Kaip rašoma yourtango.com, Sloane Bradshaw, dabar jau buvusi žmona, nusprendė pasidalyti savo skyrybų patirtimi. Ji prisipažino, kokias klaidas padarė ir koks elgesys sugriovė jos santuoką.
Moteris taip apibūdina savo istoriją: „Jis buvo tas, kuris melavo ir apgaudinėjo. Iš pradžių buvo lengva ištrinti tuos 10 mūsų santuokos metų. Juk jis yra tas, kuris apgavo ir išėjo neatsigręždamas.
Pirmaisiais mėnesiais po skyrybų jį kaltinti buvo mano savigynos mechanizmas, o posakis „Kaip jis drįso (ir aiktelėti)!“ buvo mano mantra. Aš subūriau visą armiją mane palaikančių žmonių, kurie, kaip ir aš, liejo tulžį ant šio žmogaus.
Aš atrėmiau bet kokius kaltinimus dėl sugriuvusios santuokos, piešdama save kaip švelnią, nesavanaudišką ir kantrią žmoną. Tai buvo iki tol, kol suradau terapeutą, kuris privertė pažvelgti į savo pačios trūkumus.“
Štai tas pagrindines klaidas, padarytas santuokoje, moteris ir įvardija.
Skyriau per daug laiko vaikams„Juk labai paprasta mylėti savo vaikus, ar ne? Nereikia pernelyg stengtis, o jie jumis žavisi, nesvarbu, kas benutiktų. Santuoka – priešingai – reikalauja nemažai pastangų.
Vos tik pajusdavau, kad vedybinis gyvenimas pasidaro per sunkus, pasiimdavau vaikus ir keliaudavau į muziejų ar kur kitur į miestą. Dažnai planuodavau tokias išvykas, kai žinodavau, kad mano vyras negalės vykti kartu ir visko sugadinti. Sakiau sau, kad viskas gerai, nes jis vis tiek teiks pirmenybę darbui. Be to, niekuomet nerodydavo didelio entuziazmo vykti kartu su manimi ir vaikais.
Daug naktų praleisdavau, miegodama kartu su vaikais vienoje lovoje. Taigi, vis rečiau būdavau kartu su vyru, be vaikų, nebent kartą per metus – vestuvių metines.“
Taip pat skaitykite: Efektyvūs patarimai, kaip ištverti sunkų išsiskyrimą
Nuolaidžiavau savo tėvams
„Mano tėvai labai dažnai būdavo namuose, kartais atvykdavo net nepranešę. Jie norėdavo padėti tvarkytis namuose, net jei to ir neprašydavau, pavyzdžiui, lankstydavo skalbinius, žinoma, ne taip, kaip tai darydavau aš.
Dažnai tekdavo su jais ir atostogauti, tėvai net ir mano vaikus auklėdavo. Bijojau nustatyti kažkokias ribas ir taip juos nuliūdinti. Tačiau dabar kovosiu už savo šeimos vienybę ir neleisiu tėvams per daug kištis į šeiminį gyvenimą.“
Pažeminau jo vyriškumą
„Visada maniau, kad turiu būti atvira, tačiau tiesa dažniausiai būna skaudi, tiesa? Tačiau kuo toliau, tuo labiau nesistengiau švelninti situacijos. Žeminau vyrą prieš visus: drauges, mamą, bendradarbius. Užuot pakėlusi jo pasitikėjimą savimi, sumaišiau jį su žemėmis. Menkinau jį, sakiau, kad jo darbas yra nieko vertas, o jo draugai – tik naudos ieškantys savanaudžiai.
Peikiau jį, tačiau supratau, jog jis tiesiog nedarė kai kurių dalykų taip, kaip daryčiau aš. Kartais kalbėdavau su juo, kaip su vaiku, ir kontroliuodavau kiekvieną jo išleistą centą.
Kai mūsų santuoka pradėjo byrėti, pastebėjau, jog nuolat ieškojau jo klaidų ir prie ko galėčiau prisikabinti. Galiausiai nebejaučiau jam jokios pagarbos ir leidau jam tai suprasti.“
Taip pat skaitykite: Paliktas vyras atrado 101 būdą, kaip panaudoti buvusios žmonos vestuvinę suknelę
Nesistengiau spręsti problemų kitais būdais
„Gal skamba keistai, kad gali būti kitas sprendimas, tačiau jis yra. Dažniausiai tylėdavau ir daug ką praleisdavau pro akis, norėdama palaikyti harmoniją namuose. Tačiau tos smulkmenos, kurios mane erzindavo, bet jas nutylėdavau, kaupėsi į vieną didelę pykčio bombą, kuri kartais sprogdavo. Pykčio priepuolius pateisindavau sakydama, jog tik moteris gali tiek iškęsti. Tuo metu buvau tik bailė, kuri negalėjo nieko padaryti.
„Rašau šią išpažintį ne dėl to, kad tikiuosi susigrąžinti savo vyrą ar prašau jo atleidimo. Rašau tai, nes negaliu patikėti, kaip ilgai laikiau galvą smėlyje. Tikiuosi, jog kitos moterys nesielgs kaip aš.
Vis dar jaučiuosi įskaudinta dėl to, kad mano vyras ieškojo prieglobsčio kitos moters glėbyje, tačiau esu tikra, kad mano elgesys ir pastūmėjo jį tai padaryti. Galbūt būtume ramiai pasikalbėję ir viską išsiaiškinę.“
