„Dažnai galvojame, kad emocijos siaučia mūsų mintyse, tačiau drąsiai galime pasakyti, kad jos paliečia ir mūsų kūną“, – teigia tyrimo autorius Lauris Nummenmaas ir jo kolegos iš Suomijos. Tam, kad išsiaiškintų, kaip kokybiškai, tarkime, pyktis skiriasi nuo laimės fiziniais kūno pojūčiais, mokslininkai atliko tyrimus, kuriuose dalyvavo 701 dalyvis (suomiai, švedai, taivaniečiai).
Jų buvo klausiama, ką šie jaučia savo kūnuose tuo metu, kai patiria pyktį, baimę, pasibjaurėjimą, laimę, liūdesį, nuostabą, nerimą, meilę, depresiją, panieką, išdidumą, gėdą, pavydą. Iš viso tyrimo dalyviai atliko keturis eksperimentus, kurių pirmajame turėjo nurodyti, koks kūno pojūtis jiems asocijuojasi su tam tikra emocija. Kituose dviejuose eksperimentuose jie žiūrėjo Holivudo filmų ištraukas ir skaitė istorijas, kurios turėjo sužadinti specifinius jausmus. Paskutinėje tyrimo dalyje dalyviams buvo rodomos kitų žmonių veidų išraiškos, kuriose atsispindėjo tam tikros emocijos. Dalyviams reikėjo nuspręsti, kokius fizinius jausmus savo kūnuose jaučia žmonės, pavaizduoti nuotraukose.
Galiausiai reikėjo šiltomis ir šaltomis spalvomis nuspalvinti dviejų žmogaus siluetų dalis, kuriose padidėjo ar sumažėjo tam tikra emocijų sukelta veikla.
Tyrimai atskleidė, kad emocijos mus paruošia aplinkos pokyčiams, aktyvuoja širdies ir kraujagyslių, kaulų ir raumenų, neuroendokrininės, nervų sistemos veiklą.
Taip pat mokslininkai atskleidė, kad visų tiriamųjų emocijos kūne pasiskirstė vienodai – tai esą gali būti susiję su fiziologiniu kūno mechanizmu. Taigi, kokios išvados? Tokios emocijos kaip pyktis, baimė, pasibjaurėjimas, laimė, liūdesys ir nuostaba daugiausia paliečia viršutiniąją kūno dalį ir turi įtakos kvėpavimo ir širdies ritmo pokyčiams. Pyktis ir laimė taip pat veikia rankas ir kojas.
Be to, mokslininkai mano, kad šis tyrimas turėtų padėti gydytojams diferencijuoti skirtingus emocijų sutrikimus.
