Sveiki,
Man 30 metų, mano sugyventiniui – 38-eri. Būtent, sugyventiniui, nors mes kartu jau aštuonerius metus ir jau seniai gyvename kartu, turime 2 vaikus, kurie turi jo pavardę, bet pasipiršimo iš jo iki šiol nesulaukiau.
Iš pradžių nelabai kreipiau dėmesį į savo mergautinę pavardę, tačiau, kai pastojau, laukiau iš jo to žingsnio. Laikas bėgo, bet jį viskas tenkino. Po kiek laiko pastojau antrą kartą (abu vaikai planuoti, iš meilės), galvojau, kad dabar tikrai pasipirš, bet, kaip paaiškėjo, mūsų mintys skyrėsi. Gal viskas būtų ir nieko, juk vaikus jis myli, rūpinasi šeima, bet iš jo pusės prasidėjo nepagarba man, ypač skaudu, kad tai vyksta vaikų akivaizdoje.
Jis mane žemina, menkina mano intelektą, peikia netvarką namuose, juokiasi, kad manęs neklauso vaikai (o kaip jie gali klausyti, kai pastoviai mato besipykstančius tėvus), net pravardžiuoja mane. Labiausiai jis mėgsta pabrėžti, kad aš čia esu niekas (gyvenam jo bute), pabrėžti, kad viskas čia jo, o aš su vaikais keliu tik netvarką jo namuose. Draugės sako, kad jau seniai turėjau jam pasipiršti pati, bet aš laikausi nuomonės, kad VYRAS TURI VESTI MOTERĮ, o ne atvirkščiai. O jam taip paranku.
Nežinau, kodėl jis delsia, gal dėl finansinių reikalų, gal galvoja, kad jo tėvai nepritars mūsų santuokai (jie manęs nemėgsta, pripažįsta tik jo pirmąją žmoną, su kuria dar iki manęs išsiskyrė, turi 1 vaiką), o gal nelabai ir myli mane, dar tikisi susirasti jaunesnę ir geresnę... Nežinau, ar skirtis, ar ne, nes nusibodo tie žeminimai, ta nepagarba. Nesuprantu, ko jis bijo po tiek metų. Jis taip pat dažnai kalba apie skyrybas, o draugės juokiasi, kad mums reikia ne išsiskirti, o susituokti. O aš nesiskiriu tik dėl vaikų, noriu, kad jie kasdien matytų abu tėvus, bet, atvirai sakant, meilės jam seniai nejaučiu. Prašau, patarkit...
Atsako santykių ekspertai Silvija ir Šarūnas Mažuoliai.
Sveiki,
Viena didžiausių porų klaidų yra gyventi kartu vien dėl vaikų. Tėvai nori gero savo vaikams galvodami, kad vaikai bus laimingesni matydami abu tėvus kartu. Deja, dažniausiai tai būna tik meškos paslauga vaikams, kurie auga su nuolat konfliktuojančiais tėvais arba mato atšalusius, be meilės santykius.
Vaikai mokosi ne iš tėvų pamokymų ir patarimų, bet iš pavyzdžio. Tai, ką jie mato tėvų santykiuose, persineš į savo sukurtas šeimas. Jei turite mergaites, jos išmoks būti žeminamos arba mokysis būti stiprios piktumu, agresija ir šaltumu, kad išvengtų savo vyro žeminimų. Moters elgesio pavyzdį jos ims iš Jūsų ir kartos santykiuose su savo vyrais. Berniukai tuo tarpu mokysis šaltai ir nepagarbiai elgtis su moterimi.
Galite paleisti save nuo prievolės gyventi su Jus žeminančiu vyru tik dėl vaikų, kadangi vaikai patiria daugiau žalos nei naudos augdami nelaimingoje šeimoje.
Pažvelkite į savo su vyru santykius ir pagalvokite, ar norite to savo vaikams? Kitas faktorius yra mamos savijauta ir bendra psichologinė bei emocinė būsena. Vaikai labai jautrūs mamos savijautai ir puikiai jaučia, kai mamai yra negerai, kad ir kaip ji stengtųsi parodyti, jog taip nėra. Geriausia mamos dovana vaikams – susitvarkyti savo gyvenimą taip, kad ji būtų kiek galima laimingesnė ir galėtų ta laime dalytis su savo vaikais.
Skyrybos, žinoma, nežada, kad susirasite tinkamą, Jus gerbiantį vyrą, ir vaikai išmoks sveiko santykio modelio. Augdami tik su mama, jie taip pat turės savų iššūkių kuriant šeimas, kadangi tik sveiko poros bendravimo modelio išmokimas suteikia didesnį šansą ir vaikams sukurti laimingus santykius. Tačiau galite paleisti save nuo prievolės gyventi su Jus žeminančiu vyru tik dėl vaikų, kadangi vaikai patiria daugiau žalos nei naudos augdami nelaimingoje šeimoje. Jie bus daug laimingesni gyvendami tik su mama, kuri po truputį atgauna savo savivertę ir tampa laimingesne nei matydami ją visą laiką nelaimingą.
Vyras pradeda negerbti moters tuomet, kai ji tampa per daug nuolanki ir nepaiso savo norų bei poreikių. Jei moteris nemoka gauti iš vyro tai, ko jai reikia, taip ji duoda vyrui pajusti, kad su ja galima elgtis kaip nori. Tai nebūtinai tiesa Jūsų poroje, tačiau klasikinis atvejis yra vyras, neskubantis vesti moters, ir moteris, kuri nesiima veiksmų ir neparodo vyrui, kad be santuokos nebus ir santykių. Neįsipareigojęs vyras jaučiasi laisvas daryti, kas jam patinka. Vaikai neturi nieko bendro su poros santykiais. Yra vyrų, kurie nori vaikų, tačiau vesti moters bei prisiimti už ją atsakomybę, dalytis su ja savo gyvenimu neskuba. Jei moteris lieka su tokiu vyru, jis jaučiasi labai patogiai, turėdamas viską, ko nori, neskirdamas tam daugiau dėmesio ir pastangų nei pats renkasi skirti. Greičiausiai Jūsų poroje tą daryti jau per vėlu, tačiau vienintelis būdas leisti vyrui suprasti, jog moterį reikia gerbti ir kreipti dėmesį į jos norus, yra laikinai palikti vyrą tuomet, kai jis apsileidžia ar pradeda netaktiškai elgtis.
Moterys dažnai bando sutvarkyti santykius šiurkščia kalba arba tyliu nusižeminimu, kuris perauga į pasyvią agresiją iš moters pusės. Tačiau grubumas neveikia niekada ir pridaro tik žalos. Tylėjimas ir susitaikymas skatina moterį kaupti savyje nuoskaudas, kurios pradeda veržtis kandumu bei aštria, šalta šneka, kuri arba atbaido, arba dar labiau siutina vyrą. Sveikiausia taktika, kurią gali taikyti moteris, yra pasitraukti nuo vyro į kitą kambarį arba išsikelti pagyventi atskirai tuomet, kai ji jaučia, kad santykuose tampa sunku, o žodžių vyras neklauso.
Tik tokiu atveju vyras supras, kad negali elgtis su savo moterimi kaip jam patinka, jei nori turėti ją šalia. Labai svarbu tokius atssitraukimus daryti tuomet, kai dar norisi būti santykiuose su vyru, dėl ko ir sprendžiame, kad Jums tai gali būti per vėlu. Deja, skyrybų klausimą Jums gali tekti paliesti, jei norite kažką savo gyvenime pakeisti, nes kita alternatyva yra gyventi taip, kaip gyvenate dabar. Dalis moterų, pasitraukusių nuo vyrų, sulaukia tik tylos iš jų pusės, ir Jūsų vyras gali taip pat neskubėti susigrąžinti Jūsų atgal. Tai yra pagrindinė priežastis, dėl ko moterys bijo taikyti atsitraukimo taktiką, tačiau kitas pasirinkimas yra gyventi su vyru, kuris progai pasitaikius, pasirinks skyrybas, o ne bandymą sutvarkyti santykius.
Nerekomenduojame santuokos su vyru, su kuriuo santykiai nėra tenkinantys. Santuoka nieko nekeičia ir dažniau apsunkina santykius nei juos pagerina. Tai, kad judu aštuonerius metus kartu, nereiškia nieko. Santykių kokybė yra vienintelis rodiklis, o ne laikas, kurį žmonės praleido po vienu stogu. Yra porų, kurios ir dvidešimt metų pragyvena kartu, tačiau praktiškai nebendrauja ir nesusitinka, tad laikas dar nerodo santykių tvirtumo. Dar kartą gerai pagalvokite, ar norite likti su šiuo vyru, ar visgi norite duoti dar vieną šansą. Jei sunku apsispręsti, rekomenduojame apsilankyti pas specialistą ar net kelis. Nešališkas žmogus, nusimanantis santykuose, gali labai padėti pamatyti realų Jūsų situacijos vaizdą ir padėti apsipręsti, ko Jūs iš tikro norite. Draugės ne visada būna geriausios patarėjos, nes ne taip jau daug moterų, kurios išmano santykių žinias. Puiku, kad jau ieškote pagalbos, gaunate nuomones iš šalies. Ieškokite daugiau specialistų, kad išgirstumėte daugiau nuomonių ir iš jų susidarytumėte bendrą vaizdą. Dalis komentarų kartosis ir juos girdėdama būsite tikresnė, kad nedarote klaidos ir priimate teisingiausią sprendimą. Sėkmės Jums.
DĖMESIO! Jums su partneriu kyla sunkumų, kurie kartina jūsų santykius? O gal neduoda ramybės kokie komplikuoti širdies reikalai (tarkime, nesiseka rasti antrosios pusės, užmegzti santykių ir pan.)? Drąsiai siųskite klausimą mums el. paštu ji24.lt@zlg.lt. Santykių ekspertai Šarūnas ir Silvija Mažuoliai mielai atsakys.
P. S. LABAI PRAŠOME KLAUSIMUS RAŠYTI TIK LIETUVIŠKOMIS RAIDĖMIS!
