Vyrų sėkloje yra mažiau spermatozoidų. Kitaip tariant, vyrai mato šaudantį ginklą, o moterys nesupranta, kodėl jų taikiniai vis dar sveiki.
Mokslininkai yra linkę tai sieti su besikeičiančiu gyvenimo būdu. Pavyzdžiui, yra žinoma, kad fizinis aktyvumas gerina spermos kokybę, o vis daugiau jaunų vyrų daug laiko praleidžia sėdėdami.
Jei pavartytumėte patarimus vyrams, ką daryti, kad bandymai susilaukti vaikų būtų sėkmingesni, pastebėtumėte, kad jiems siūloma nešioti laisvesnes kelnes ir dažniau vaikščioti.
Tačiau yra ir kitų įtariamųjų.
Reprodukciją tyrinėjanti Niujorko mokslininkė Shanna Swan šiuo metu mano, kad vyrų vaisingumui kenkia plastiko gamyboje naudojami chemikalai.
Pavyzdžiui, ftalio rūgšties esteriai, geriau žinoma ftalatų vardu. Šie chemikalai padeda reguliuoti plastiko elastingumą, skaidrumą ir atsparumą aplinkai. Jų yra visur – nuo vienkartinių pakuočių iki mūsų kasdien naudojamų daiktų. Tiesa, dėl žinomo neigiamo poveikio ftalatai yra ribojami.
Ftalatai, kaip rodo moksliniai tyrimai, kenkia hormonų pusiausvyrai ir gali sukelti daug įvairių problemų – nuo diabeto iki nevaisingumo. S.Swan pastebi, jog ne tik prastėja vyrų vaisingumo rodikliai, bet ir dingsta didžiausi skirtumai tarp besivystančių berniukų ir mergaičių. Berniukai ir mergaitės auga skirtingai.
Pavyzdžiui, jei tėvų paklaustumėte, kiek žodžių žino jų vaikai, mergaičių gimdytojai labiau pasidžiaugtų, kad jų dukros jau neblogai supranta kalbą. Berniukai, aišku, šioje srityje pasiveja mergaites. Tačiau, pasak S.Swan, tie skirtumai nyksta.
Be to, S.Swan teigimu, ši problema didėja. Ftalatai veikia dar negimusius vaikus. Tuomet, aišku, vaikai ir suaugusieji patys susiduria su ftalatais, taip per gyvenimą patirdami stiprų jų poveikį, o tada juo pasidalina su savo vaikais.
Keisčiausia tai, kad neigiamas ftalatų poveikis yra santykinai gerai žinomas, todėl šių chemikalų naudojimas yra reguliuojamas tiek Europos Sąjungoje, tiek Kanadoje, tiek JAV. Nyderlandų „Greenpeace“ biuras netgi prašo uždrausti ftalatų naudojimą sekso žaislų gamyboje. Norint visiškai atsisakyti šių chemikalų, reikia daugiau tyrimų ir, žinoma, surasti mažiau kenksmingą alternatyvą.
