Tai, kad daugelis žmonių dirba nenoromis, – dar ne pati didžiausia bėda. Blogiausia, kad kažkodėl mes negalime užsiimti tuo, apie ką galbūt visą gyvenimą svajojome ir kas mums tikrai teiktų džiaugsmo. Tad reikia negailėti pastangų ir pasiieškoti tokio užsiėmimo, kuris taptų malonia gyvenimo veikla. Juk ne veltui sakoma: susirask mėgstamą darbą, tada ir dirbti nereikės.
Tragikomiška pradžia
Kupina jaudulio ateinate į pokalbį dėl darbo. Jums pasiūlo atsisėsti, bet triokšteli išklibusi kėdės koja, ir jūs... nugriūvate. Direktorius dar nuo slenksčio pradeda jus tujinti ir nedviprasmiškai pakviečia pratęsti pokalbį vakare. „Viešpatie, kur aš pakliuvau?!” – galvojate.
Jūs įsitikinusi: personalo skyriaus viršininkas ar darbdavys privalo elgtis mandagiai. Tačiau kai kada pokalbis virsta rimtu išbandymu net stiprių nervų žmonėms. Potencialusis viršininkas, gręždamas skvarbiu žvilgsniu, klausia: „Ir kodėl jūs taip veržiatės į darbą? Juk vaikui viso labo vieneri. Vadinasi, į mažylį jums nusispjauti?“ arba „Ką manote apie Lietuvos ir Amerikos santykius? Nežinote? Ar jūs apskritai kuo nors domitės?“ Vieni interesantai tokiu atveju sutrinka, antri kažką aštriai atkerta, o treti tiesiog trenkia durimis ir išeina. Stop! Neverta karščiuotis. Greičiausiai darbdavys tik stengiasi nuspėti, kaip jūs elgsitės stresinėmis aplinkybėmis.
Kam reikalinga psichinė ataka?
Daugelio profesijų atstovams – žurnalistams, reklamos agentams, pardavimų vadybininkams, draudimo agentams – reikalinga kantrybė, šaltakraujiškumas, gebėjimas nenuspėjamomis, konfliktinėmis aplinkybėmis akimirksniu priimti tinkamą sprendimą. Net jeigu aplink viskas skendėja liepsnose, šių profesijų atstovai turi išlikti ramūs, jokiu būdu nepanikuoti. Taigi potencialiam darbuotojui įtemptą pokalbį surengusių vadovų tikslai patys geriausi – suprasti, ar žmogus sugeba mąstyti ir veikti kritinėmis aplinkybėmis. Kitas reikalas, kokiomis priemonėmis tų tikslų siekiama. Puiku, jei su jumis bendrauja patyręs ir sumanus psichologas, o jeigu diletantas?.. Pirmuoju atveju profesionalas akimirksniu išmuša bandomąjį iš pusiausvyros, bet lygiai taip pat greitai ir sugrąžina, leisdamas suprasti, kad tai – tik atsparumo patikrinimas. Antruoju – pretendentas dar ilgai negali atsikvošėti po psichologinės atakos.
Atminkite!
Gyventi be streso neįmanoma, nes neįmanoma išvengti gyvenimo pokyčių ir netikėtų įvykių. Užtat galima išmokti gyventi su stresu, kuris kai kada net naudingas. Vidinė įtampa verčia mus keisti savo gyvenimą, keistis pačioms ir ko nors siekti. Stresas verčia mus nesėdėti sudėjus rankų, bet kapstytis iš situacijos, ieškoti išeičių. Kuo labiau rizikuojame, tuo daugiau šansų, kad nesėkmė virs sėkme. Įveikusios gyvenimo sunkumus, pradedame labiau pasitikėti savimi, užsigrūdiname ir labiau save vertiname.
„Kankinimo“ būdai
Tikri profesionalūs „stresiniai“ pokalbiai darbdavių rengiami nedažnai: juk patyrusiam specialistui už tai reikia mokėti nemažus pinigus. Užtat darbdaviai dažniausiai renkasi lengvesnį ir paprastesnį – darbo interviu rengia patys ir mėgsta įterpti provokacinių klausimų, kad galėtų užčiuopti silpnąsias kandidato vietas. Tad kaip oriai ištverti tuos „kankinimus“? Kad galėtumėte deramai pasipriešinti, svarbiausia yra žinoti „kankinimo“ būdus. Darbdavių fantazija dažniausiai apsiriboja keliais negudriais scenarijais.
Teatrališka pauzė. Pateikęs keletą klausimų ir sulaukęs atsakymų, pašnekovas netikėtai nutyla ir pradeda jus atidžiai tyrinėti. Nesimuistykite, nepradėkite iš naujo pasakoti apie save, verčiau ramiai palaukite, kol jis pateiks kitą klausimą. Arba pati ženkite reikiamą žingsnį pasiteiraudama: „Ką jūs dar norėtumėte apie mane sužinoti?“
Nikotino ataka. Potencialusis viršininkas visą laiką rūko ir dūmai pradeda graužti jums akis. Labai gali būti, kad šis žmogus niekada nesiskiria su cigarete. Vadinasi, jei tą darbą gausite, visą laiką nuodys jus nikotinu. Negalite pakęsti tabako dūmų? Tokiu atveju mandagiai paprašykite pašnekovo susilaikyti nuo rūkymo. Niekas nežino, ar po šios pastabos gausite jus dominančią darbo vietą. Visgi gal tai ir ne toks jau didelis praradimas.
Triukšminga aplinka. Pokalbio metu į kabinetą kas nors nuolat užeina, viršininko klausinėja, skersvėjis nubloškia popierius ant grindų, iš gretimo kabineto sklinda juokas... Gali būti, kad jus šitaip tikrina: ar galėsite susikaupti nepalankiomis aplinkybėmis. Jus erzina skersvėjis arba garsi muzika? Svarbiausia – kaip paprašysite uždaryti langą ir išjungti pašalinius garsus. Užsiplieksite ar mandagiai paprašysite?
Privatumas. Paprasčiausia išmušti pašnekovui pagrindą iš po kojų – pradėti klausinėti apie privatų gyvenimą: „Kodėl iki šiol neištekėjote? Niekas neima?“ Į panašius klausimus turite teisę neatsakinėti ir pasakyti, kad tai niekaip nesusiję su jūsų profesine veikla. Geriau išsamiai papasakokite apie savo išsilavinimą ir profesinius laimėjimus. O štai klausimas, kaip jūs leidžiate laisvalaikį su vyru (draugu, vaiku), gali turėti visai nekaltą potekstę.
Darbdavys nori patyrinėti jūsų charakterį. Jei pasakysite, kad mėgstate žygius, jis nutars, kad esate aktyvi, mėgstanti bendrauti, galinti dirbti komandoje. Jei pasakysite, kad pats geriausias poilsis jums yra skaitymas ar meditacija, potencialus darbdavys gali pagalvoti, kad vengiate žmonių, užtat esate meniškos prigimties ir sugebate išlaikyti dvasinę pusiausvyrą. Darbdaviai dažnai pateikia pretendentui vieną ir tą patį klausimą, bet vis su kitokiu „padažu“: „Išvardykite savo silpnąsias puses“; „Pasakykite penkis didžiausius savo trūkumus“; „Ką norėtumėte savyje pakeisti?“
Atsakykite sąžiningai, bet visada pirmiausia akcentuokite savo privalumus: „Ko gero, aš šiek tiek lėtoka, užtat viską gerai apgalvoju, kad nepridaryčiau klaidų“. Arba „Aš – nepataisoma aktyvistė, daug kam tai nelabai patinka, užtat gebu greitai priimti sprendimus.“ Paklausta, ko pasimokėte iš savo didžiausių sėkmių ir nesėkmių, atsakiusi „nieko“ arba „tokių dalykų nebuvo“, iš karto gausite neigiamą įvertinimą. Šefas žino, kad tokie žmonės dažnai kratosi atsakomybės ir visada kaltina visus kitus, tik ne save.
Dviprasmiški pasiūlymai. Potencialus darbdavys nesivaržydamas pasiūlo jums pratęsti pokalbį jaukesnėje aplinkoje? Nesutrikite. Jei tai provokacija, darbo vietą gaus ta, kuri paaiškins bosui, kad didelį atlyginimą ji ketina gauti ne už tai. Kartais riba tarp įtempto pokalbio ir įžūlumo labai menka. Tačiau jei jaučiate, kad jūsų potencialus darbdavys aiškiai perlenkia lazdą ir nevengia įžeidinėti, susimąstykite, ar verta taip aktyviai siekti tos darbo vietos? Juk toks bendravimas gali tapti kasdieniu.
