Nors techniškai neįmanoma, kad varpos dydis dramatiškai sumažėtų, paaiškėjo, kad yra daugybė skirtingų veiksnių, galinčių turėti įtakos vyro erekcijos rezultatui. Dėl to šis organas gali pasirodyti mažesnis, nei buvo anksčiau, kuomet lytiškai santykiaujama.
Mary Samplaski, medicinos mokslų daktarė, urologė ir Pietų Kalifornijos universiteto vyrų nevaisingumo skyriaus vadovė, perspėjo, kad vyro amžius ir gyvenimo būdo pasirinkimai gali turėti neigiamos įtakos varpos gebėjimui išlaikyti pastovų erekcijos lygį.
„Medicininės priemonės varpos susitraukimui matuoti nėra, – „Men's Health“ teigė dr. M.Samplaski. – Bet mums žinoma, kad rūkymas ir amžius gali sumažinti testosterono gamybą“.
Tyrimai rodo, kad rūkymas gali pažeisti kraujagysles ir trukdyti tinkamam kraujo tekėjimui, o tai savo ruožtu gali turėti įtakos erekcijai.
Nors gydytojai iki galo nesupranta ryšio tarp testosterono ir erekcijos disfunkcijos, tyrimai rodo, kad testosterono sumažėjimas gali turėti įtakos erekcijos stiprumui.
Urologė pridūrė, kad tokios būklės kaip širdies ligos, diabetas ar skydliaukės problemos gali sukelti erekcijos stiprumo pokyčius.
Nutukimas gali būti dar vienas kaltininkas. Anot dr. M.Samplaski, riebaluose yra fermento, kuris testosteroną paverčia estrogenu, o tai gali sukelti erekcijos problemų ir sėklidžių susitraukimą.
„Fiziniai pratimai yra natūrali priemonė padidinti vyro testosterono kiekį. Testosteronas yra svarbus vyrų funkcinių organų sveikatai ir gerovei“, – leidiniui sakė ji.
Įdomu tai, kad „per daug“ sekso taip pat nurodoma kaip priežastis, galinti laikui bėgant sumažinti varpos dydį. Esą per didelis seksualinis aktyvumas gali sukelti sužalojimus, dėl kurių gali susidaryti randai.
Kaip anksčiau rašė „Science Alert“, remiantis Anglijoje atliktu tyrimu, kuriame dalyvavo daugiau nei 6000 žmonių, erekcijos sutrikimai pasireiškia nuo 15 proc. penkiasdešimtmečių iki beveik 90 proc. vyresnių nei 80 metų vyrų. Esami sveikatos sutrikimai gerokai padidino riziką, o tiems, kurie savo sveikatą vertino kaip gerą arba blogą, rizika buvo daugiau nei dvigubai didesnė.
Padėti gali tokie vaistai kaip sildenafilis („Viagra“) ir tadalafilis („Cialis“). Tačiau jie nepanaikina pagrindinių kraujagyslių ir nervų pažeidimų, sukeliančių erekcijos sutrikimus. Galiausiai gali būti pasirinktos kitos gydymo priemonės, pavyzdžiui, injekcijos arba varpos pompos.
Kiti su amžiumi atsirandantys pokyčiai – sumažėjęs varpos jautrumas, todėl gali sumažėti susijaudinimas. Ejakuliacija vėluoja ir įvyksta rečiau.
Su amžiumi mažėja spermos kiekis ir ejakuliacijos jėga. Su amžiumi taip pat ilgėja laikas, per kurį „atsigauna“ po ejakuliacijos ir vėl tampa lytiškai jautrus (vadinamasis postejakuliacinis refrakterinis laikas).
Pasiekti orgazmą „neįmanoma“ arba „vidutiniškai sunku“ 33 proc. 70-mečių vyrų.
