Dažnai viliamės ir tikimės netikėtumo faktoriaus, norime būti nustebintos, įvertintos ir šį svarbų momentą prisiminti visą likusį gyvenimą – kad būtų ką papasakoti ir savo būsimoms atžaloms.
Tačiau ką prieš šį svarbų momentą jaučia vaikinai? Juk būtent jiems šią didžiąją akimirką ant pečių krinta didžiausia atsakomybė: o kas jei nuvils, jei žiedas nepatiks, jei nepavyks nustebinti ar – neduok dieve – ji pasakys „ne“.
Būtent tai ir siekė išsiaiškinti portalas womenshealthmag.com, nusprendęs apklausti 6 sėkmingai vedusius vyrus ir paprašęs papasakoti jų sužadėtuvių istorijas. Siūlome paskaityti tikras ir nuoširdžias jų patirtis.
Tyleris (31 m.): svarbiausia – netikėtumas
„Sužadėtuvių žiedą padėjo išrinkti jos mama. Šią dėžutę su juo saugojau net keletą mėnesių ieškodamas pačios tinkamiausios progos. Su būsima savo žmona ir jos giminėmis išsiruošėme į šeimos kruizą, kuris buvo skirtas atšvęsti jos močiutės 80-ąjį gimtadienį.
Manau, tuomet visi giminaičiai ir mano mergina tikėjosi, kad būtent šio kruizo metu aš ir pasipiršiu. Žinoma, žiedą aš turėjau su savimi, tačiau norėjau, kad jai pasipiršimas būtų staigmena, todėl tikriausiai nustebinau visus giminaičius, kai grįžome namo vis dar nesusižadėję.
Žinoma, žiedą aš turėjau su savimi, tačiau norėjau, kad jai pasipiršimas būtų staigmena, todėl tikriausiai nustebinau visus giminaičius, kai grįžome namo vis dar nesusižadėję.
Netrukus po šio kruizo su mergina išsiruošėme į jos dievinamo atlikėjo koncertą. Prieš renginį namo turėjau grįžti anksčiau, kad prieš tai dar spėtume susitikti su draugu, tačiau grįžti aš pavėlavau net dviem valandom, ir mano mergina stipriai ant manęs supyko. Ji buvo tiesiog įsiutusi, o aš pamaniau: „Štai – puiki proga man“ ir įsidėjau sužadėtuvių žiedą į kišenę.
Po vienos mūsų mėgstamiausios dainos, vis dar jusdamas jos nepasitenkinimą ir veide matydamas jos pykčio grimasas, aš atsistojau, priklaupiau ant vieno kelio ir pasakiau, kad net ir blogiausiomis mūsų santykių dienomis aš neįsivaizduoju gyvenimo be jos. Plojimai, kuriuos išgirdome virš savęs, buvo tikrai skirti mums, o ne koncerto atlikėjui.
Mano būsimoji žmona buvo išties pritrenkta ir nustebinta. Žinoma, ji atsakė „taip“! Ir štai dabar, jau po penkerių santuokos metų, mes auginame žavią dukrelę ir vis dar randame būdų, kaip nustebinti vienas kitą“.
Andrew (27 m.): nereikia prašmatnaus scenarijaus
„Dabartinę savo žmoną pažįstu nuo 8-erių metų. Draugauti pradėjome dar būdami 14-os, tad manėme, kad santuoka yra natūralus mūsų santykių etapas. Sužadėtuvių žiedo ieškojome drauge, vos tik abu baigėme aukštąsias mokyklas. Žinoma, aš ketinau ir pasipiršti, tai ji puikiai suprato, tačiau vis tiek norėjau padaryti jai staigmeną.
Laukiau iki pat jos gimtadienio, o kad tinkamai pasiruoščiau sužadėtuvėms, kreipiausi į antrąją savo gyvenime svarbiausią moterį – savo mamą. Daviau jai savo buto raktus ir prašiau visame bute išdėlioti žvakių, tuo metu mes su būsima sužadėtine buvome darbe.
Grįžęs po darbo namo visas žvakes uždegiau ir bandydamas tramdyti savo jaudulį laukiau jos sugrįžtant. Vos išgirdęs jos žingsnius griebiau savo gitarą ir ganėtinai laužytu balsu pradėjau dainuoti jos mėgstamą dainą. Ji verkė. Aš verkiau. Aš paklausiau. Ir ji sutiko. Buvo baisu, bet kartu ir nuostabu“.
Cristianas (36 m.): pasipiršau jai per reklamą
Tuomet aš dar net neturėjau žiedo, bet šios akimirkos spontaniškumas ir mūsų jausmų nuoširdumas tą vakarą pavertė tikrai nepamirštamu.
„Niekad neplanavau savo merginai pirštis labai prašmatniai ar formaliai. Apie santuoką su ja kalbėjome jau seniai, abu jau buvome kaip ir nusprendę, kad jau būtų laikas susituokti. Mano būsimoji žmona taip pat nebuvo didelė romantikė, tad kažkokio didingo gesto ji iš manęs ir nesitikėjo.
Būtent dėl to mūsų sužadėtuvės ir buvo ganėtinai paprastos, tačiau ne mažiau jausmingos. Vieną vakarą mums abiems bežiūrint televizorių ir prasidėjus reklamai, aš staiga atsisukau į ją ir pasiūliau: „Gal susituokim?“. Tuomet aš dar net neturėjau žiedo, bet šios akimirkos spontaniškumas ir mūsų jausmų nuoširdumas tą vakarą pavertė tikrai nepamirštamu“.
Scottas (31 m.): svarbu – būti savimi
„Prieš piršdamasis labai daug domėjausi sužadėtuvių žiedais. Ir pagaliau jį nupirkau, bet pasipiršau ne iš karto. Apie savo planus pasakiau keletui artimiausių draugų ir savo seseriai, bet mano būsimoji nuotaka apie tai net nenutuokė.
Tuo metu daugelis mano draugų jau buvo susituokę, tad buvau prisiklausęs įvairiausių piršimosi scenarijų: nuo pačių netikėčiausių iki visiškai pamirštamų. Aš nusprendžiau tiesiog būti savimi ir pasipiršti taip, kad viskas būtų kuo natūraliau. Galiausiai – pernelyg jaudinausi, kad galėčiau surengti išties stebinančias piršlybas. Bijojau, kad tiesiog pamiršiu kurią nors plano dalį ir viską sugadinsiu.
Taip pat skaitykite: Vaikinas savo merginai piršosi kasdien visus metus, o ji to net nenutuokė
Taigi nusprendžiau pasipiršti jai, pakvietęs po darbo kartu pasivaikščioti į rožių sodą, esantį netoliese nuo jos namų. Žinoma, kai tik atėjome į parką, jame gal 20 moksleivių fotografavosi savo išleistuvėms, tad apie privatumą galėjome pamiršti. Privalėjau staigiai ką nors sugalvoti – juk emociškai šiai akimirkai save ruošiau visą dieną, tad taip lengvai savo plano atsisakyti nesiruošiau. Pakviečiau mylimąją eiti į kitą parko pusę ir ten uždaviau jai lemtingąjį klausimą.
Net neprisimenu, ką tiksliai ji atsakė, to tikriausiai neprisimena ir ji pati. Žinau tik tiek, kad abu buvome laimingi, o vakare naująjį mūsų santykių etapą smagiai atšventėme su draugais. Atsimenu, kaip tą dieną su didžiuliu užsidegimu galvojau apie tai, kas mūsų laukia ateityje. O kad tada aš būčiau žinojęs, kad suplanuoti sužadėtuves yra vienas juokas, palyginus su tuo, ką tenka iškęsti planuojant vestuves...“.
Paulas (29 m.): lemiamą akimirką bijojau susimauti
„Su savo būsima žmona vieną vasarą išsiruošėme paatostogauti. Ir štai vieną popietę, ramiai vaikštinėdami paplūdimyje, išvydome porą: vaikinas piršosi savo merginai, o šalia jų esantis fotografas amžino šias jų akimirkas, versdamas įsimylėjėlius įvairiai ir ganėtinai juokingai pozuoti.
Pamenu, tuomet su Meghan (toks mano merginos vardas) tik gardžiai iš jų pasijuokėme, tačiau slapta aš pagalvojau: „Nagi, Paulai, metas nustoti žaisti ir pagaliau ryžtis šiai merginai pasipiršti“. Vos tik grįžęs po atostogų pradėjau taupyti pinigus žiedui.
Kai žiedas jau buvo nupirktas, nusprendžiau užsakyti viešbutį ir nuvykti į tą pačią kelionę, kurioje ir supratau, kad privalau jai pasipiršti. Galiausiai atėjo gruodis, ir mes išvykome. Žinoma, prieš tai dar šia džiugia žinia pasidalinau su savo artimiausiais bičiuliais, kolegomis ir savo bei jos tėvais.
Mums jau vykstant į kelionę, aš, žinoma, be proto jaudinausi. Ir tikrai ne dėl to, kad abejojau savo apsisprendimu ar bijojau, jog ji pasakys „ne“, jaudinausi, nes bijojau lemtingą akimirką susimauti. Kas jei priklaupsiu ne ant to kelio? Arba jeigu žiedas jai netiks? O jeigu viešbutį netyčia užsakiau kitam savaitgaliui?...
Visos šios baimės, aišku, buvo neracionalios ir jos išgaravo vos tik man ištarus lemtingąjį klausimą. Vėliau vakarą praleidome gerdami vyną ir skambinėdami draugams pranešti, kad mes – tuokiamės!“
Jasonas (34 m.): nesklandumų iškyla visuomet
Iš pradžių pamaniau ją pasikviesti kartu paplaukioti valtimi ir pasipiršti joje, bet tada pagalvojau, o kas jeigu man besiperšant žiedas iškristų už borto...
„Kartu su savo mergina Jen išvykome atostogauti, tad šių atostogų metu aš ir planavau jai pasipiršti. Norėjau padaryti kažką įsimintino, tačiau vis nesugalvojau, ką. Tad nusprendžiau laikytis kelių taisyklių: padarysiu tai kokioje įsimintinoje vietoje, o ne paprasčiausiai viešbučio kambaryje, tačiau nebandysiu surengti viešo spektaklio, privatumas juk šią akimirką labai svarbu.
Taigi, apmąstęs scenarijų, pradėjau svarstyti, kaip turėtų atrodyti tos mūsų sužadėtuvės. Iš pradžių pamaniau ją pasikviesti kartu paplaukioti valtimi ir pasipiršti joje, bet tada pagalvojau, o kas jeigu man besiperšant žiedas iškristų už borto... Būtų tikrai nesmagu, tad šis variantas greit atkrito.
Taip pat skaitykite: 17 mėnesių sužadėtuves planavęs vaikinas pribloškė savo mylimąją
Galiausiai sužinojau, kad tame mieste, kuriame atostogausime, stovi gražus švyturys, taigi susisiekiau su to švyturio prižiūrėtojais, paaiškinau jiems situaciją ir pasidomėjau, ar būtų įmanoma į šį švyturį patekti po to, kai jis bus uždarytas kitiems turistams. Prižiūrėtojai mielai sutiko pagelbėti, tad planas pagaliau buvo baigtas.
Prie švyturio apsilankėme jau pačią pirmąją savo atostogų dieną. Deja, nesklandumų išvengti nepavyko. Kai tik prie jo priėjome, pakėliau galvą aukštyn ir pamačiau, kad jame vis dar pilna žmonių. Turėjau greitai ką nors sugalvoti ir man nelabai sekėsi, tad pasiūliau Jen pasivaikščioti po apylinkes.
Užsukome į nedidelę krautuvėlę, kur ji nusipirko sūrio ir alyvuogių ar dar kažko, ir tuomet ji jau ruošėsi grįžti atgal į viešbutį. Aš, galima sakyti, ją prievarta nusitempiau atgal iki švyturio ir nieko daug neaiškinau. Jen, žinoma, suprato, kad aš kažką sugalvojau, ir dėl šių kelių nesklandumų viskas buvo kur kas juokingiau, nors ir norėjau, jog viskas būtų pavykę tobulai. Galiausiai pasipiršau jai ten, kur ir norėjau. Dėl to labiausiai ir džiaugiuosi“.
