Dominykas savo feisbuko paskyroje yra aprašęs ne vieną skaudžią patirtį, kurią jam teko išgyventi dėl buvimo homoseksualiu. Viena tokių istorijų – akistata su tuometinio draugo mama, kuri, sužinojusi apie sūnaus santykius, jėga išstūmė Dominyką į laiptinę ir pasakė, kad padarys viską, jog jis išnyktų iš šeimos gyvenimo. Vis dėlto atlikėjas įsitikinęs, kad patiriant žeminimą, reikėtų stengtis nenusileisti.
„Jeigu iš mūsų kažkas dergiasi ir tą akimirką turime galimybę pasipriešinti, reikia taip padaryti. Man atrodo, mes dažnai susitapatiname su aukos vaidmeniu ir dažnai iš tikrųjų tampame aukomis. Tačiau visada yra pasirinkimas, galima iššokti iš tokio vaidmens“, – sako D.Vaitiekūnas.
Dominyko nuomone, viešas prisipažinimas apie homoseksualumą yra kiekvieno žmogaus asmeninis reikalas, tačiau toks atvirumas gali padėti LGBT bendruomenės nariams Lietuvoje jaustis saugiau.
„Mane slėgė asmeninė atsakomybė, nes mes kartais pamirštame, kad LGBT asmenys taip pat turi pastovėti už save. Laisvė ir nepriklausomybė dažniausiai nebūna atnešama ir paduodama ant lėkštutės. Nė vienas socialinis pokytis taip neįvyko, – teigia D.Vaitiekūnas. – Tačiau kai žengiau šitą žingsnį, supratau žmones, kurie bijo apie tai kalbėti. Tai yra vienas jautriausių gyvenimo momentų ir tam reikia sunokti – turi ateiti tinkamas laikas ir erdvė.“
Šiandien Dominykas turi palaikančius tėvus, tačiau pripažįsta, jog prabilus apie savo homoseksualumą viešai, jo mamai su tuo susitaikyti buvo gana sudėtinga. Atlikėjas prisimena, kad tuo metu mama baiminosi sutikti gatvėje giminaitį, tačiau kartu po sūnaus prisipažinimo pasidžiaugė – pagaliau nebereikės aiškintis kitiems, kur anūkai.
„Viena didžiausių baimių yra, kaip sureaguos tėvai. Aš galbūt nebūčiau prisipažinęs, jei nebūčiau jautęs, kad jie sugebės suvirškinti informaciją, ir mano tėvai pakankamai greitai apsiprato. Pirmiausia buvo kelios savaitės ašarų ir bemiegių naktų, bet aš nuvežiau knygų, filmų, kad galėtų šviestis ir nepultų skaityti nesąmonių internete. Didžiausią traumą išgyvena ne LGBT asmenys, o jų tėvai, nes kartais jiems tai būna kaip perkūnas iš giedro dangaus“, – pasakoja Dominykas.
Neretai LGBT bendruomenės nariai sulaukia komentarų „tegul jie būna, bet nesiviešina“, tačiau Dominykas mano, jog tai visai nereiškia tolerancijos ar priėmimo. O nuolatinis aiškinimas, kad turėti tos pačios lyties partnerį yra nenormalu, skatina užsisklęsti ir atsiriboti nuo žmonių.
„Esu kėlęs žmogų, aiškinęsis, ko jis gėrė, primaišė po to, kai jo mama kelias savaites jam kartojo, kad tu mums nebe sūnus ir išnyk iš mūsų gyvenimo. Aš mačiau iš arti, kaip tai atrodo, bet nežinai, kaip padėti žmogui. Tiesiog pradedi jį sekioti, visur kartu eini ir stebi, kad tik kažko neišgertų“, – pripažįsta atlikėjas.
Visą pokalbį su Dominyku žiūrėkite įraše:
