Psichologų ir psichoterapeutų paslaugų poreikis pandemijos periodu, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, išaugo 20–40 proc., rodo 56 specialistų, dirbančių tiesiogiai su žmonėmis, apklausa, atlikta balandžio ir gegužės mėnesiais.
Labiausiai slegia bendravimo trūkumas
Į klausimą, kas dažniausia lemia emocinius iššūkius, dėl kurių kreipiasi žmonės į psichologus, 62,5 proc. specialistų atsakė, kad labiausiai kankina ilgas buvimas atsiribojus nuo kitų žmonių. Tačiau 12,5 proc. specialistų atkreipė dėmesį, kad klientus neramina ir ilgas buvimas vienoje patalpoje su kitais.
Psichologė Vega Dikčienė atkreipė dėmesį, kad viena priežastis, kodėl žmonės dažniau kreipiasi į psichologus, yra nerimas dėl pandemijos, negebėjimas susitvarkyti su situacijomis, tačiau taip pat yra ir kita priežastis – daug kam sustojo laikas, atsirado daugiau laiko sau, galimybė atsigręžti į save, panagrinėti savo jausmus, atsakyti į aktualius asmeninius klausimus.
Pastebima, kad po ilgo karantino daug žmonių, ypač paauglių tarpe, nebemoka užmegzti kontakto su kitais.
Pasak jos, pastebima, kad po ilgo karantino daug žmonių, ypač paauglių tarpe, nebemoka užmegzti kontakto su kitais, nebežino, kaip kreiptis, ką sakyti, kaip palaikyti pokalbį. Daug kam tai yra rimtas iššūkis, kurį reikia išspręsti, kad galima būtų grįžti į normalų socialinį gyvenimą.
Vyrams trūksta psichologų vyrų
Specialistų apklausa atskleidė, kad dažniausiai žmonės į specialistus kreipiasi asmeniniais klausimais, tokių atvejų dauguma – 53,6 proc., rečiau, bet dažnai – vaikų, paauglių klausimais (16,1 proc.), santykių poroje (14,3 proc.). Psichologų apklausa atskleidė, kad absoliuti dauguma besikreipiančių į specialistus – moterys, jos sudaro net 98,1 proc. visų klientų.
„Vyrai labai dažnai ieško psichologo vyro, su kuriuo galėtų pasidalinti jausmais, pasipasakoti, tačiau specialistų vyrų yra gana mažai, gali būti priežastis, dėl kurios mažai vyrų kreipiasi emocinės pagalbos“, – sakė V.Dikčienė
„Į mane kreipiasi 50 proc. moterų, 50 proc. vyrų, kurie, kaip pastebiu, visgi atranda daugiau drąsos, palyginti su ikipandeminiu laikotarpiu. Jaučiu, kad daug ir vyrų, ir moterų labai sunku prisitaikyti prie pasikeitusio pasaulio, kuris jau nebebus toks, koks buvo anksčiau“, – komentavo psichologas Viktor Tarasevič.
Kada nuslūgs neigiamos emocijos?
Prognozuodami ateitį, daugelis emocinės pagalbos profesionalų mano, kad nepaisant mažėjančių suvaržymų, emocinės pagalbos iššūkių dar labiau išaugs. 32,1 proc. apklaustų specialistų mano, kad nuslūgus pandemijai ir atšaukus griežtą karantiną, neigiamos emocijos netgi išaugs. Tai, jog neigiami emociniai padariniai ims nykti praėjus metams po karantino, teigia 26,8 proc. apklaustųjų.
Pasak psichologės Viktorija Bartkutės-Vyšniauskienės, didžiausias iššūkis po pandemijos ir karantino bus žmonėms susitvarkyti su iš esmės pasikeitusiu gyvenimo, jo tempu.
„Kai pirmojo atlaisvinimo metu 2020 metais atsidarė kavinės, kelionės, klientai pasakojo, kad nebežino, nebemoka visko iš naujo susiplanuoti. Žmonės susikūrė naujus gyvenimus – atrado naujų hobių, įsigijo naminių gyvūnų, kt. Grįžti į ankstesnį gyvenimą lengvai nebeišeina, nes gyvenimas pasikeitė“, – komentavo specialistė.
Grįžti į ankstesnį gyvenimą lengvai nebeišeina, nes gyvenimas pasikeitė, – komentavo specialistė.
Psichologė V.Dikčienė pataria, kad nuslūgus pandemijai ir pasibaigus karantinui, daugeliui padėtų tiesiog sąmoningumas. „Reikia neskubėti šokti atgal į ankstesnio gyvenimo įpročius. Reikia priimti pasikeitusį gyvenimą ir išmokti gyventi taip, kaip tapo įprasta. Tokiu būdu išvengsime sumaišties ir neigiamų emocijų“, – patarė specialistė.
Pusšimtį psichologų iš įvairių Lietuvos miestų vienijanti platforma „Visipsichologai.lt“ sukurta specialiai „COVID-19”viruso pandemijos bei griežtų apribojimų sukeltoms emocinėms problemoms spręsti.