Pateikiame Aleksandro Chakimovo (Čaitanja Čandra Čaran) mintis ir patarimus.
Iš kur laimė?
Gyvenimo paslaptis, materijos sritis, netgi kodėl mes esame laimingi ar ne, – viską lemia du faktoriai: mūsų pasitenkinimas ir žinojimas. Du būtini dalykai. Jeigu mes matome, kad žmogus savo šeimoje kenčia, turime suprasti, kad tai nepasitenkinimas savimi.
Pasitenkinimą mums sukelia gamtos švarumas. Kai mes stebime kažkokį gražų gamtos vaizdą, mes jaučiame vidinės laimės jausmą, mes tai išgyvename. Jeigu mūsų kūnas sveikas, nėra ligų, mums patinka gyventi. Jeigu mūsų protas švarus, ten nėra nešvarių, negatyvių (pavydo, gedėjimo, sukauptų nuoskaudų) minčių, tikrai bus savijauta „kaip nuostabu, kaip puiku gyventi!“.
Nustokite kritikuoti, pamilkite tai, ką turite. Kiekvienam augalui reikia meilės, bus meilė – augalas augs. Todėl mylėkite tai, ką turite, ir tai pradės augti.
Jeigu jaučiate nepasitenkinimą asmeniniais santykiais, ką su tuo daryti? Pabandykite atkreipti dėmesį į savo liežuvį, tiksliau, į tai, ką jūs sakote. Liežuvis gali mums padėti gyvenime, o gali tapti didžiausiu mūsų priešu.
Pykstančiam žmogui sunku susikoncentruoti į gerus dalykus. Mūsų laikais blogi dalykai įsiskverbia giliai į širdį. Tikras menas sugebėti įsileisti į širdį gerus dalykus ir neįsileisti blogų.
Senovės Graikijoje sakė, kad žmogaus jausmai ir protas turi priminti vėžlį: kai vėžliui reikia, jis naudoja savo galūnes, o kai nereikia – slepia. Viskam, kas negatyvu, mes turime būti akli ir kurti, o viskam, kas gera – atviri. Čia reikia mokėti skirti, reikia žinių, kas yra gerai, o kas blogai.
Reikia būti švariu išorėje ir viduje. Ir mūsų rūbai, ir buitis, protas, kalba – viskas turi būti švaru. Kita dalis – reikia proto, o protas – tai savotiška valia. Esu įsitikinęs, mes visi žinome, kas yra gerai, o kas blogai. Tačiau ne visada teisingai elgiamės šių reiškinių atžvilgiu. Ko mums trūksta? Tos valios ar proto.
Protingu ar nušvitusiu žmogumi laikomas tas, kuris moka pritaikyti žinias kasdieniame gyvenime. Jeigu žinote, kas yra gerai, o kas blogai, mokate taikyti šias žinias, vadinasi, esate išminčius. Tai jau didybė valdyti savo gyvenimą ir siekti norimų tikslų. Jeigu mes nevaldome savo gyvenimo, mes negalime pasiekti tikslo.
Refleksiškas gyvenimas su „myliu – nemyliu“
Jei gyvenimas spontaniškas, nesureguliuotas, mes nežinome, kas bus rytoj, net nežinome, kas bus po penkių minučių su nuotaika; buvo kažkokie planai, bet sugedo nuotaika, ir planai sugriuvo.
Kaip elgtis su pačiu savimi? Kaip pasitikėti pačiu savimi? Ar įvykdysiu pažadus, duotus kitam žmogui? Kaip sakoma vestuvių dieną? Gyventi laimingai, rūpintis vienas kitu. Bet ėmė viskas ir pasikeitė, viskas blogai. „Negaliu vykdyti pažado, nežinojau, kad taip bus“. Tai refleksinis, nesąmoningas gyvenimas.
Iš biologijos pamokų žinome, kad yra tokios kūno funkcijos, kurioms proto nereikia. Viena iš tokių funkcijų – seksualinė energija. Užtenka priešingos lyties jaunuoliams ilgiau pabūti vienoje patalpoje, tarp jų atsiras žvilgsniai – trumpi, paskui ilgesni, vėliau prisilietimai ir tada seksas. Viskas vyksta automatiškai.
Todėl suaugusieji nuogąstauja dėl savo nepilnamečių vaikų, kurie nemąsto, elgiasi refleksiškai. Gyvena sau žmogus nesąmoningai: sureagavo – vedė, gyvena, vėl sureagavo – išsiskyrė. O kodėl, kas vyksta? Suvokimo nėra. Vienintelis kriterijus – mylėjau, o paskui lioviausi mylėjęs.
Istorijoje yra gausybė įvairių priežasčių tuoktis. Karlas Marksas sakė, kad vienintelė santuokos priežastis turėtų būti meilė. Tačiau žmonės tuokėsi ir tuokiasi dėl kitų priežasčių – kad susijungtų šalys, kad neišnyktų giminės ir dinastijos. Santuoka turi ir tokį praktinį tikslą. Vadinasi, jeigu meilė išeina, daugiau nėra priežasčių santuokai būti, galima skirtis? Čia puikus refleksinio gyvenimo pavyzdys.
Santuoka – tai jausmų kontrolė
Pasiaiškinkime, kodėl nutinka taip, kad meilė atėjo-išėjo? Meilė turi labai griežtas taisykles ir kelia mums aukščiausius moralinius reikalavimus. Reikalavimai tokie aukšti, kad jeigu jūs net truputį sumeluosite, meilė nusigręš nuo jūsų šeimos. Jeigu būsite neištikimas, tai meilei bus trauma. Meilė apvalo. Todėl kai sutuoktiniai gyvena kartu, meilė pradeda juos valyti.
Pažiūrėkite, kai tėvas ir motina myli savo vaikus, jie kelia savo vaikams didelius reikalavimus, nori, kad vaikai būtų idealūs. Meilė labai griežta.
Santuoka – tai jausmų kontrolė, dviejų lyčių bendravimo apribojimai.
Šiandien meilė mums atriša rankas. Meilė žmonių visuomenėje skiriasi nuo biologinės meilės. Šiandien santuoka turi vis daugiau seksualinių atspalvių. Iš tiesų, tai ne santuoka. Jeigu šeima kuriama seksualiniu pagrindu, tai vadinama įteisinta prostitucija. Santuoka yra visai kas kita. Santuoka – tai dvasinis susijungimas. Jis niekada nėra tik žmogui, šis susijungimas atliekamas Dievo akivaizdoje.
Santuoka reiškia savanorišką apribojimą. Laisvė baigėsi. Kol esate nesusituokę, galite bendrauti su kuo norite, susituokus jau negalima. Žmogus yra linkęs bendrauti su priešinga lytimi daugiau nei jam būtina. Vyrai iš viso linkę bendrauti su moterimis daugiau, ypač su gražiomis. Todėl vyras negali kontroliuoti savo jausmų, todėl jo gyvenime atsiranda žmona, kuri moka kontroliuoti jausmus. Bet moteris irgi negali pati kontroliuoti savo jausmų. Ji linkusi pasitikėti vyru, jo pažadais, tikėti juo. O vyras gali kontroliuoti žmonos jausmus. Santuoka – tai jausmų kontrolė, dviejų lyčių bendravimo apribojimai.
Jūs galite pasakyti, kad mums viskas leidžiama, galime daryti abortus, skirtis, turėti santykių už šeimos ribų – šiais laikais viskas galima. Neskubėkite. Negalima. Tai, kad jūs taip galvojate, dar nereiškia, kad pasikeitė gamtos įstatymai.
Jei taip elgsitės, kančios neišvengsite, nes ką pasėsi, tą ir pjausi. Santuoka turi didį tikslą, joje veikia visi religiniai principai. Religija – tai šeima, o šeima – tai religija. Jei pasižiūrėsite į krikščioniškus postulatus, pamatysite, kad jie visi pritaikomi šeimoje: nevok, nemeluok, nepavydėk. Taip turi būti šeimoje. Kai principai perkeliami už šeimos ribų, tuomet kalbame apie kultūrą. Išmok gyventi šeimoje sąžiningai, taip gyvensi ir visuomenėje.
TAIP PAT SKAITYKITE: B.Bolotovo mitybos sistemos šalininkas: lieknėti galima valgant raugintus kopūstus ir lašinius. Siūlomas valgiaraštis
Vyro ir moters skirtumai
Moteriai būdinga gamtos duota mistika, tai jos prigimtis, ji gali net vyro mintis perskaityti, jeigu išmintinga. Išmintis jai duoda jėgų, didelį jautrumą. Tai, ko vyras nejaučia, moteris pajaus. Ji gamtos gydytoja; jeigu ji vyrą myli ir turi išminties, ji viską pajaus. Tai ne vergovė, tai jos prigimtis ir apsauga. Visa visuomenė priklauso nuo moters, nuo jos pakilių minčių.
Vyras grubesnis. Jo sandara kitokia. Žmogus turi du smegenų pusrutulius: vienas atsako už protą, kitas už emocijas. Kiekvieno žmogaus viena pusė labiau dominuoja. Tas, kuris turi dvasinių žinių, jo pusrutuliai dirba darniai. Kai žmogus praktikuoja jogą, jis tampa universaliu.
Vyras turi teisę eiti kur nori ir grįžti kada nori, bet tik tada, kai jis švarus, kai negalvoja apie kitas moteris.
Moteris turi 9 galimybes, vyras – vieną. Todėl vyro užduotis išsaugoti laisvę, būti laisvu, nebūti po padu. Jis prarado valią ir protą jeigu jis tokiu tapu, jis prarado savo garbę. Laisvė turi vieną sąlygą – vyras turi būti švarus. Vyras turi teisę eiti kur nori ir grįžti kada nori, bet tik tada, kai jis švarus, kai negalvoja apie kitas moteris. Jeigu jis nešvarus, tada žmona darosi pavydi, ir jis jaučiasi gyvenantis kalėjime.
Moteriai svarbiausia meilė, vyrui – pareiga. Moteriai nėra pareigos be meilės; nėra meilės, nebus pareigos. Jeigu moteris nejaučia meilės, ji nevykdys savo pareigų. Moterį visais gyvenimo periodais saugo meilė: tėvų, vyro, vaikų. Jeigu moteris nėra mylima, ji susigūžia, pasensta, praranda grožį, ją užklumpa ligos.
Moteris ir žmona veikia vyrą skirtingai: moterys jaudrina protą, gali jį atimti, tada vyras elgiasi negalvodamas, jis siaučia, geria, linksmai gyvena. Žmona yra vyro protas. Juk kaip sakoma: „Gana to palaido gyvenimo – vesk“. Vesk, ir tada žmona bus tavo proto kontrolė.
Maistas – šeimos gerovės pagrindas
Išminčiai sako, kad pirmas dalykas, kurio reikia žmogui, – švarus, sveikas kūnas. To pagrindas – švarus maistas. Tai, žinoma, labai plati tema, tačiau vien maistas gali šeimą padaryti didžia. Tai didis mokslas, to reikia mokytis. Dabar mes to nevertiname rimtai, yra kavinės, restoranai, parduotuvės, maisto pilna, bet tai ne mūsų maistas. Mūsų maiste turi būti meilė. Sąmoningas žmogus pajus, kaip maistas buvo paruoštas, kam jis buvo paruoštas.
Labai svarbu, kad maistas būtų ruoštas su meile. Tada jis sujungia žmonių širdis. Viena iš moters funkcijų šeimoje – ruošti maistą. Tai nereiškia, kad ji yra virėja vergė. Ji mistikė. Į maistą ji deda reikalingą energiją, jėgas, meilę – tai, ko reikia. Tada maistas yra teisingas, jis teikia džiaugsmą, jis išvalo nuo blogų minčių, nuo sukauptų nuoskaudų, nesutarimų šeimoje.
Tai viena iš visatos esmių, nes visiems gyviems organizmams reikia maisto. Turime suvokti, koks gi yra tikrasis mūsų maistas – tai ne baltymai, kalorijos – to irgi reikia, tačiau pagrindinis ingredientas yra meilė. Su meile pagamintas maistas gerai priimamas ir įsisavinamas geriau. Jeigu maiste nebus meilės, po kurio laiko sutriks medžiagų apykaita.
Kai moteris alkana, ji negali taip kentėti, kaip vyras, tai visai kitoks alkis. Todėl moteris gali užkandžiauti kas 20 minučių.
Dabar Vakaruose atsirado labai daug stambių žmonių, mokslininkai tą tiria kaip kažkokią anomaliją. Tai žmonės, dar vaikystėje patyrę gilų stresą. Jie patyrė tokį stresą, kad apie tai nenori pasakoti kitiems, nepripažįsta sau ir „užvalgo“ tą stresą. Neturėtume valgyti, kai patiriame stresą. Žmogus turi valgyti, būdamas aiškaus proto, nes protui irgi reikia maisto. Maistas garantuoja gerus santykius šeimoje.
Nukrypsiu: moteris jaučia keturis kartus stipresnį alkį nei vyras, nes moteris yra jautresnė būtybė. Kai moteris alkana, ji negali taip kentėti, kaip vyras, tai visai kitoks alkis. Todėl moteris gali užkandžiauti kas 20 minučių. Ji nuolat kažką kramto, nes tokia yra moters prigimtis, tokia sandara.
TAIP PAT SKAITYKITE: Psichologas Vitalijus Bogdanovičius: Kai tik suvoksite, kuriam tikslui jums reikia pinigų, jų atsiras
Nebus laimės be švaraus proto
Ne mažiau svarbu yra proto švara. Būna taip, kad atrodo, jog žmogaus prote rakštis įstrigo. Užtenka jam išgirsti kažką negero savo adresu, jis iš karto nusimena. Giliai į širdį priima neigiamus dalykus, tai yra nulemta proto nuostatų.
Man jaunystėje teko gyventi komunaliniame bute, kur 11 butų turi du tualetus. Taip pat teko naudotis bendra virtuve, vonia. Ryte gyvenimas vyksta pagal tvarkaraštį. Ir tokiose butuose labai dažnai būna didelių konfliktų, nes kai kurie žmonės labai stengiasi išlaikyti tvarką. Jie jautriai sureaguoja į kažkokią pastabą ir per giliai įsileidžia ją į vidų. Pasakė kaimynas, kad vandenį tualete žmogus pamiršo nuleisti, ir šis ima „kolekcionuoti“ kaimynų žodžius. Jie kaupiasi, o kai prisirenka labai daug, įvyksta atominė reakcija – siaubingas skandalas.
Kitas pavyzdys, kai jūs kaupiate gerus dalykus – šypsenas, gerą žodį, gražią suknelę. Tą irgi galima kaupti, paskui prireiks visai nedaug pastangų, ir jus apims laimės jausmas. Prisirinko laimės tiek, kad jūs jau norite bendrauti, dalintis.
Dabar internete tiek daug išsamios informacijos apie visokias problemas, tačiau tiek mažai sprendimų, kaip tas problemas išspręsti. Reikia išmokti sutelkti dėmesį. Kam man žmona/vyras? Jis/ji daro manoe laimingesniu/laimingesne. Apie 70 proc. porų skiriasi, bet aš džiaugiuosi, kad 30 proc. dar nori gyventi, kurti santykius, gimdyti, auginti vaikus. Vadinasi, yra vilties.
Auginkime, ką turime
Pažiūrėkime į šeiminius santykius kokybės aspektu. Pinigų kiekis, gerovė yra svarbu, bet šiuo atveju, ne tai svarbiausia. Į mane kreipiasi labai turtingi žmonės, kurie būna labai nelaimingi, pasakodami, kokie pasileidę būna jų vaikai. Labai sunku padėti tokiam žmogui, nes jis nesuvokia, kodėl vaikai jį kaltina, kodėl jie tapo alkoholikais, juk tas turtingas žmogus viską jiems davė.
Nustokite kritikuoti, pamilkite tai, ką turite. Kiekvienam augalui reikia meilės, bus meilė – augalas augs. Todėl mylėkite tai, ką turite, ir tai pradės augti.
