Kas tai? Ogi socialinis eksperimentas, arba realybė, kai išsivaduojama iš materializmo kupino pasaulio ir daroma tai, kas patinka. Kasdien gaunate dešimtis elektroninių laiškų, nuo naujienų, kurias girdite per radiją, televiziją ir internetą, jau plyšta galva. Apninka toks jausmas, tarsi barstytumėte save neaišku kam ir neaišku kodėl... Būtent tokios emocijos vedini žmonės meta prestižinius darbus, prabangų būstą miesto centre iškeičia į apgriuvusią lūšnelę kaime ir medituoja augindami daržoves, vaikščiodami basi, pamiršę tą kasdienybę, kuri atima visas jėgas...
Paliekant materialųjį pasaulį
Įmantriai įvardyta gyvenimo pozicija, kai žmonės iš galvos, širdies ir iš visur, kur tik įmanoma, meta kankinančias mintis, jiems dovanoja ramybę ir pojūtį, kad tu iš tikrųjų gyveni. Nuo triukšmingo megapolio nutolę atsiskyrėliai nebesiekia aukštų karjeros postų, nebenori uždirbti dar daugiau pinigų, nebenori stovėti rytinėse automobilių spūstyse ir nebenori matyti, kaip svajonės virsta vėjais.
Tai nėra kokia nors naujovė, nes pasaulyje gana daug įvairių žmonių, kurie savo noru paisirinko atsiskyrėlišką būtį. Apie tai daugiausia buvo kalbama Vakaruose dar 8-ajame dešimtmetyje, ir kuo toliau, tuo labiau šis judėjimas plinta po pasaulį. Jau seniai pastebėta, kad kuo didesnis vidutinis pragyvenimo lygis vienoje ar kitoje šalyje, tuo labiau žmonės peržvelgia savo gyvenimą iš visų pusių ir įvertina išlaidas, pajamas, karjeros siekius bei psichologinį nusiteikimą. Todėl nieko keista, kad JAV ir Australijoje sutinkama bene daugiausia žmonių, pasirinkusių atsisakyti civilizacijos teikiamų malonumų (atitinkamai maždaug 30 proc.), o štai Europa atsilieka bent kelis sykius. Kai kurie tyrimai atskleidžia ir kiek netikėtų faktų apie downshifting’ą. Tarkime, amerikiečių sociologai sako, kad net 38 proc. pasirinkusiųjų tokį gyvenimą gailisi sumažėjusių įplaukų ir tik 17 proc. teigia esantys tikrai laimingi... Nors kitos mokslininkų įžvalgos skelbia visai priešingai. Sunku įtikti žmogui, ar ne? Tačiau sunku būtų nesutikti, kad šiuo atveju didelį vaidmenį vaidina ir tie patys materialūs dalykai, nes atsiskyrėliškam gyvenimui vis tiek jų reikia...
Kokie pagrindiniai downshifting’o principai?
Psichologai skelbia bent tris priežastis, kodėl sudomina atsiskyrėliškas gyvenimas.
Harmoningo gyvenimo siekis. Tai lyg bandymas sudėlioti save iš naujo, arba prisiminti, kas esi iš tikrųjų. Būdami jauni, žmonės dažniausiai galvoja, kad tokie išliks amžinai, bent jau savo vidumi. Tačiau netikėtai užklupusi atsakomybė, stresas, santuoka, šeima, kartais paskandina kasdienybėje, kurioje nėra laiko sau, vaikams, tėvams... Natūralu, kad toks žmogus jaučiasi pavargęs ir nepelnytai švaistantis savo laiką, mat negali jo skirti tam, kam nori. Kai pagaliau mes paliaujame bėgti it žiurkės rate, atsiveria kitoks suvokimas, kuo esame ir kuo gyvename. O tuo metu pats geriausias laikas prieiti prie tam tikrų išvadų.
Vidinė tuštuma, dvasinis išsekimas. Jeigu kasdien valgome, kodėl nepamaitiname savo dvasios? Ji kiekvieną dieną skursta, negaudama reikiamos dozės peno, o mes nesijaučiame laimingi ir patenkinti. Vieną akimirką supranti, kad jau šimtą metų neskaitei; negirdėjai jokios naujos dainos; nebuvai koncerte, teatre ar filme; nematei draugų... Sąrašą galima tęsti be galo be krašto. Nebūtinai taip nutinka dėl laiko stokos, tačiau dvasinis nuovargis mums į rankas įbruka raudoną kortelę, o mes ją paėmę tyliai užsidarome savo kalėjime.
Sveikatos bėdos. Serga siela, serga ir kūnas. Labai dažnai sunkiai sergantys žmonės pajaučia, kaip jiems atsiveria akys. Jie pamato kitokį gyvenimą, užuodžia naujus kvapus ir išragauja pačius įvairiausius skonius ne tik tiesiogine, bet ir perkeltine prasme. Vėliau sugrįžti į materialumu persunktą pasaulį nebesinori. Ypač kai pajunti tikrą palaimą.
Toks pasiryžimas pakeisti savo pasaulį – tai ir nuotykių troškimas, noras, kad gyvenimas nepraeitų pro šalį. Pajutę laisvę daugelis žmonių kur kas lengviau įsivaizduoja, ką norėtų veikti gyvenime. Trumpai tariant, kartais toks atotrūkis dovanoja atsakymus į visus klausimus.
Kaip atrodo tipiškas šiuolaikinis atsiskyrėlis?
Nesuklysime pasakę, kad tai gana jaunas (20–45 ir daugiau metų) žmogus, pasiekęs visas karjeros aukštumas, turintis aukštąjį išsilavinimą, einantis vadovaujančias pareigas. Taigi toks, kuris realiai turi viską, apie ką kiti tik svajoja, tačiau jau negauna jokio pasitenkinimo iš to, ką daro. Jam nebesinori dar daugiau pinigų, naujo automobilio, namo... Širdį draskanti tuštuma ir dvasinis išsekimas skatina priimti tam tikrus sprendimus, ir nebūtinai reikia iškeliauti už jūrų marių, nes tokie žmonės paprasčiausiai stengiasi sulėtinti tempą, gyventi sveikiau, ekologiškiau ir pagaliau liautis vaikytis masinės kultūros. Na, o požiūrius į šiuos atsiskyrėlius visame pasaulyje yra labai skirtingas: vieni nesupranta, kiti pavydi, nes nedrįsta keisti gyvenimo būdo, treti šiuos žmones laiko nevykėliais, nesugebėjusiais susidoroti su šiuolaikinio pasaulio ritmu ir tendencijomis. O kai kam downshifting’as – tai visų problemų išsprendimas ir naujo kelio pradžia.
