Ekspertė apie internetines patyčias: net savo kambaryje vaikas nėra saugus

Patyčios tarp vaikų – suaugusiųjų elgesio atspindys

„Svarbu suvokti, kad vaikai mokosi mėgdžiodami suaugusiuosius. Kalbant apie patyčias siūlau pirmiausia mums, suaugusiems, pasižiūrėti į save – ar kritikuodami, kaltindami, priekaištaudami neskaudiname namiškių?

Pasitikrinkime, kokias žinutes savo vaikams siunčiame kalbėdami apie kitus: „ta mokytoja nieko verta“, „mūsų kaimynas lodorius paskutinis“, „debilas vairuotojas“ ir t. t. Atkreipkime dėmesį į tai, kaip kalbame būdami šalia savo vaikų, kai kito asmens elgesys mums atrodo nepriimtinas“, – 15min kalbėjo dr. J.Vyšniauskytė-Rimkienė.

Anot jos, vien pasižvalgius „Facebook“ ar kituose socialiniuose tinkluose matyti, kad tai visuotinai paplitęs reiškinys. Bendravimo kultūrą smukdo ne tik smurto demonstravimas televizijoje, bet net tarp politikų išplitęs vienas kito žeminimas. Kalbant paprastai, trūksta pagarbos asmeniui, kad ir kas jis būtų.

„Sutikite, mūsuose dar sunku būti kitokiam. Asmenų su negalia, kitataučių ir kitaip mąstančių ar atrodančių priėmimas mūsų visuomenėje vis dar yra jautri tema. Jeigu patys save jautriau priimtume, gerbtume artimąjį ir neprietelių nesiektume suplėšyti į gabalus – savo vaikus išmokytume žymiai daugiau pakantumo. Tai ir būtų žingsnis į patyčių mažėjimą vaikų tarpe“, – svarstė pašnekovė.

Elgesį lemia ir virtuali tapatybė

15min paklausta apie patyčių priežastis, dr. J.Vyšniauskytė-Rimkienė pabrėžė, kad tai daugiabriaunis reiškinys, į kurį vieno atsakymo nėra. Tai lemia ir individualūs, ir išoriniai veiksniai, todėl paaiškinti, kodėl konkretus vaikas tyčiojasi iš kitų, nėra paprasta.

Patirtos skriaudos ir bausmės, jautrumo kito emocijoms stoka, bendravimo įgūdžių trūkumas, stiprūs neigiami jausmai ir negebėjimas jų valdyti – tik kelios iš galimų priežasčių. Taip pat, anot jos, patyčias gali lemti žema vaiko savigarba, neišpildyti meilės, vertės ir noro jaustis svarbiu poreikiai.

Jeigu šeimoje demonstruojama netolerancija, o smurtas yra norma, tikėtina, kad tokį elgesį vaikas perkels ir už namų ribų.

„Kaip jau minėjau, jeigu šeimoje demonstruojama netolerancija, o smurtas yra norma, tikėtina, kad tokį elgesį vaikas perkels ir už namų ribų. Tačiau vaikas auga platesnėje aplinkoje, tad tai, ką joje mato ir girdi, taip pat daro įtaką. Dažnai nesąmoningai vaikas perima vertybes ir elgesį, kuris palaikomas giminėje, kaimynystėje, tarp bendraamžių, mokykloje, užklasinėje veikloje.

Be to, turime suprasti, kad jo elgesį lemia socialinis virtualus lygmuo, o kalbant paprasčiau – tai internetinės grupės, kurioms priklauso, kompiuteriniai žaidimai, kuriuos žaidžia. Elgesį su aplinkiniais neabejotinai lemia ir susikurta virtuali tapatybė“, – paaiškino dr. J.Vyšniauskytė-Rimkienė.

Patyčios gali pasiekti bet kur ir bet kada

Kuo internetinės patyčios skiriasi nuo įprastų? Anot 15min pašnekovės, abiem atvejais tai yra sąmoningas siekis įskaudinti kitą asmenį, tačiau skirtumų galima atrasti. Vienas iš jų – dar labiau agresoriaus veiksmus sustiprinantis anonimiškumas.

„Užsienio kolegų tyrimai atskleidė, – pasakojo ji, – kad bendraudami virtualioje erdvėje paaugliai lengviau sako dalykus, kurių tiesiogiai žmogui nedrįstų pasakyti. Be to, skariaudėjo anonimiškumas griauna patyčias patiriančio vaiko pasitikėjimą kitais, sukelia stiprų nesaugumo jausmą ir baimes.“

Anot pašnekovės, tiesioginėse patyčiose svarbūs fiziniai ir socialiniai pranašumai virtualioje erdvėje netenka prasmės ir netgi priešingai – manoma, kad tiems, iš kurių tyčiojamasi realybėje, internetas gali tapti saugiu būdu atsikeršyti.

„Virtualiame pasaulyje galia yra rankose tų, kurie geriau išmano technologijų pritaikymo subtilybes, suvokia kaip panaudoti virtualų socialinį kapitalą ir išnaudoti virtualią ir suvokimo galią“, – paaiškino ji.

„Scanpix“ nuotr./Liūdesys

Universalumas – dar vienas dr. J.Vyšniauskytės-Rimkienės minėtas skiriamasis bruožas. Kitaip tariant, internetines patyčias galima patirti bet kada ir bet kur – tiesioginiam bendravimui būdingos ribos čia nebegalioja. Nuo agresijos niekur negalinti pasislėpti auka jaučiasi pažeidžiama ir bejėgė.

Kad ir kokios būtų patyčios – tiesioginės ar internetinės – jos daro neigiamą įtaką. Dėl patyčių kenčia savigarba, auga nepasitikėjimas savimi.

„Toks vaikas, – teigė ji, – patiria stiprius neigiamus išgyvenimus, vienišumo ir nesaugumo jausmus, gali jausti padidėjusį nerimą, norą atsitraukti nuo socialinių santykių, patirti depresiją, turėti suicidinių minčių. Kartais patyčių sukelta kančia tokia nepakeliama, kad vaikas gali bandyti nusižudyti.“

Parengta pagal VŠĮ „Darnūs namai“ informaciją/Kaip atpažinti, kad vaikas patiria virtualias patyčias?

Patyčios – ne vienintelis internete tykantis pavojus

Internete tyko ne vien patyčių pavojus, ką tėvai turėtų žinoti? Dr. J.Vyšniauskytės-Rimkienės teigimu, kartais tėvai visai nesidomi, ką jų atžalos veikia sėdėdami prie skaitmeninių įrenginių. Taip jie sudaro sąlygas keliauti po virtualų pasaulį be jokių ribų. Deja, kaip pabrėžė pašnekovė, internetas buvo sukurtas ne vaikams ir paaugliams, todėl lengva nuklysti į ne jiems skirtas zonas.

„Verta paminėti dar vieną temą, kuri tapo labai populiari, ypač tarp paauglių – tai pornografija. Kartais sunku patikėti, kokio amžiaus vaikai jau pradeda ieškoti, ir labai lengvai randa, informacijos šia tema. Vis dažniau tėvai dalijasi, kad jų dar paauglystės nepasiekęs vaikas ne kartą buvo apsilankęs suaugusiems skirtose pornografinėse svetainėse. Vis daugiau specialistų įvardija, kad pornografija tampa rimta paauglių problema“, – 15min teigė pašnekovė.

Vaikai ir paaugliai gali ne tik stebėti pornografinius vaizdus, bet ir būti įtraukti į šią veiklą.

Dr. J.Vyšniauskytė-Rimkienė paaiškino, kad vaikai ir paaugliai gali ne tik stebėti pornografinius vaizdus, bet ir būti įtraukti į šią veiklą: „Pradinukė duktė su baime paprašė mamos išklausyti ir ant jos nepykti dėl to, ką ji mamai papasakos. 9 metų mergaitė prisipažino, kad „Facebook“ paskyroje kažkoks vyriškis jos paprašė nufotografuoti ir nufilmuoti savo lytinius organus ir jam atsiųsti.“

Pašnekovė pabrėžė, kad tėvams būtina suprasti, jog apie patirtą skriaudą ar priekabiavimą vaikai pasipasakos tik tada, kai šeimoje vyraus pasitikėjimas ir geri santykiai, o ne baimė būti išbartam. Be to, svarbu padėti vaikui suprasti, kaip teisingai viešinti savo asmeninę informaciją internete.

„Scanpix“/„PA Wire“/„Press Association Images“ nuotr./Kompiuterio klaviatūra

Patyčių mastas mokyklose mažėja

15min kalbinta „Vaikų linijos“ vykdomos kampanijos „Be patyčių“ koordinatorė E.Balčiūtė, pastebėjo, kad patyčių mastas Lietuvoje nežymiai mažėja. Anot jos, tai rodo kas 4 metus atliekamas Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinis mokinių gyvensenos ir sveikatos tyrimas (HBSC), vykdomas beveik 50-yje šalių. „Paskutinių tyrimų, atliktų 2018 metais duomenimis, Lietuvoje stebimas minimalus mokinių, patiriančių patyčias, sumažėjimas“ – teigė ji.

„Patyčių prevencija – nuolatinis darbas ir negalima kažkurioje vietoje sustoti. Turbūt niekada negalėsime sakyti, kad visiškai nebeturime galvoti apie patyčių prevenciją. Nauji vaikai ateina į mokymo įstaigas ir viskas prasideda iš pradžių – jie susiduria su tais pačiais iššūkiais, reikia paaiškinti, koks bendravimas yra priimtinas, kaip galima elgtis. Svarbu nubrėžti aiškias ribas“, – paaiškino ji.

Pavojus vaiko saugumui gali kilti net ir leidžiant laiką kambaryje.

123rf.com nuotr./Patyčios

Kalbėdama apie patyčias E.Balčiūtė pabrėžė, kad virtualiame pasaulyje jos gali išplisti daug greičiau, o sunkiausia, kad tai išgyvenantys gali būti pasiekiami bet kurioje vietoje, todėl tėvai turėtų žinoti, kad pavojus vaiko saugumui gali kilti net ir leidžiant laiką kambaryje. Dažniausiai, anot jos, patyčios į internetą persikelia iš mokyklos, tačiau jos gali būti ir anoniminės, pavyzdžiui, žaidžiant tiesioginius žaidimus.

Kaip paaiškino 15min pašnekovė, susidūrus su patyčiomis ar kitokiu žeminančiu elgesiu, labai svarbu apie tai pranešti suaugusiems, taip pat rekomenduojama peržiūrėti privatumo nustatymus, netinkamai besielgiančius asmenis užblokuoti.

Kampanijos „Be patyčių“ koordinatorė taip patarė išsaugoti įrodymus, pavyzdžiui, nufotografuoti žeidžiančius ar grasinančius komentarus. Jei patyčios vyksta tarp bendramokslių, labai svarbu susisiekti su mokymo įstaiga ir kartu spręsti kilusias problemas.

Parengta pagal VŠĮ „Darnūs namai“ informaciją/Ką daryti, jei įtariame, kad vaikas patiria patyčias?

Ne kalbėti, o išmokti klausytis

Akivaizdu, kad vien moralizuodami patyčių problemos neįveiksime, kaip apie tai reikėtų kalbėtis su vaikais? Pasak E.Balčiūtės, Lietuvos mokyklos jau yra pažengusios į priekį ir turi visas galimybes taikyti prevencines priemones, į kovą su patyčiomis taip pat įtraukiami vaiko gerovės specialistai.

„Kad mus išgirstų, – pridūrė ji, – pirmiausia reikia mokėti patiems išklausyti, nes suaugusieji dažnai tai pamiršta. Kalbėtis reikia ne tik su patyčias patyrusiu, bet ir su visais patyčių situacijoje dalyvaujančiais vaikais – tie, kurie stebi ar patys tyčiojasi. Iš suaugusiųjų pusės labai svarbu nubrėžti aiškias ribas, mokyti sureaguoti į netinkamą elgesį, nes kartais vaikai tiesiog nežino, koks bendravimas yra priimtinas.“

Be to, pašnekovės teigimu, kalbant apie ribų nustatymą svarbu laikytis pažadų – jeigu įspėjame, kad netinkamas elgesys turi pasekmes, jas ir reikėtų leisti patirti. Prabilti apie patirtą skriaudą padeda pasitikėjimas, todėl, anot jos, jeigu vaikas išdrįso atskleisti skaudžią paslaptį – saugokite ją. „Žinoma, – pridūrė ji, – kai kuriais atvejais to padaryti neįmanoma dėl vaiko saugumo, bet tada reikėtų jam tai paaiškinti.“

Kovas – sąmoningumo didinimo mėnuo BE PATYČIŲ

15min paprašyta papasakoti apie kovą prasidėsiantį „Sąmoningumo didinimo mėnesį BE PATYČIŲ“, E.Balčiūtė paaiškino, kad iniciatyva išaugo iš anksčiau visoje Lietuvoje kasmet organizuotos „Veiksmo savaitės BE PATYČIŲ“ .

„Šiemet, – pasakojo ji, – pasirinkome elektroninių patyčių temą ir pristatysime socialinę kampaniją šia tema. Daug dėmesio skirsime ir tėvams, kurie kartais įsivaizduoja, kad jeigu vaikas savo kambaryje, tai joks pavojus jam negresia.

Mokykloms parengėme užsiėmimus, vaikams skirtą edukacinį filmuką apie patyčias virtualiuose žaidimuose. Vilniaus miesto šiuolaikinio šokio teatras „Low Air“ pristatys specialiai šiai iniciatyvai sukurtą šokį, mokinius kviesime jį atkartoti, nusifilmuoti ir pasidalinti socialiniuose tinkluose su grotažyme #IŠSIŠOKBEPATYČIŲ, taip pasisakant prieš patyčias.

Sąmoningumo didinimo mėnuo prasidėjo kovo 2 dieną Vilniaus „MO muziejuje“, kur vyko diskusija apie patyčias internete. Be to, kampanijos BE PATYČIŲ svetainėje tėvai ir vaikai galės rasti daugiau specialiai paruoštos informacijos.“