Draugės pavydėjo – atrodė ideali šeima
Vitalija Vilniaus miesto krizių centre, kur ir susitikome, su savo trim vaikais gyvena pusę metų. Vyriausiai jos atžalai – devyneri, jauniausiai – treji. Moteris prisipažįsta, kad iš pradžių buvo nelengva apsiprasti prie naujų sąlygų.
Mat vyro namuose, žiūrint iš šalies, ji gyveno kaip karalienė – buvo viskuo aprūpinta, galėjo nedirbti, visą laiką skirti vaikams. Taigi turėjo savo stogą virš galvos, savo virtuvę, savo asmeninę erdvę. Čia jai teko išmokti derintis prie kitų, dalintis bendromis erdvėmis su kitomis likimo draugėmis ir jų vaikais.
Tačiau šiandien penkerius šeimyninio gyvenimo metus ji prisimena kaip pro miglą. Stengiasi ištrinti juos iš atminties kaip etapą, kurio nebuvo.
Vyras pasikeitė gimus antram vaikui
„Esame pažįstami apie 10 metų. Kol pradėjome gyventi kartu, dar penkerius metus tiesiog susitikinėjome. Ir iš pradžių buvo viskas gerai, tiesiog idealu. Draugės net pavydėdavo – turiu viską, ko noriu, galiu pati auginti vaiką, nereikia dirbti. Aš ir norėjau šeimos, vaikų. Svajojau, kaip būsiu žmona, mama, bus namų židinys ir jaukumas. Deja, viskas pakrypo visai ne taip, kaip viską įsivaizdavau.
Kai gimė antras vaikas, vyras ėmė keistis. Dingo viskas – meilė, pagarba, gražus jo elgesys. Prasidėjo priekaištai ir barniai. Vis dažniau išgirsdavau, kad esu nieko verta, kad jis vos ne paslaugą man daro, laikydamas mane kaip šunį savo namuose, nes pati nieko neturiu ir niekam daugiau su vaikais nebūsiu reikalinga. Buvo blogai viskas – jei nedirbu, esu išlaikytinė. Vienu metu bandžiau išeiti į darbą, buvau apšaukta bloga mama, nes neprižiūriu savo vaikų pati. Mus siejo bendra ūkis, bendras stogas virš galvos, bendra lova, tačiau ne tai iš tiesų sieja žmones“, – pasakojo Vitalija.
Maždaug po metų įžeidinėjimai virto kumščiais
Buvo atvejų, kai nuo smūgio iš karto atsijungdavau, vėliau naktį pabusdavau, nesuprasdama, kas atsitiko, atsikeldavau ir eidavau į vonią vemti krauju.
Taigi viskas prasidėjo nuo įtampos namuose. Vyras pradėjo išgėrinėti – ne tik su draugais, bet ir vienas namuose.
„Aš nemėgstu geriančių žmonių, prašydavau jo negerti, bet žodžiai – kaip žirniai į sieną. Jam užtekdavo išgerti labai mažai, kad apgirstų ir pradėtų elgtis neadekvačiai. Vos pamatydavau jį geriantį, susinervindavau, būdavau įsitempusi kaip styga. Prašydavau laikytis nuo manęs atokiai, nebendrauti su manimi, nes man nemalonus jo alkoholio tvaikas, o jis neatstodavo, ginčydavosi. Taip žodis po žodžio namuose prasidėjo barniai. Laimė dingo, prasidėjo ašaros.
Iš pradžių viskas pasibaigdavo įžeidinėjimais. Vėliau į darbą buvo paleisti ir kumščiai. Patikėkite, vyro kumštis, kai jis įpykęs ir trenkia nekontroliuodamas jėgos, labai stiprus. Toks kumštis gali sužaloti visam gyvenimui. Buvo atvejų, kai nuo smūgio iš karto atsijungdavau, vėliau naktį pabusdavau, nesuprasdama, kas atsitiko, atsikeldavau ir eidavau į vonią vemti krauju. Ir peiliai skrisdavo, visko būdavo. Keista, bet tuo momentu nebūdavo baisu“, – atviravo moteris.
Kelis kartus Vitalija buvo išėjusi iš namų, tačiau vėliau grįždavo. Nusverdavo baimė – kaip ji išgyvens viena su trimis mažamečiais vaikais be darbo, be pinigų? Jos darbinė patirtis labai menka, nes iš pradžių ji mokėsi, o sutikusi savo meilę, nenorėjo nei dirbti, nei mokytis, tik gimdyti ir auginti jo vaikus. O juk vaikais teks rūpintis dar daug metų, bent jau kol jiems sukaks po 18 metų: juos reikės pamaitinti, aprengti, patenkinti jų poreikius, už būrelius sumokėti.
Susirinko daiktus ir pabėgo neatsigręždama
Jeigu kumštis pakilo vieną kartą, po kurio laiko tikėkis gauti dar kartą ir gerokai stipriau. Gali ir be dantų likti, ir be akies.
Vitalija, kaip pati prisipažino, fizinį smurtą kentė apie metus. Tačiau po vieno eilinio smurto protrūkio viduje kažkas sprogo. Dar tą patį vakarą ji nusprendė išeiti ir nebegrįžti. Vyrui apie tai nieko nepasakė. Tiesiog sulaukė po savaitgalio atėjusio pirmadienio, kai vyras, nieko neįtardamas išėjo į darbą, susirinko darbus ir su vaikais atvyko į Krizių centrą, apie kurį jau buvo girdėjusi anksčiau.
„Tiesiog man kažkas pasakojo, kad yra tokia įstaiga, kurioje gyvena moterys su vaikais, kad čia jos turi galimybę išspręsti savo problemas ir atsistoti ant savo kojų. Ją ir susiradau. Trauka grįžti atgal buvo, bet ne dėl vyro, jausmai jau visiškai mirę, nė vienos gyvos ląstelės neliko, ypač nervų, bet mane traukė patys namai, mano stogas virš galvos. Tačiau atsilaikiau ir negrįžau. Savo kailiu įsitikinau, kad jeigu kumštis pakilo vieną kartą, po kurio laiko tikėkis gauti dar kartą ir gerokai stipriau. Gali ir be dantų likti, ir be akies. Ir jokie atsiprašinėjimai, jokie pažadai, kad daugiau to nebus, nieko verti“, – įsitikinusi pašnekovė.
Skausmas užgožė viską, kas buvo gera
Pasak jos, kai vyras negerdavo, vakarai būdavo visiškai ramūs. Būdavo galima ir normaliai pasikalbėti, ir pajuokauti, ir filmą kartu pažiūrėti, ir valgyti pasigaminti.
Dukra, būdama vos 2-3 metukų, pajusdavo, kada aš įsitempusi, prieidavo prie tėvo ir stumdavo jį į virtuvę toliau nuo manęs.
„Buvo ir daug gerų akimirkų, gal net daugiau, tačiau aš taip nesveriu. Jas visas užgožė tai, ką jis man padarė bloga. Baisiausia, kad visą šį smurtą matė vaikai. Jie viską atsimena, iki šiol ir man apie tai užsimena, bet aš pati nenoriu apie tai kalbėti, apsimetu, kad negirdžiu. Jie vaikšto pas psichologą, tikiuosi, kad gauna pagalbą. Įsivaizduokite, dukra, būdama vos 2-3 metukų, visada pajusdavo, kada aš įsitempusi, net kai barnio dar nebūdavo. Ji prieidavo prie tėvo ir stumdavo jį į virtuvę toliau nuo manęs. Vaikai taip pat gyveno baimėje.
Dabar situacija visai kita. Aš vėl karalienė, tik taip jaučiuosi ir pati iš vidaus. Užsinorėjau kažkur nueiti, galiu išeiti be problemų. Aš galiu susigalvoti ir išvažiuoti su vaikais kur nors. Susiradau darbą, į kurį lekiu kaip į šventę. Aš tarsi užbraukiau praeitį, nes tai buvo ne gyvenimas, aš tiesiog egzistavau. Buvau daiktas namuose, kuris visada po ranka ir su kuriuo galima kaip tik panorėsi, nes jis neturi savo poreikių“, – pasakojo Vitalija.
Dirba naktinėje pamainoje, bet jaučiasi laiminga kaip niekada anksčiau
Moteris pasirinko darbą naktinėje pamainoje. Už jį mokama daugiau, be to, ji išeina dirbti, kai vaikai miega. Grįžusi šiek tiek pamiega ryte, po pietų su mažiausia dukrele – kol kas tiek ir užtenka.
„Žinoma, miego trūksta. Tačiau jeigu niekas niekur neina, o dažniausiai tai būna savaitgaliais, pamiegu iki 10 val. Po pietų su mažąja nusnūstu dar 3-4 valandas. Kol manęs nėra, vaikus prižiūri darbuotojos. Kartais vaikai išvyksta pas tetas, pas senelius iš tėvo pusės, į kaimą. Tada miegu visą parą.
Esu laiminga, kaip dabar gyvenu. Beliko susirasti butą. Mano ateities vizija – daugiau jokių vyrų. Noriu pagyventi viena su vaikais bute, kurį apmoku pati. Atsikandau gyvenimo pas vyrą. Gavau gerą pamoką, tačiau jos pagalba supratau, kad galiu išgyventi viena. Daugiau nenoriu klausyti įžeidinėjimų ir riksmo, daugiau nenoriu uostyti alkoholio tvaiko nuo vyro, kuris nemielas, ir bijoti kumščio. Aš atgavau savo gyvenimą. Ir turiu kuo rūpintis, turiu, kam atiduoti meilę – tai mano vaikai, kurie taip pat dalinasi savo meile su manimi“, – svarstė moteris.
Kodėl moterims sunku palikti smurtautoją
Vilniaus miesto krizių centro direktorė Nijolė Dirsienė teigė, kad moteriai iš tiesų nėra paprasta ištrūkti iš smurto rato. Ir ne tik dėl psichologinių priežasčių: jos prisirišimo prie vyro bei baimės likti vienai su vaikais, nors visos šios baimės yra nepagrįstos.
Jos manymu, moterys vis dar tikisi stebuklo, tikėdamos, kad praeis šiek tiek laiko, vyras pasens ir numirs.
„Gyventi kartu tik dėl užgyvento turto ir laukti senatvės, kai vyras nuo savo gėrimo pasiligos ir jį teks slaugyti? Ar tikrai moteriai to reikia? Mes siūlome moteriai pažiūrėti į savo vyrą svetimomis akimis, kaip jis su ja elgiasi. Ar kada nors jis pasiūlė jai pailsėti, nudirbti už ją kokį nors darbą, vaikus pažiūrėti? Ar pagyrė, kad gražiai atrodo? Ką ji turi šalia – draugą ar engėją? Laimė yra ne vyras, o santykis su juo. Labai naudinga pasėdėti kelis vakarus su savimi ir surašyti gyvenimo su tuo vyru pliusus ir minusus. Moteris labai nustebs, kad gali pritraukti vos kelis pliusus, ir tik todėl, kad nori pateisinti savo buvimą su juo. Ne veltui sakoma, kad kad meilė kurčia ir akla.
Kitas dalykas, kad moteris iš tiesų rizikuoja patirti skurdą. Ir ne todėl, kad ji nedirba, o gyvena tik iš pašalpų. Ji dirba, bet yra vaikai, reikia mokėti už jų darželį, būrelius, juos vežioti, jie serga... Ji plėšosi į visas puses, o nori mokytis, nori turėti išsilavinimą, profesiją, kuri paklausi darbo rinkoje. Vien paskambinus 112 problemos neišsprendžiamos. Moteriai reikia padėti atsistoti ant kojų, atsitiesti, neleisti savęs skriausti, pagaliau išmokyti atpažinti potencialų skriaudiką ir prieš ją vykdomą smurtą. Tačiau yra ir kita pusė. Juk smurtautojas dažnai gyvena iš vaikų pašalpų. Tai ko moteris bijo? Kai jai nebereikės išlaikyti smurtautojo, atsiras papildomi pinigai, kuriuos ji galės išleisti sau ir savo vaikams“, – aiškino N.Dirsienė.
Pasak jos, moteris, jeigu nori ištrūkti iš užburto rato, tiesiog privalo planuoti savo gyvenimą keliais metais į priekį: kur ji tuo metu norėtų būti, ką veikti, kaip jaustis. Tuomet tai, kas atrodo neįmanoma, tampa įmanoma.
