasiduoti, tankiau prie veidrodžio prieiti, pasipuošti ir nepamiršti vienam kito“, – juokiasi Albina, sakanti, kad niekad nepasidavė ir toliau nežada pasiduoti.
Taip pat pora mano, kad skyrybos dažnai įvyksta ir dėl to, kad žmonės emigruoja, palikę savo antrąsias puses: „Žmonos lieka su vaikais laukti vyrų, tačiau nutolsta. Iš kitos pusės, matome, kad vyrai su žmonomis išvyksta kartu, bet grįžta jau po vieną, išsiskyrę“, – stebisi Algirdas su Albina, kodėl taip nutinka, ir skatina puoselėti tarpusavio ryšį.
Vyras lepindavo lauko gėlėmis, uogų – aviečių, žemuogių – pririnkdavo eidamas, ir tokius gestus moteris visada įvertindavo.
Meilės istorija
„Kaip susipažinom? Vakaruškoj. O viskas buvo taip: iš pradžių mane traukė kultūros namai, šokiai, o būsimas vyras gyveno už 5 km, tai ateidavo pas mus į namus ir, norėdamas įtikti, padėdavo tėvams – tai karves apžiūri, tai kokį darbą nudirba, o mama laukia, kad aš pareičiau iš šokių. Grįžus klausdavo: ar žinai, kad laukia kavalierius? Tad pirmiausia jis užkariavo tėvų širdis.
Vyras labai patiko mano mamai. Algirdas, kaip ir mano tėtis, mokėjo groti, o mūsų ilgoje gryčioje darydavome dar ir vakaruškas“, – pasakoja Albina.
Po kiek laiko jie pradėjo laiką leisti kartu, o Algirdas juokauja – svarbu šokti mokėjo būsima žmona. Albina prisimena, kad vyras gražus buvo berniokas, mokėjo prieiti, tad jie kartu į vakaruškas eidavo.
Vėliau atėjo metas ir vestuvėms – moteris pasakoja, kad jie padavė pareiškimus, tačiau susipyko ir apsigalvojo. Tai įvyko rugsėjo mėnesį.
„Antrą kartą pareiškimus nešėme spalio 22 d. ir tada sugebėjau pamesti pasą (juokiasi). Turguje valgėme bandeles, po to jau ruošėmės tuos pareiškimus duoti, o nueiname – paso tai nėr!
Viešpatie, pirmą kartą apsipykom, o antrą kartą – paso neturiu! Parlekiu namo, pradedu ieškoti to paso, galvojau, kad namie palikus. Mama net išsigando – manė, kad vagys buvo. Juokingiausia tai, kad namo grįždama mama susitiko pažįstamą, kuri paduoda mano pamestą pasą... Dar klausia, kaip čia taip nutikę“, – juokiasi Albina.
Viešpatie, pirmą kartą apsipykom, o antrą kartą – paso neturiu!
Ji prisimena, kad vestuvės buvusios gruodį, bet kuklios, pinigų nebuvo. Bet dar porai reikėjo ir „šliūbo“. Tai žiemą kinkė arklius į roges ir važiavo į bažnyčią, o sniego buvę tiek, kad arkliai neišlipa, rogės griūva! Bet viskas pavyko – kunigas juos sutuokė, ir taip jie kartu jau 50 metų.
Vos tik susituokę kibo į darbus. Tai pomidorų daigus sodino, tai dirbo miškų ūkyje, pati Albina net mišką kirviu retino, malkas parduodavo, tad abu buvo nagingi ir labai darbštūs, nuolat paskendę įvairiuose darbuose.
Meras įvertino Albiną kaip sūrių karalienę
Albina ir Algirdas Virbaliūnuose gyvena nuo tada, kai pirmagimiui reikėjo pradėti eiti į mokyklą. Sako, gyvenę ir Kaune, tačiau po kiek laiko sugrįžę, juolab, kad ir jų abiejų tėviškės buvusios prie Virbaliūnų.
„Buvo toks sapnas – sapnavau, kad gyvenu čia ir melžiu karves. Atsikeliu ir sakau mamai: „Mama, sapnavau, kad aš čia karves melžiu.“ O ji atsakė, kad kartais juk sapnai išsipildo, gal mane čia gyvenimas nublokš“, – pasakoja Albina.
Taip ir nutiko – po kiek laiko Kaminskai apsigyveno Virbaliūnuose. Gyvenimas nebuvęs lengvas, tačiau jie abudu - labai darbštūs, dirbo ūkyje, šiltnamiuose, vėliau ėmėsi savo žemės ūkio.
Jie ne tik dirbo, bet ir gyveno įdomiai, vienas kitam padėdami, gaudami ne vieną apdovanojimą ir įvertinimą, kuris vedė juos į priekį, vertė siekti tikslų ir nepasiduoti.
„Kaip dabar prisimenu – mane meras net sūrių karaliene vadindavo, – juokiasi su meile dirbusi ir šiandien vis dar negailinti jėgų vaišėms Albina. – Ūkininkais būdami rengėme vakarones, – nesuskaičiuosi, kiek jų būta, ir dalyvaudavome įvairiuose renginiuose.“
Albina sako, kad jos ir vyro gyvenime netrūkę nuotykių, linksmų nutikimų, nors jie ir yra labai skirtingo charakterio.
Labai svarbu nenuteikti vaikų prieš vyrą ar žmoną
Šeima užaugino tris vaikus – sūnų Saulių ir dvi dukteris – Danguolę ir Akvilę. Pora savo atžaloms įskiepijo meilę ir žemės ūkiui, ir gyvuliukams. Albina sako, kad jos ir vyro gyvenime netrūkę nuotykių, linksmų nutikimų, nors jie ir yra labai skirtingo charakterio.
Išlaikyti ryšį padėjo ir mamos patarimai, susiję su meilės puoselėjimu, vaikų auklėjimu. Kaip ji sako, labai svarbu nenuteikti vaikų prieš vyrą ar žmoną, nes darnumas šeimoje yra ypač svarbu.
„Vyras kartais pavydėdavo, tačiau iš to pavydo ir palepindavo. Esu labai laiminga, ir net jei galėčiau, to praėjusio laiko nekeisčiau. Imčiau šitą, o ne kitą vyrą. Pasirinkau pagal savo gyvenimo būdą, abudu mylintys žemę“, – pasakoja Albina.
Bendras darbas, bendras siekis siejo porą ir, kaip jie juokauja, juos tai ir laikė kartu, ir sutaikydavo. „Gyvuliukai – štai kas buvo svarbu, reikėjo dirbti kartu, tai nebuvo laiko kada pyktis ar nesikalbėti – rugiapjūtė, javapjūtė rūpėjo“, – sako moteris. Be to,
Algirdas žinojo, kad Albinai labai patinka gėlės, todėl ją lepindavo lauko gėlėmis, uogų – aviečių, žemuogių – pririnkdavo eidamas, ir tokius gestus moteris visada įvertindavo.
Santykių paslaptis – ir geras ryšys su abiejų šeimomis
Albina ir Algirdas nesupranta, kodėl šiais laikais poros taip greitai skiriasi, nebando išsaugoti santykių ar susilaukia daug vaikų nuo skirtingų partnerių.
„Mums buvo labai svarbu išsaugoti santuoką. Štai mano mama buvo davusi man ne vieną puikų patarimą. Ji sakydavo, kad jeigu vienas klysta, atsakomybę dėl santuokos, vaikų ir auklėjimo turi prisiimti tas, kuris stipresnis. Mano mama visada girdavo Algirdą – niekada nesu iš jos girdėjusi nė vieno blogo žodžio. Dabar, kai subrendau ir turiu savo žentus, laikausi tokios pat nuomonės“, – sako Albina.
Algirdas prisimena, kad uošvė visada buvo jam gera ir maloni, rūpestinga, pasakydavo ne vieną puikų žodį. „Nors aš gal būdavau kaltas, velnių gaudavo žmona“, – juokiasi jis.
Albina antrina, kad jeigu uošvienės blogos, nuteikia dukteris prieš vyrus, skyrybų rizika tikrai didėja. Pora mano, kad įtaką daro ir technologijos, griaunančios žmonių bendravimą ir ryšį.
„Gerbiu ir myliu savo vyrą, vertinu už tai, kad turime tris nuostabius vaikus“, – sako Albina. Vyras priduria, jog ne tik vaikai labai svarbu jų gyvenime, bet ir jo žmona yra rūpestinga, puiki mama.
„Kokių turime svajonių? Žinote, dabar noriu pasodinti kuo daugiau pušų, kad anūkai turėtų kur lakstyti“, – šypsosi Albina.
Na, o jauniems jie pataria daugiau paskaityti knygų apie tai, kaip gyveno mūsų senoliai, proseneliai, kaip kūrė santuoką ir saugojo meilę, taip pat kurti gyvenimą kartu, o ne atskirai, nes pinigai nėra viskas.
„Anksčiau žmonės visur eidavo kartu, juos siejo darbas, o kad ir susipyksti, visada galima susitaikyti. Tačiau keičiasi laikai, keičiasi ir santykiai, reikia mokėti išlikti kartu. Mes esame tokie, kurie norėjo išsaugoti tai, kas sukurta“, – pataria pora.
