Venkite ginčytis dėl kelių dalykų vienu metu
Žinote, kaip būna: viskas prasideda nuo mažos smulkmenos ir staiga imate primininėti vienas kitam įvairiausias ankstesnes problemas ir priekaištauti. Tačiau atitraukdami dėmesį nuo pirminės problemos, jūs neleidžiate jos ir išspręsti bei atrasti, dėl ko pastaroji kilo, kokios jos šaknys. Tad pabandykite ginčytis dėl vieno dalyko vienu metu, susitarkite, kad dėl kitų problemų pasikalbėsite kitu metu.
Permetate kaltę kitam
Kai esate nusiminę ar pykstate, labai lengva yra badytis pirštais ir permesti kaltę antrai pusei bei imti priekaištauti „tu darai šitaip“, „tai dėl tavęs čia taip“ ir pan. Tokie kaltinamieji teiginiai pastato kaltinamąjį į poziciją, kurioje reikia gintis ir vietoj problemos sprendimo prasideda kaltų ieškojimas. Norėdami išsakyti, kaip jaučiatės, vietoj, kaltinimo rinkitės kalbą, išsakančią, kaip jaučiatės, pavyzdžiui, vietoj „tu mane verti pykti, nes nesiklausai manęs“, sakykite „aš nusiminęs, nes nesijaučiu taip, kad manęs būtų klausomasi“.
Kategorizuojate
Dažnai vartojami tokie žodžiai kaip „visada“, „kiekvieną kartą“, „niekada“ tik įpila žibalo ir taip jau audringą situaciją. Kad ir kaip norėtųsi juos vartoti, pasistenkite sutelkti dėmesį į konkretų esamą momentą, o ne bandyti hiperbolizuoti ir pradėti priekaištauti apie visada daromas klaidas ir panašiai. Vietoj šių žodžių geriau rinkitės „kartais“ ar „retkarčiais“, siūloma goodhousekeeping.com.
Vengiate akių kontakto ir kryžiuojate rankas
Dažnai savo kūnu pasakome daug daugiau, nei norėtume. Sukryžiuotos rankos, akių kontakto vengimas, atodūsiai, akių vartymas – tai tik keletas pavyzdžių, kai jūsų kūno kalba tarsi sako, jog norėtumėte išvengti pokalbio. Kartais antrai pusei gali net pasirodyti, kad esate agresyviai nusiteikę jų atžvilgiu. Tad pabandykite kūno kalbai skirti daugiau dėmesio ir pasistenkite būti atviresni komunikacijai, pavyzdžiui, stenkitės žiūrėti partneriui į akis, vietoj to, kad žiūrėtumėte kažkur į šoną.
Baudžiate partnerį nekalbadieniais
Nors labai svarbu ginče laiku sustoti ir padaryti pertrauką, tačiau nereikėtų to daryti dramatiškai išeinant iš kambario arba visiškai atsisakant kalbėtis. Jeigu jums reikia atsikvėpti, taip ir pasakykite partneriui prieš išeidami iš kambario, kad neatrodytų, jog nusprendėte antrą pusę bausti „nekalbadieniu“. Būkite atviri ir pasakykite, kaip jaučiatės.
