Veidrodis apgavikas
Kasdien save matydamos veidrodyje, tą akimirką jaučiamės kuo puikiausiai. Tačiau tik pažvelgusios į prieš kelis ar keliolika metų darytas nuotraukas suvokiame, kad laikas vis dėlto prisiliečia kasdien, nors ir po truputį... Tai kuo puikiausiai mums atskleidžia režisieriaus Anthony Cerniello sukurtas filmukas, praskleidžiantis senėjimo proceso uždangą. Taigi, kaip tai vyksta?..
Tai anokia naujovė siekiant atskleisti žmogaus išvaizdos pokyčius bėgant metams, tačiau režisierius tvirtina, kad norėjo sukurti kažką tokio, kas nuolat vyksta, bet mes patys negalime to objektyviai pamatyti. Anthony sukurtas filmas – vizualizacija, dirbtinis produktas. Projektui panaudotos režisieriaus draugės Danielle kelių kartų šeimos narių – nuo jauniausio iki seniausio – nuotraukos. Paskui jos buvo skenuojamos ir atrenkamos tos, kuriose žmonės yra su panašiausia kaulų struktūra. Animatoriai privertė tas nuotraukas atgyti...
Praeitis ir ateitis vienodai realios
Jeigu pagalvotumėte, tai kiekviena akimirka yra „dabar“, todėl praeities ir ateities sąvoka niveliuojasi. Kaip įvertinti praeitį, kuri jau buvo, arba ateitį, kuri dar tik bus? Tačiau esmė slypi tame, kad kiekvienas įvykis praeityje ir ateityje yra veikiamas to, ką darome dabar. Galbūt tai sunku pastebėti šią akimirką, tačiau pamąstę apie savo gyvenimą, suprasite, jog tai tikra tiesa. Be to, tikinama, kad mes gyvename praeityje, ir žodis „dabar“ taip pat įgyja visai kitą reikšmę. Jūs ištarėte sakinį, bet jis jau praeityje, tai nebėra esama akimirka. Taigi toks dalykas kaip „šiandien“ skendi praeities rūke...
Kiekvienas laiką suvokia skirtingai
Penkios minutės, atrodo, visiems aiškus laiko terminas. Tačiau po penkių minučių paklauskite dešimties žmonių, kaip, jų nuomone, slinko laikas ir kokiai trukmei jį prilygintų. Galime lažintis, kad kiekvienas jų pasakytų skirtingą nuomonę. Žvelgiant iš mokslinės, psichologinės ir biologinės perspektyvos, didžiausią įtaką tam turi mūsų vidiniai ritmai, sukaupta patirtis ir atsiminimai.
Kodėl laikas eina taip greitai, kai esame laimingi?
Kaip teigia psichologas Jamesas J. Kellaris, nebūtinai reikia galvoti, kad kai esate laimingi, laikas šuoliuoja septynmyliais batais. Jo atliktas eksperimentas patvirtina, kad džiugios akimirkos tęsiasi net ilgiau nei galite pagalvoti. Jis davė žmonėms paklausyti muzikos, kuri šiems kelia malonius jausmus. Praėjus nurodytam laikui, tiriamieji teigė, jog laikas tarsi sustojo. Tai psichologas susiejo su tuo, kad patirdami malonumą mes daugiau dėmesio skiriame tam įvykiui, ir todėl laikas teoriškai prailgėja.
Dėl naujausių technologijų tampame vis nekantresni
Allthatisinteresting.com puslapyje teigiama, kad socialiniai tinklai ir išmanieji įrenginiai vagia mūsų laiką. Nuolatos tikrindamiesi paskutines naujienas mes švaistome laiką ir tampame jo įkaitais, nekantraujame, nebesugebame laukti, norime, kad viskas būtų čia ir dabar. Stanfordo universiteto psichologas Dr. Phillipas Zimbardo mano, kad socialinių tinklų įgeidžiai keičia ir pačią laiko sąvoką, ir tai, kaip mes jį priimame.
Kuo vyresni tampame, tuo laikas bėga greičiau
Su tuo greičiausiai sutiksite ir be papildomų paaiškinimų bei tyrimų. Tačiau kodėl taip yra? Faktas, kad laikas eina visai kitaip, kai tau 15, o dar kitaip – kai sukuri šeimą, susilauki vaikų, nuo ryto iki vakaro darbuojiesi... Teigiama, kad jaunesnis žmogus pažindinasi su pasauliu, todėl jam iškyla daugybė klausimų. Mes didžiulį dėmesį skiriame savo aplinkai ir tam, kas mus jaudina. Tuo metu atrodo, kad laikas kiek apstojęs, tačiau sendami įgyjame daugiau patirties, esame daug ką išgyvenę, todėl laikas slenka visai kitaip. Tyrime teigiama, kad dvidešimtmečiai gana tiksliai pajuto, kada praėjo trys minutės, o tuo metu įkopę į septintą dešimtį žmonės laiką gerokai pervertino (t. y. teigė, kad jis praėjo kur kas greičiau).
Emocijos ir laikas labai susiję
Kokie esate? Laimingi, prislėgti, pritrenkti, susižavėję, pikti, liūdni? Peržvelgę visą emocijų skalę suprasite, kad laikas kaskart suvokiamas vis kitaip. Nors viename tyrime teigiama, kad malonios emocijos teoriškai išgyvenamos ilgiau, šiuo atveju mokslininkai sako, kad ir neigiamos emocijos gali būti priimamos labai skirtingai, ypač nerimas ar įtampa. O štai nuobodulys dažniausiai išsiskiria tuo, kad siejasi su sustojusiu laiku… Tą tikrai patvirtins mokinukai ar studentai, atsidūrę itin neįdomioje paskaitoje.
