D.Baranauskė: „Kiekviena moteris gali tapti smurto auka. Tačiau smurtą nutraukti būtina“

Smurtas mūsų visuomenėje itin įsišaknijusi problema, o jo prevencija – tik vėjo gaudymas tuščiuose laukuose. Kaip pastebi labdaros fondo „Frida“, siekiančio skatinti ir diegti faktinę lyčių lygybę Lietuvoje, mažinti moterų diskriminaciją ir kovoti su smurtu prieš moteris, vaikus bei jaunus žmones, įkūrėja Daiva Baranauskė, dėmesio prevencijai su smurtu prieš moteris paprasčiausiai nėra, o tai veda į uždarą smurto ratą, kuris niekaip nesibaigia.
Moteris
Moteris / Vida Press nuotr.

„Apie smurto priežastis nekalbama ir nerašoma, todėl daugeliu atveju straipsniai apie smurtą – apie gaisro gesinimą“, – sako D.Baranauskė, pabrėžianti, kad apie priežastis būtina kalbėti kuo daugiau.

– Tad kokios pagrindinės priežastys? Kodėl smurtaujama prieš moteris?

– Pagrindinė priežastis – lyčių nelygybė, skirtingi vyrų ir moterų vaidmenys tiek mūsų šalyje, tiek visame pasaulyje. Situacija nedaug kuo pasikeitė nuo praėjusių amžių, kai moterys buvo vertinamos kaip prastesnės, žemesnio statuso negu vyrai, ir labai gaila, kad tokiomis kategorijomis vis dar vadovaujasi daugybė žmonių.

Kažkodėl galvojama, kad savo moterį, kuri yra artimiausia, pavyzdžiui, žmona ar partnerė, reikia tvarkyti ir auklėti, o tam pasitelkiamas psichologinis ir fizinis smurtas. Psichologinis smurtas dažnai yra pavojingesnis, o fizinis atsiranda kaip vyšnaitė ant torto. Kai sava moteris nebesukontroliuojama vienais būdais, atsiranda fizinis smurtas, o iki to laiko būna ilgas kelias – suvaldyti, kontroliuoti, padaryti priklausoma.

Asmeninio archyvo nuotr./Daiva Baranauskė
Asmeninio archyvo nuotr./Daiva Baranauskė

Jeigu pirmojo pasimatymo metu vaikinas trenktų merginai per veidą ir pasakytų: „Taip bus visada, jeigu tu pažeisi mano taisykles. Tu taisyklių nežinosi, nes jas aš sugalvosiu ir keisiu tada, kada norėsiu“, ar tokiu atveju į antrą pasimatymą mergina nueitų? Galbūt, tačiau tikrai ne visos.

Kai kurios merginos augusios šeimose, kur toks elgesys yra visiška norma; kitos pagalvotų, kad tai pokštas, trečios taip nori turėti draugą ir būti nevienišos, kad rinktųsi pakentėti. O blogiausias dalykas yra tada, kai moterys ir merginos galvoja, kad jos padarė kažką ne taip, kad yra kaltos ir nusipelnė būti mušamos.

Blogiausias dalykas yra tada, kai moterys ir merginos galvoja, kad jos padarė kažką ne taip, kad yra kaltos ir nusipelnė būti mušamos.

Tačiau per pirmą pasimatymą smurtautojas neišsiduoda – santykių pradžia dažniausiai būna tobula, graži, atsiranda emocinis ryšys, meilė, pasitikėjimas vienas kitu, santykiai sutvirtėja.

– Kada atsiranda smurtas?

– Įgavęs merginos ar moters pasitikėjimą, smurtautojas pradeda siaurinti antrosios pusės bendravimo ratą: „Kam tau būti su draugais, kai mums taip gerai?“, „Kam tau gerti kavą su draugėmis, kai galime kartu?“, „Kam tau susitikinėti su išsiskyrusia seserimi, tau jinai rodo blogą pavyzdį?“, „Kam tau segtis trumpą sijoną į darbą, kad vyrai nužiūrinėtų? Tik man turi būti graži“ ir pan.

Po truputėlį, aukai net nepastebint, siaurėja asmeninės laisvės, bendravimo ratas. Kai moteris susivokia, tada ji bando susigrąžinti tai, ką prarado, savo asmeninę erdvę, ir tada gali prasidėti smurtas.

Per mano 15-kos metų patirtį man yra skambinusi mano konsultuojamos moters mama. Kadangi moters sutuoktinis smurtavo ir buvo iškelta byla, o jis norėjo, kad ji būtų nutraukta, kreipėsi į savo uošvienę. Pastaroji man apie savo dukrą sakė, kad ji buvo paleistuvė, todėl nusipelnė smurto. Tai įrodo, kad smurtautojai yra be galo gabūs manipuliatoriai.

– Kaip juos atpažinti?

– Juos atpažinti nelengva, kadangi jie būna labai žavūs, moka bendrauti, įtikinti, manipuliuoti. Tačiau juk tokių žmonių yra daug – tokiais gali būti verslininkai ar kiti aukštas pareigas užimantys žmonės.

– Ar galite apibūdinti portretą moters, kuri patenka į smurtautojo pinkles?

– Kiekviena moteris gali tapti smurto auka. Visi socialiniai sluoksniai, visos turtinės padėtys, visos profesijos, visi išsilavinimai – niekas neapsaugo nuo smurto. Moteris gali būti padaryta smurto auka nepriklausomai nuo aplinkybių.

Pirma atsiranda meilė, tarpusavio ryšys, o po to siaurinamos ribos, ilgainiui ištrūkti yra vis sunkiau. Smurtas nesitęsia visą laiką – tai lyg priklausomybė nuo narkotikų ar alkoholio.

Yra vadinamasis smurto ratas, kai po smurto proveržio prasideda medaus mėnuo. Smurtautojas atsiprašo, gražiai elgiasi, dovanoja dovanas, o moteris patiki, kad viskas bus gerai, kad tai, kas nutiko, yra vienkartinis dalykas. Tačiau atsiprašymai jau išduoda, kad niekas nepasikeis, kadangi atsiprašymo metu atsakomybė yra perduodama aukai: „Aš atsiprašau, bet jeigu tu nebūtum išvedusi iš kantrybės, to nebūtų įvykę.“

Moteris stengiasi dar labiau, tačiau tai jos neapsaugo ir neapsaugos. Tie vadinamieji medaus mėnesio etapai yra pats sunkiausias laikas dirbantiems pagalbos tarnybose, kadangi moteris nusprendžia nesiskirti, atsiimti pareiškimus, nutraukti terapiją. Visi sprendimai, kurie turėjo padėti moteriai išsivaduoti iš smurto rato, yra nubraukiami lengva ranka.

Kiekviena moteris gali tapti smurto auka. Visi socialiniai sluoksniai, visos turtinės padėtys, visos profesijos, visi išsilavinimai – niekas neapsaugo nuo smurto.

– Kodėl smurtautojas pradeda smurtauti?

– Yra teorija, kad kai šeimose vaikai mato smurtą, pavyzdžiui, tėtis smurtauja prieš mamą, mergaitės turi didesnę tikimybę tapti smurto aukomis, o berniukai – smurtautojais. Tačiau nebūtinai – svarbu, ar mama gavo palaikymą, ar išėjo iš smurtinių santykių. Visgi, lygybės ekspertų nuomone, didžiausią įtaką smurtui daro lyčių nelygybė visuomenėje.

Prisiminkite, ką visuomenė kalba apie aukas. Juk labai dažnai galime girdėti, kad jos pačios kaltos. Netgi kai merginą prieš keletą metų sudegino bagažinėje, kokie buvo komentarai? O kodėl ji naktį stovėjo stotelėje?

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Smurtas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Smurtas

– Įdomu, ar smurtautojas gali pasikeisti? Ar jis gali nustoti smurtauti?

– Šį klausimą reikėtų nagrinėti plačiau. Žmonių santykiuose yra konfliktai, kurie vadinami smurtiniais incidentais, ir yra sisteminis smurtas. Tai du skirtingi dalykai. Pirmuoju atveju tai yra kintantis dalykas, atsitiktiniai, nereguliarūs konfliktai gali būti aptarti, sprendžiami, o brandesniuose santykiuose kisti.

Sisteminio smurto atveju, kai agresorius ir auka yra visada tie patys, situacija nesikeičia, o tik stiprėja, smurto daugėja, smurtautojas neprisiima atsakomybės – tau blogai, tu ir spręsk, – nemanau, kad smurtautojas nustotų smurtauti.

Baisu, kad mūsų šalyje nėra jokios prevencijos prieš smurtą. Tarkime, Moldovoje jau mokykloje galima pasirinkti mokytis, kaip kurti santykius, kokie jie turėtų būti. Ar Lietuvoje to kada nors pasieksime? Norėtųsi tikėti.

– Ar amžius vaidina kokį vaidmenį, kai kalbame apie smurtą?

– Modelis vis dar pats, ir nors jaunesni žmonės nėra tokie sustabarėję lyčių vaidmenų klausimais, tačiau smurtas vyrauja nepriklausomai nuo amžiaus. Moterys neatpažįsta kontrolės, išnaudojimo, nes labai nori turėti porą. Ne smurtiniai incidentai yra baisiausi, nes juos galima spręsti, bet lygybės, kontrolės klausimas santykiuose.

– Kodėl moterys nebėga nuo smurto? Kodėl jos pasilieka?

– Kaip minėjau, tai smurto ratas. Moteris tikisi, kad vyras pasikeis, ji išgyvena laimingus periodus, gyvena lyg su dviem žmonėmis. Laimingu metu ji patiki, stengiasi dėl santykių, todėl juos gaila palikti. Kitas dalykas – vaikai, bendras turtas, visuomenės spaudimas. Juk smurtautojai dažnai neparodo savo juodosios pusės.

Atrodo iš šono – oho, koks geras vyras. O jeigu dar uždirba gerai, negeria, neturi kitų žalingų įpročių? Iš šono šeima gali atrodyti pasiturinti, siekianti karjeros, puikiai sutarianti, tačiau net ir tokiose vyrauja smurtas, o viešinti blogybes tokios šeimos vengia visais įmanomais būdais.

– Ką patartumėte, jeigu matau, kad artimas žmogus – draugė ar bendradarbė – patiria smurtą? Koks teisingas elgesys?

– Išties atsakyti į šį klausimą labai sunku, kadangi teisingo atsakymo nėra. Galima smurto auką savo klausimais ar noru padėti dar labiau išgąsdinti, priversti užsidaryti, sulaukti pasipriešinimo. Galite šnekėtis šia tema, tačiau nenukreipti dėmesio į auką, tiesiog abstrakčiai, tam tikrais pavyzdžiais, pasakyti, kur galima rasti pagalbos. Reikia suvokti, kad smurtautojas yra visada šalia ir daro poveikį, o tas, kuris nori padėti, – per atstumą.

Labai noriu pabrėžti, kad tada, kai moteris bando nutraukti smurtinius santykius, yra pats pavojingiausias laikas – tikimybė būti nužudytai padidėja iki 80 proc. Baisu, tačiau Lietuvoje tai vyksta.

Smurtą nutraukti būtina, tačiau tą reikia daryti labai apgalvotai ir būtinai prašyti pagalbos. Labiausiai smurtą stabdyti padėtų prevencinės programos ir darbas su jaunais žmonėmis, taip pat Stambulo konvencijos ratifikavimas, nes „gaisrų gesinimas“ kainuoja kur kas daugiau.

Pagalbą moterims galite gauti paspaudę štai šią nuorodą.

Rinkis gyvenimą
Rinkis gyvenimą

„Rinkis gyvenimą“ – 15min turinio projektas, iš dalies finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo.

Smurtas: kur pranešti ir ieškoti pagalbos
Policijos komisariatai
Tel.: 112
LR Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga
Nemokama linija:
Tel.: 8 800 01230, 8 5 210 7176
Savivaldybių Vaiko teisių apsaugos tarnybos skyriai
Vilniuje:
Tel.: 8 5 211 2023, 8 5 211 2567
Emocinė pagalba vaikams
„Vaikų linija“
Kasdien (11-23 val.):
Tel.: 116 111
www.vaikulinija.lt
Emocinė pagalba jaunimui
„Jaunimo linija“
Visą parą:
Tel.: 8 800 28 888
www.jaunimolinija.lt
Emocinė pagalba suaugusiems
„Vilties linija“
Visą parą:
Tel.: 116 123
www.viltieslinija.lt
Emocinė pagalba moterims
„Pagalbos moterims linija“
Visą parą:
Tel.: 8 800 66 366
www.moters-pagalba.lt
Emocinė pagalba rusakalbiams
„Linija Doverija“
Darbo dienomis (16-20 val.):
Tel.: 8 800 77 277

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų