Ar matėte filmą „Pamotė“, kuriame vaidina garsios aktorės Julia Roberts ir Susan Sarandon? Jame pasakojama istorija, kai naujoji vyro draugė Izabelė (J. Roberts) mokosi bendrauti su vyro vaikais.
Tačiau aplinkybės taip susiklosto, kad tikroji vaikų mama Džekė (S. Sarandon) suserga leukemija, ji supranta, kad nebėra prasmės pykti ant vyro, kuris pamilo kitą, ir turi rasti bendrą kalbą su moterimi, auginsiančią jos dukrą ir sūnų. Sakysite, tai – tik filmas, o gyvenime būna įvairių scenarijų? Visiška tiesa.
Pokalbių svetainėse moterys dalijasi patirtimi, kokių problemų kyla bendraujant su vyro vaikais. Patirtys labai skirtingos: vaikai neklauso, atsikalbinėja, tikroji mama draudžia atžaloms jų tėvo moterį vadinti mama, o sužinojus, kad savaitgalį vyras pasiims vaikus, ima krėsti nervinis drebulys. Kodėl taip sudėtinga?
Jis, ji ir jo vaikai
Visuomenėje vis dar gaji nuomonė, kad moteris, atėjusi į naują šeimą, iš karto turi susisaistyti meilės, draugystės ir ištikimybės saitais. Įsitikinimas, kad meilė užgims akimoju, vienas klaidingiausių. Tapus pamote, laukia sunki užduotis – ne tik pamilti podukrą ar posūnį, bet ir tikėtis, kad jiems patiksite.
Pamėginkite įsivaizduoti tokią situaciją: jūsų vyras, moterų haremo valdytojas, nieko nepasakęs parsiveda į namus naują žmoną. Ar pamiltumėte ją iš karto, nors ji puikiai gamina, skalbia ir stengiasi būti jums maloni? Juk pirmiausia joje matytumėte varžovę.
Dauguma vaikų mano, kad ši moteris pavogė jų tėvo meilę ir dėmesį. Iš pradžių vaikai gali jausti pyktį, nes pamotė jų akyse yra ramybės drumstėja, tėvo grobikė, atėmusi viltį, kad gimdytojai kada nors vėl bus kartu. Taigi bet koks jūsų žingsnis gali būti sutiktas nedraugiškai ir net priešiškai.
Trys žingsniai gerų santykių link
1. Tapkite jų drauge. Neigiama reakcija skaudina, žemina ir sukelia bejėgiškumo jausmą. Ima atrodyti, kad vaikai griauna santykius, kuriuos taip nuoširdžiai kūrėte. Vyro atžalos gali tapti kliuviniu jūsų intymumui. Tačiau už vaikiškų reikalavimų ir nedraugiškumo neretai slypi skausmas ir neužtikrintumas.
Mažamečiai apie jus gali būti susidarę klaidingą nuomonę. Todėl, užuot stengusis pamilti sutuoktinio vaikus, geriau juos pažinkite. Stenkitės būti teisinga, draugiška ir pasirengusi padėti. Nesielkite kaip mylinti motina. Užuot sakiusi, kad juos mylite, ištarkite: „Aš noriu jus pamilti.“ Pats geriausias dalykas šiuo nelengvu metu – tapti jų drauge.
2. Kitas žingsnis – išsaugoti ramybę ir draugiškumą. Iš tiesų nejauku, kai vyro atžalos į jūsų pastangas susidraugauti atsako abejingumu ar priešiškumu. Gali pasirodyti, kad jie nedėkingi, pikti, bet nepamirškite, kad ir savi vaikai kartais tampa priešais.
Neretai net geriausios motinos ieško pagalbos, kreipiasi į psichologus, atsakymų ieško specialioje literatūroje. Tėvų darbas – vienas sunkiausių. Gimdytojai turi nuolat tobulėti ir kuo mažiau klysti.
3. Trečias žingsnis – duoti sau laiko. Šeimoje, kurioje esate pamotė, žodis „laikas“ reiškia „metus“. Kai kurių specialistų nuomone, stabilų šeimos židinį suformuoti įmanoma per trejus–septynerius metus. Taigi puoselėti didelių vilčių nuo pat pradžių ir tikėtis greitos sėkmės tikrai neverta.
Mama ir pamotė
Klaidinga manyti, kad įsiliejusi į naują šeimą vienodai mylėsite ir savo, ir vyro vaikus. Santykiai su svetimomis atžalomis stabilizuosis ir pasidarys tvirtesni tik bėgant laikui.
Kad adaptacija būtų lengvesnė, aptarkite vaikų susitikimą iš anksto. Galbūt vertėtų parodyti atžaloms jų naujųjų brolių ir seserų fotografijas. Kuo daugiau pasakokite apie naujus šeimos narius, kad jie mažiau nerimautų. Tą patį turėtų padaryti ir sutuoktinis: paruošti savo atžalas, kad nelauktų siurprizai kaip Holivudo komedijose.
Pasidomėkite vaiko jausmais: „Man regis, tau neramu, kad jūs nesutarsite“, „Tu jaudiniesi, kad tavęs nepamils ir nesiskaitys su tavo nuomone?“ Atskleiskite ir savo lūkesčius: „Nesitikiu, kad tapsite geriausiais draugais, bet labai noriu, kad išmoktume gerbti vienas kitą.“ Girkite vaikus už jų pastangas. „Man labai malonu, kad tu gražiai sutari su netikru broliu.“
Naujiems tėvams reikėtų pasukti galvą, ką daryti, kad vaikai sutartų. Tai lengviau padaroma, jeigu atžalų amžius panašus. Galbūt juos suvienys aktyvios pramogos lauke ar stalo žaidimai. Juk kuo daugiau malonaus laiko atžalos praleis kartu, tuo greičiau apsipras vieni su kitais. Tą patyrusios poros tikina, kad labai veiksmingi yra šeimos žygiai, iškylos, kelionės, naujos švenčių tradicijos.
Šeimose, kuriose auga vaikai iš skirtingų santuokų, labai svarbios taisyklės, ypač drausminimo metodai. Pora iš anksto turi susitarti, kaip turėtų būti auklėjami vaikai, kas ir kokiais atvejais tą darys ir pan.
Kai laukiama naujo mažylio
Paaiškėjus, kad į pasaulį atkeliaus naujas šeimos narys, vaikus pradeda kankinti pavydas. Įsijausti į vyresnėlio vaidmenį nelengva, o aplinkinių laimė ir džiaugsmas dėl kūdikio gimimo kartais stumia į neviltį. Kaip derėtų elgtis? Rodyti didesnį dėmesį ne mažajam, o tam, kuris tapo vyresnėliu. Galbūt jis pradės džiaugtis nauju broliuku ar sesute, kaip tai vyksta „biologinėse“ šeimose. Vaiką reikia kuo dažniau girti už smulkmenas, padėkoti jam už kiekvieną gerą darbą.
Žinia, kad tėvas turės dar vieną vaiką, vaikus dažniausiai pasiekia vėliau nei kitus. Tai lemia ir retesni susitikimai. Dėl to vaikai jaučiasi išduoti, apleisti, nes nuo jų slepiama tiesa. Beje, tokią žinią turi perduoti tėvas, o ne kiti asmenys.
Kūdikis gali suartinti netikrus brolius ir seseris. Juk mažylis genetiškai su jais susijęs. Tačiau gali nutikti ir priešingai – naujas žmogutis iš vaikų atima tikėjimą, kad biologiniai tėvai kada nors vėl bus kartu. Juk tiesa, kad su nauja žmona mažylio susilaukęs tėvas, ne tiek daug laiko praleidžia su atžalomis iš buvusios santuokos. Neleiskite, kad taip nutiktų. Žinoma, daug lengviau pasakyti negu padaryti. Bet jūsų rankose gražių santykių raktas.
Naudingi patarimai
- Nesistenkite pakeisti tikrų tėvų. Nesirunkite, kuris iš tėvų geresnis. Posūniui arba podukrai paaiškinkite, kad nesikėsinate į jo santykius su mama ir suprantate, jog niekada negalėsite jos pakeisti. Todėl, kad jūs – skirtingi žmonės ir atliekate skirtingus vaidmenis.
- Vaikai neretai prisigalvoja, kad pamilę pamotę išduoda savo mamą. Reikėtų paaiškinti, kad tai, jog jis myli du žmones, nereiškia, kad vieną nuskriaudžia.
- Sudarykite sąlygas sutuoktiniui su savo vaikais pabūti vienam. Tai būtina. Kita vertus, neskriauskite savęs, neleiskite, kad tėviški rūpesčiai būtų svarbesni už jus.
Verta žinoti
Pasak psichologų, antroji santuoka nuo pirmosios skiriasi tuo, kad jas kuria komplikuotas gyvenimo istorijas turintys žmonės. Antrosios santuokos nestabilumui įtakos turi įvaikiai. Daugelis tyrimų rodo, kad moterys, turinčios vaikų iš ankstesnių santykių, dažniau išsiskiria ir antrą sykį.
Vyrui, turinčiam atžalų iš buvusios santuokos, jokių problemų nekyla. Jeigu sutuoktiniai neturi vaikų iš ankstesnių santuokų arba susilaukė savų, jų sąjunga niekuo nesiskiria nuo šeimas sukūrusių pirmą kartą.
