Sutarėte su draugais kartu praleisti savaitgalį, norite važiuoti prie savo mėgstamo ežero, o draugai nusprendžia, kad daugumai labiau patiktų sodyboje. Netikėtai paskambino sunkiai susirgusi giminaitė, ir štai kelias dienas vežiosite ją pas gydytojus, rūpinsitės kate ir laistysite paliktas gėles.
Visa tai – didesnės ar mažesnės aukos, kurias esame „priversti“ daryti, jei savo gyvenime norime turėti bent vieną žmogų. Netgi sustoti ir tarti draugišką žodį kaimynui gali būti auka, jei labai skubate. Kažkam tai suvokti lengviau, kažkam sunkiau, o kai kas aukojasi tiek, kad ir sau, ir santykiams pridaro daugiau žalos negu naudos.
Visa kame sveikiausia yra pusiausvyra, taip pat ir poros santykiuose. Visiškai atiduoti save yra lygiai taip pat žalinga kaip ir būti absoliučiu egoistu. Įprasčiau, kad aukotis yra linkusios moterys, tačiau vis dažniau sulaukiame istorijų, kuomet vyrai atiduoda moteriai ir santykiams daugiau negu gali sau leisti. Kas yra perdėta auka ir kaip ją atpažinti?
Atpažinti perdėtą aukojimąsi, ypač santykių pradžioje, nėra taip lengva. Tiems, kurie yra linkę stipriai aukotis, aukojimasis teikia malonumą. Daliai žmonių duoti yra ne tik paprasčiau, bet ir maloniau negu gauti. Stipriai aukotis linkusių žmonių sąmonėje gali vyrauti įsitikinimas, kad jie yra pajėgūs duoti be atvangos, kad jiems už viską svarbiau ne jie patys, o jų antroji pusė.
Visiškai atiduoti save yra lygiai taip pat žalinga kaip ir būti absoliučiu egoistu.
Kita, labiau paslėpta aukojimosi pusė – tas, kuris aukojasi, jaučiasi vertas gauti atgal. Tai galbūt daugiau moteriška (nors nesvetima ir vyrams) taktika – atiduoti save iki paskutinio lašo ir laukti nesulaukti, kada pastangų vaisiai pradės plaukti atgal. Čia dar prisideda partnerio sudievinimas, baimė kad jis/ji pasirinks ką nors kitą, sumišę su nuoširdžiais ir gražiais norais padaryti artimą žmogų laimingu. Visame šiame jausmų, norų, paslėptų ir aiškių ketinimų chaose pasiklysti tikrai paprasta.
Perdėta auka yra ta, už kurią negauname pakankamo atlygio (atitinkamos partnerio reakcijos, dėkingumo, konkrečių partnerio veiksmų...) ir dėl to kenčiame. Dažniausiai tokios aukos kaupiasi po truputį: nuvažiavome, kur nenorėjome, nuėjome papietauti į nemėgstamą restoraną, nupirkome nepatinkantį baldų komplektą, ir po metų kitų tokių aukų būti poroje darosi nemalonu. Partnerį pradedame spalvinti tamsiomis spalvomis kaip priežastį, dėl ko darome tai, ko nenorime, ir gyvename taip, kaip nenorime. Jaučiamės tam tikra prasme išduoti, apiplėšti ir pavargę nuo laukimo gauti atgal pakankamai, kad jaustumėmės patenkinti.
Aukojimasis neretai eina koja į koją su buvimu ne savimi. Savo interesų ir poreikių atsisakymas veda į savęs išdavystę. Žmogus po truputį pradeda jausti, kad praranda save kaip asmenybę, kaip nepriklausomą individą, o gal niekada ir nebuvo atradęs, ir aukojimasis tapo jo būdu išgyventi pasaulyje.
Taip pat skaitykite: Žavi šukuosena, kuriai sugaišite vos kelias minutes
Aukojimasis neretai eina koja į koją su buvimu ne savimi. Savo interesų ir poreikių atsisakymas veda į savęs išdavystę.
Save išdavę žmonės neretai tampa nebepatrauklūs partneriui. Moterims tai gresia rečiau, tačiau vyrai, neturintys savo ašies, nejaučiantys, kas jie tokie yra, kokie jų poreikiai, norai, interesai, nėra žavūs ir įdomūs moterims. Jos gerai jaučia, net jei ir negali įvardinti žodžiais, kad su tokiu vyru galės daryti ką nori. O jei nejaučia, tuomet nenorom užlipa jiems ant galvos, kadangi šie neparodo, kada ir kur moteris nuėjo per toli. Tokie vyrai negali suteikti saugumo pojūčio švelnesnei moteriai, ir jie dažniausiai pritraukia valdingas moteris, kurios pačios gali savimi pasirūpinti ir kurios tampa šeimos galva.
Tas, kuris perdėtai aukojasi, dažniausiai turi problemų pasakyti partneriui „ne“, išsakyti savo norus, „pastovėti“ už savo poreikius, jei partneris bando įkalbėti kitaip. Toks žmogus gali turėti problemų ne tik santykiuose, bet ir kitose srityse bei daryti daug darbų, kurių nenori daryti, tačiau nemoka atsisakyti. Tarp vyrų tai vadinama Gero vyro (angl. Nice guy) sindromu, ir tiek vyrams, tiek moterims rodo spragą brandoje – kaip išlikimo instinktą likusį vaikišką norą patenkinti tėvus ir polinkį aklai paklusti vyresniam už save.
Perdėta auka visada kelia nemalonų pojūtį. Kurį laiką aukotis dėl partnerio gali būti labai malonu, tačiau po truputį kiekviena auka prideda lengvą kartėlį, kuris apkartina visą bendravimą su partneriu. Būtų nuostabu, jei antra pusė būtų tobulumo įsikūnijimas, tačiau dažnai tenka tvarkytis ne tik su savo išsekinta energija aukojantis ir dėl to kylančiu nepasitenkinimu, bet ir su toli gražu netobulu žmogumi.
Stebėdami save, galite atrasti ir labai nemalonių „staigmenų“, pavyzdžiui, jei leistumėte sau labiau atsipalaiduoti ir būti savimi bei daryti tai, ko tikrai trokšta širdis, santykiams grėstų skyrybos.
Tie, kurie atiduoda daug savęs, tampa jautresni partnerio „netobulumui“, jo kaprizams, emocijoms ir t. t. Santykiuose kiekviena auka yra šiokia tokia investicija, kiekvienas davimas yra tikintis šio to atgal.
Kad ir kaip neromantiškai ir „nešventai“ tai skambėtų, tie, kurie bando funkcionuoti pagal kitokius, „šventesnius“ principus, paprastai giliai nusivilia ir santykiais, ir partneriu.
Taip pat skaitykite: Kokį vyrų elgesį moterys labiausiai vertina lovoje
Kiek duoti yra gerai, o kiek – per daug? Kiekvienas šitas ribas gali nustatyti ir pajusti tik pats. Nėra jokių rodiklių ir jokių matematinių apskaičiavimų. Reikia turėti galvoje ir tai, kad būna, jog partneriai aukojasi ir duoda tai, ko kitam žmogui visai nereikia, ir chaosas santykiuose tampa dar didesniu.
Pirmas žingsnis yra pažinti save, savo poreikius ir pradėti stebėti, kur elgiatės sukandę dantis ir veliau tyliai nemėgstate už tai savo antrosios pusės. Atkakli savistaba parodys vis subtilesnes vietas, kur atiduodate savęs daugiau negu galite. Stebėdami save, galite atrasti ir labai nemalonių „staigmenų“, pavyzdžiui, jei leistumėte sau labiau atsipalaiduoti ir būti savimi bei daryti tai, ko tikrai trokšta širdis, santykiams grėstų skyrybos. Norėdamas turėti savo antrąją pusę aukojotės tiek, kad visiškai atitrūkote nuo savo poreikių bei savo gyvenimo.
Ką daryti jei jaučiate, kad jūsų partneris per daug aukojasi santykiuose? Galite patys pradėti atkreipti jo/jos dėmesį į jo/jos poreikius. Pradėkite kantriai ir švelniai klausti, o ko ji/jis iš tikro nori, ir nenurimkite, kol sulauksite atsakymo. Domėkitės savo antrąja puse, klausinėkite apie jo/jos poreikius, norus, svajones. Padėkite atsiskleisti, paprašykite tai padaryti dėl jūsų (juk dėl jūsų jis/ji mielai ką nors daro).
Tas, kuris moka pasirūpinti savimi, mokės pasirūpinti ir kitu. Vyras, kuris kovoja už savus poreikius, sugebės atlaikyti ir šeimos interesus.
Nepatingėkite, priėmę sprendimą, net jei partneris tam pritarė, perklausti, ar jis/ji tikrai to nori. Raskite kaip jam/jai atsilyginti už jos/jos pastangas – padėka, komplimentais, įvertinimu, savo pagalbos pasiūlymu, puokšte gėlių, šokoladu, masažu. Pasakykite, kada sprendimai jums nėra itin svarbūs, kad išvengtumėte partnerio aukos dėl jūsų ten, kur jums to visiškai nereikia.
Neskubėkite prisiimti visos atsakomybės už partnerio pasirinkimą aukotis. Daliai žmonių toks gyvenimo būdas yra vienintelis, kurį jie supranta bei žino, tad jei pastangos neduoda vaisių, deja, įpročiai keičiasi tik su paties žmogaus noru ir pastangomis.
Paskatinti savo antrąją pusę pasirūpinti savimi bei patiems būti ištikimiems sau, savo norams bei poreikiams yra žingsnis link abipusiai laimingų santykių. Tas, kuris moka pasirūpinti savimi, mokės pasirūpinti ir kitu. Vyras, kuris kovoja už savus poreikius, sugebės atlaikyti ir šeimos interesus. Moteris, kuri pasirūpina savimi bei savo gerove, turės daugiau energijos ir geranoriškumo pasirūpinti visa šeima.
Didelis aukojimasis gali skambėti labai romantiškai, tačiau dažniau jis atneša katastrofą į santykius negu padaro abu partnerius laimingais.
DĖMESIO! Jums su partneriu kyla sunkumų, kurie kartina jūsų santykius? O gal neduoda ramybės kokie komplikuoti širdies reikalai (tarkime, nesiseka rasti antrosios pusės, užmegzti santykių, nesugebate atsikratyti pavydo ir pan.)? Drąsiai siųskite klausimą mums el. paštu ji24.lt@ji24.lt. Santykių ekspertai Šarūnas ir Silvija Mažuoliai mielai atsakys į įdomiausius laiškus.
P. S. LABAI PRAŠOME KLAUSIMUS RAŠYTI TIK LIETUVIŠKOMIS RAIDĖMIS!
