Kaip rašo portalas all4women.co.za, Mabasa sako, kad tai, jog buvo išspirtas iš tėvų namų išgelbėjo jį nuo savižudybės, nes jis tiesiog „pavargo, kad su juo buvo elgiamasi lyg su gyvuliu“.
„Aš esu gėjus, gimiau gėjumi, niekas neturi teisės versti mane jaustis gėdos dėl to, kas esu“, – sako jis.
Augdamas jis suvokė esantis kitoks nei kiti berniukai. Jis pamena, kad jo tėvas pyko, kai sūnus labiau mėgo žaisti su lėlėmis, nei žaisti futbolą.
„Kai buvau 13-os, mano vardu buvo paskerstas bulius, siekiant iš manęs tokiu būdu pašalinti mergaitiškumą, tačiau tai nesuveikė“, – pasakoja Masaba.
Jo motina vedėsi sūnų į bažnyčias, kuriose jis neva turėjo būti grąžintas į doros kelią.
„Už mane buvo kalbamos maldos, kad moteriškas demonas iš manęs būtų išvarytas. Nuo pat ankstyvo amžiaus tėvai man tvirtino, kad pasirinkus būti homoseksualiu, eisiu tiesiai į pragarą, nes nusikaltau prieš Dievą“, – tęsė jis.
Kai buvo 16-os, Mabasa buvo išsiųstas į mokyklą, kurioje turėjo virsti vyru, tačiau grįžo namo tą pačią dieną. Jo tėvas buvo toks įsiutęs, kad išvarė sūnų iš namų.
Tuomet Mabasa nusprendė vykti į Johanesburgą ir pradėti gyvenimą iš naujo. Jis neturėjo nei kur prisiglausti, nei darbo.
„Įsijungiau į prostitucijos industriją, taip turėjau stogą virš galvos, maisto ir drabužių“, – prisipažino jis.
Prabėgus 12-ai metų Mabasa baigė mokyklą, o dabar studijuoja socialinį darbą.
„Palikęs tėvų namus pradėjau labiau savimi pasitikėti, atvirai pasisakyti apie seksualinę orientaciją“, – pripažino jis, pridurdamas esantis labai dėkingas už informaciją ir paramą, kurios sulaukė iš tokių organizacijų kaip „ANOVA Sveikatos Institutas“ ir „Pagalbos veiksmų kampanija“.
„Buvau prastai informuotas dėl ŽIV, kas gresia nenaudojant prezervatyvų, užsikrėčiau šia liga. Tačiau pastaroji organizacija man padėjo priimti savo ligą ir ją kontroliuoti“, – sako Masaba.
„Sužinojau ir apie prezervatyvų naudojimo svarbą sekso metu“, – tęsė jis.
Vyras pripažino iki šiol mylintis savo tėvą ir, nepaisant visko, atleidęs jam.
„Puikiai suprantu, kodėl jis tai padarė, jis tiesiog neturi žinių apie homoseksualumą. Kultūra yra lemiamas veiksnys, kaip su gėjais ir lesbietėmis elgiamasi kaimo bendruomenėse“, – kalba jis.
Thokozile Zikhali, turinti gėjų sūnų, sako, kad tėvai, net nesuvokdami vaikų seksualinės orientacijos, privalo priimti juos ir mylėti besąlygiškai.
„Mes tėvai ir mes privalome visuomet juos saugoti“, – įsitikinusi ji.
„Kai mano sūnus pasakė apie savo seksualinę orientaciją, sutrikome ir nerimavome, ką pasakys žmonės, kaip mus mokys, kaip elgtis. Mūsų šeima susiskaldė ir kai kurie giminaičiai nustojo su mumis bendrauti, nes pasirinkome sūnų“, – pripažino ji.
Edisonas Mkhondwane Dube, vienos iš minėtų organizacijų atstovas, sakė, kad jeigu būti gėjumi yra nuodėmė, tuomet ir meilė yra nuodėmė.
„Žmonės yra skirtingų seksualinių orientacijų, o tai reiškia, kad mes nekontroliuojame to, kas mus trauks. Būti gėjumi taip pat natūralu kaip būti, tarkime, kairiarankiu. Nemanau, kad kažkas rinktųsi savo valia būti kažkuo, už ką tampi nekenčiamas ir diskriminuojamas“, – kalbėjo jis.
