Apie tai projekto „Dar geresnis tėtis“ laidoje 15min reklamos kūrybos vadovas ir tėtis Justas Rožėnas kalbasi su atlikėju Edgaru Lubiu, auginančiu dvi atžalas.
Emocinė higiena miške
„Aš manau, kad praktikuoti tą ramybę reikia tuomet, kai yra įmanomos sąlygos. Mes turime atrasti laiko sau, kad susistyguotume, pajustume harmoniją.
Esu girdėjęs tokį anekdotą: „Vaikas užtinka mamą, valgančią torto gabalėlį. Slapčia. Vaikas klausia: „Mama, ką tu darai, kodėl nepasidalinai su manimi?“ O mama atsako: „Ruošiu tau gerą mamą.“ Kitaip tariant, svarbu rasti veiklų, kuriose tėvai galėtų atitrūkti nuo tėvystės. Tai yra būtina. Juk ne veltui ir lėktuvuose yra taisyklė, kad pirma dedame deguonies kaukę sau, o tik tada vaikui. Vadinasi, pirma aš turiu būti stabilus šitoje situacijoje, ir po to gerai prioritetizuoti dalykus, ką po ko turiu išspręsti“, – sakė atlikėjas E.Lubys, su žmona auginantis dukrą ir sūnų.
Emocinis tėvų stabilumas, anot laidos pašnekovo, vaikams labai svarbus. „Jeigu mes nesame stabilūs, vaikas labai greit tai pajaučia. Mes turime būti kaip inkaras, kai jo nėra, jie neturi, už ko užsikabinti. Jaunesnio amžiaus vaikų, pvz., trimečių, emocinis intelektas vis dar formuojasi. Jie negeba emocijų greit „virškinti“, todėl leidžia į orą. O mes, tėvai, jau turime būti pramokę emocinio raštingumo, t.y. turime mokėti su emocijomis greitai tvarkytis. O tam labai gerai atsitraukti ir pabūti su savimi“, – tikino E.Lubys.
Ieškodamas balanso ir ryšio su savimi jis neretai išeina į mišką. „Sėdžiu po medžiu kaip bulvė. Būna, ir dvi valandas galiu taip sėdėti. Aišku, be telefono, be nieko <...>. Tai galima daryti kas savaitę ir dažniau – kaip kas gali. Man tai – ir poilsis, ir galimybė susijungti su savo vidiniu vaiku, pasikalbėti su juo, pažiūrėti į savo emocijas, kas man patiko, kas nepatiko“, – apie būdus stabilizuoti save ir nepaskęsti tėvystės iššūkiuose papasakojo atlikėjas.
Lygiai taip pat sveika kartais išeiti „išventiliuoti“ emocijų ir abiem tėvams kartu: „Pavyzdžiui, pasivaikščioti ir pasikalbėti.“
Tėvai neturi būti dievai
Kalbėdamas apie savo santykius su vaikais, jis pabrėžė, jog stengiasi parodyti, kad tėvai – tokie pat žmonės. Jie daro klaidų, tačiau stengiasi jų nekartoti.
„Mes neturime sudievinti savęs prieš vaikus: „Aš čia esu visagalis!“ Labai svarbu tėvams pripažinti savo klaidas net tuomet, kai vaikas dar mažas. Reikia priimti jį kaip atskirą asmenybę, kuria tu šiuo metu turi pasirūpinti. Iš esmės tėvus nuo vaikų skiria tik laikas. Netrukus vaikas taps tokiu pat suaugusiuoju, kokie esame mes <...>“, – apie pagarbos svarbą santykyje su vaiku, nepriklausomai nuo jo amžiaus, kalbėjo E.Lubys.
Jo nuomone, tėvai auga kartu su vaikais ir kartu tobulėja: „Mes kaip tėvai augame, o jie – kaip vaikai. <...> Manau, dabar jau esu geresnis tėtis nei buvau prieš 10 ar 7 metus, kai gimė mano dukra ir sūnus. Aš manau, kad užaugau, ir esu jiems už tai labai dėkingas.“
Anot jo, kiekvienas vaikas šeimoje „gauna“ kitokį tėtį – tėvystės metai vyrą keičia.
„Aišku, kažkokie esminiai dalykai lieka tokie pat. Bet kai kurie pasikeičia kardinaliai. Čia normalu, žmogiška“, – savo nuomonę išsakė E.Lubys.
Sveiki santykiai ten, kur kalbamasi
Tėvystė yra ne tik ryšys su vaikais, bet ir daugybė buities dalykų: apranga, maistas, vaikų vežiojimas į ugdymo, gydymo įstaigas, pramogos, žaidimai – 100 dalykų. Daug tėvų, kurie vaiką augina ne vieni, šias pareigas dalijasi. Kai kurie turi aiškius susitarimus, kas už ką atsakingas, kuo rūpinasi.
„Mūsų šeimoje beveik to nėra – mes neturime jokių griežtų taisyklių. Tiesiog yra gera komunikacija tarpusavyje – tarp vyro ir žmonos. Tai, mano nuomone, yra pati geriausia dovana vaikams. Geri santykiai leidžia jiems išmokti, kas yra pagarba, meilė, emocinis stabilumas. Tai svarbiausia – kaip tėvai komunikuoja tarpusavyje, lemia, kaip rieda šeimos ratas“, – mintimis pasidalino E.Lubys.
„Savaime tai nevyksta, – pridūrė laidos pašnekovas. – Kartais dėl pabendravimo tik dviese mes paaukojame miegą vakare arba ryte. Aišku, yra tokie etapai tėvystėje, kaip kūdikystė, kada to pabendravimo su žmona yra be galo mažai. Nebent yra puikūs seneliai, tetos, dėdės. Tiesa, kiek pastebiu, dabar dauguma tėvų vieni, be aplinkinių pagalbos, rūpinasi vaikais. Todėl jie yra labai stipriai įsitraukę į vaikų auginimą, atsakingai rūpinasi jais.“
Vaikų gimimas yra laikomas vienu didžiausių iššūkių porai. Kas padeda „nepamesti“ ryšio E.Lubiui?
Anot laidos pašnekovo, jiedu su žmona labai gerai vienas kitą jaučia ir nelaukia „raudonų vėliavų“. „Jeigu žmona mato, kad esu „down“, siūlo važiuoti su draugais ar vienam ir pabūti kažkur kitur, be vaikų, ne namuose. Jeigu aš matau, kad jai jau viskas – irgi pasiūlau atsitraukti. Jei pradeda lįsti kažkokios „raudonos vėliavos“, geriau jau iš karto išsiaiškinti, kas yra ne taip, negu susipykti, įsižeisti, atsiriboti. Tai negerai visam emociniam šeimos burbului“, – savo patirtimi pasidalino atlikėjas.
Į pastabas, kad vaikams per daug leidžia, nereaguoja: „Vaikus auginame mes“
Nors griežtų taisyklių Lubių šeimoje nėra, tiek jis, tiek vaikai moka brėžti ribas ir sakyti „ne“. E.Lubio nuomone, to vaikus privalo išmokyti kiekvienas tėvas.
„Sakydamas vaikams arba kitiems žmonėms „ne“, mokau vaikus, esant reikalui, pasakyti „ne“. Kita vertus, tarp „taip“ ir „ne“ turi būti balansas. Jo reikia ieškoti“, – teigia dviejų atžalų tėtis ir atlikėjas.
Laidos vedėjas J.Rožėnas pasidalino savo patirtimi, kai suskaičiavęs, kiek daug kartų per dieną vaikams sako „ne“, su žmona nutarė padaryti eksperimentą ir „ne“ pakeisti „taip“.
„Vaikai, aišku, prisigalvoja keisčiausių dalykų. Pavyzdžiui, šaldyti kameroje kiaušinius. Bet tas eksperimentas man leido suprasti, kada dažniausiai tėvai sako „ne“. Iš esmės – norėdami apsisaugoti nuo didesnio įsitraukimo į vaikų veiklas. Nes jei vaikas įdės tą kiaušinį į šaldymo kamerą, man reikės jį ištraukti ir taip toliau <...>“, – sakė laidos vedėjas.
Reaguodamas į šį pasidalinimą, E.Lubys juokėsi, kad savo vaikams tikrai daugiau leidžia, nei jam leisdavo tėvai. „Tie, kuriems dabar yra apie 40 metų, tai mato – kaip stipriai esame pasikeitę. Nes mes matėme ir to sunkaus gyvenimo, kaip tėvai vargo. Dabar sociume mes turime daugiau stabilumo, automatiškai tai persiduoda į mūsų šeimas. Kitokie auklėjimo modeliai atsirado, daugiau komunikacijos. Man tai patinka. Nes, pvz., man vaikystėje tėvai buvo dievai. Visiškas autoritetas. Dabar mes matome, kad tėvai dažniau nusileidžia į vaikų lygį. Man tai gražu“, – atviravo laidos dalyvis.
Sulaukęs komentaro, ar sulaukia iš senelių pastabų, kad savo vaikams per daug leidžia, E.Lubys paaiškino, kad yra griežtai nubrėžęs ribas dėl šio klausimo: „Gal ir būna tų pastabų, bet mes suprantame, kad mes auginsime savo vaikus – ne jie <...>. Mes darome sprendimus, nes mes, kaip tėvai, prisiimame didžiausią atsakomybę už vaikus.“
Gal ir būna tų pastabų, bet mes suprantame, kad mes auginsime savo vaikus – ne jie.
Ar padarei klaidų, parodys ateitis
„Savo vaikams aš noriu būti draugas, ne tik tėtis. O ar tai pavyko, sužinosiu vėliau. Kaip sužinoti, ar būdamas tėvu padarei klaidų? Na, jei po 20-ies metų vaikas su tavimi nesikalbės, vadinasi, buvo jų. Greičiausiai tų klaidų visi padarome. Bet tada tu gali atsiprašyti ir turi šansą, kad tau atleis. Nes vaikai nori turėti tėvus, kad ir kiek metų jiems būtų: ir 20, ir net 60 metų“, – savo požiūriu į tėvystę pasidalino laidos pašnekovas.
Jis pritaria minčiai, kad šiais laikais vyro vaidmuo auginant vaikus yra labai pasikeitęs. Jam keliami kur kas didesni reikalavimai.
„Anksčiau užtekdavo grįžti į namus blaiviam. O jei dar parnešei pinigų, visai gerai“, – kalbėjo E.Lubys ir pridūrė, kad norėtų pasikalbėti su savo tėčiu apie tėvystę, vyriškumą ir tai, kaip šiais laikais visa tai pasikeitę: „Aš tokio pokalbio labai norėčiau. Deja, jis neįvyksta. Bet dar mes turime laiko.“
Atlikėjo nuomone, skirtingai nei sovietmečiu, dabartiniai tėčiai leidžia vaikams būti tiesiog vaikais. „Sovietmečiu būdavo, kad kai kuriose šeimose vaikas su tėvu pasikeisdavo vaidmenimis – vaikui būdavo užkraunama begalė atsakomybių. Vaikai dirbdavo kaime pas močiutę visą vasarą. Arba paauglys pardavinėdavo laikraščius mieste. Kas dabar turbūt retai pasitaiko“, – laidoje kalbėjo E.Lubys.
Jo nuomone, dėl įvykusių didžiulių pokyčių dalis jo kartos vyrų nebesusikalba su tėčiais. Tokią tendenciją jis sakė matantis tarp savo pažįstamų bendraamžių.
„Su kuo bepasikalbu, visur tai girdėti. Nes mes auginame savo vaikus visai kitaip, nei mus augino tėvai ir seneliai“, – sakė E.Lubys.
Išgirdęs klausimą, koks tėtis, jo nuomone, bus jo sūnus, atlikėjas susimąstė. „Manau, kad kažkoks pokytis bus, tai natūrali žmogaus evoliucija. Yra tam tikrų socialinių aspektų (pilietiniai neramumai, karas, stichijos), kurie sukuria disbalansą šeimoje. Visa tai priverčia žmogų sugrįžti prie bazinių dalykų: yra stogas, valgyti, turėk ir džiaukis. Dabar jau kurį laiką yra geresnė ekonomika, stabilumas sociume, kadangi tai turime, dėl to mažėja disfunkcijos šeimose. Bet to vis dar yra. Tarkime, dabartiniais duomenimis, pusė Lietuvos šeimų vis dar naudoja fizines bausmes savo vaikams. Tie skaičiai mane stebina. Pasirodo, to vis dar yra. Gyvenant savo burbule, viskas atrodo geriau <...>“, – kalbėjo E.Lubys.
Kviečiame žiūrėti visą laidą, kurioje savo mintimis apie tėvystę pasidalino dviejų vaikų tėtis, atlikėjas ir muzikos kūrėjas Edgaras Lubys.
