► J. K. ROWLING
Paauglį Harį Poterį iš Hogvartso kerėjimo ir burtų mokyklos žino tūkstančiai vaikų ir suaugusiųjų. Tikriausiai šį literatūrinį, o vėliau ir kino herojų galima prilyginti 1928 m. sukurtam Peliukui Mikiui. O jo kūrėją britų novelistę Joanne Rowling – genialia, koks animatorius buvo Waltas Disney‘us. Moters talentą ir sugebėjimus vertiname ne tik mes.
Štai 2004-aisiais žurnalas Forbes titulavo ją pirmąja rašytoja milijardiere, antrąja turtingiausia pramogų pasaulyje dirbančia moterimi. Po ketverių metų britų dienraštis The Sunday Times J. K. Rowling paskelbė 144-ąja turtingiausių Jungtinės Karalystės gyventojų sąraše. O šių metų vasarį jos pavardė atsidūrė įtakingiausių Didžiosios Britanijos moterų penkioliktuke. Pasirodo, laki vaizduotė ir baltas lapas kompiuterio ekrane gali atnešti stulbinamą sėkmę ir vos per kelias savaites pinigų stygiaus kamuojamą žmogų paversti turtuoliu.
Nuo ko viskas prasidėjo? „Sėdėjau sausakimšame traukinyje, vykstančiame iš Mančesterio į Londoną, ir staiga mintyse iškilo Hario paveikslas. Įvairiausius kūrinius rašau nuo šešerių, bet dar niekada nebuvau taip apsidžiaugusi ir užsidegusi istoriją plėtoti. Sėdėjau ir galvojau apie romano siužetą. Pirmąjį romaną „Haris Poteris ir Išminties akmuo“ pradėjau rašyti dar tą patį vakarą“, – pasakojo Joanne.
Neprivalai būti toks, kaip visi kiti. Drąsa būti savimi – štai kas puošia žmogų ir atneša sėkmę. J. K. Rowling
Vis dėlto taip sparčiai prasidėjęs darbas užtruko. Jauną moterį užgriuvo... gyvenimas.
Siekti tikslo
Daugelį metų sirgusi išsėtine skleroze mirė J. K. Rowling mama. „Nespėjau jai pasakyti, kad rašau šią nuostabią knygą“, – anuomet apgailestavo rašytoja. Jos buvo artimos, todėl Joanne tai buvo skaudus smūgis.
Norėdama pakeisti aplinką, pabėgti nuo slogių minčių, moteris išvyko į Portugaliją mokyti anglų kalbos. Pusę dienos dirbdavo, o kitą pusę rašydavo. Vieną vakarą susipažino su portugalu televizijos žurnalistu Jorge’u Arantesu. Paaiškėjo, kad jiedu abu yra aistringi rašytojos Jane Austen gerbėjai... Pasimatymas po pasimatymo, ir Joanne tapo ponia Arantes.
Saulėtoje šalyje gimusi meilė netrukus baigėsi. Po trylikos mėnesių jiedu išsiskyrė, bet į šį pasaulį atėjo mažoji Jessica Isabel.
Sklido kalbos, kad santuoka nutrūko, nes Jorge’as ėmė smurtauti. Vis dėlto rašytoja tokių kalbų nepatvirtino ir skyrybų priežastį paliko neatskleistą. Kartu su mažyle ir lagamine pūpsančiais nebaigtos pirmosios knygos rankraščiais ji persikėlė gyventi į Škotiją.
„Tikriausiai visiems atrodžiau kaip didžiausia nevykėlė Žemėje. Išsiskyrusi, bedarbė mama. Atsidūrusi tokioje sunkioje situacijoje, labai gerai žinojau, ką turiu daryti. Kuo greičiau pabaigti knygą! Buvau įsitikinusi, kad man pasiseks, nes kitaip ir būti negalėjo, – sakė rašytoja. – Kol aplinkiniai šnabždėjosi, kad elgiuosi neatsakingai ir kvailai, kad turėčiau tučtuojau susirasti normalų darbą, aš tiesiog rašiau.“
► ROBINAS SHARMA
Toms, kurios šį žavų vyrą mato pirmą kartą, pristatome – Robinas Sharma – vienas populiariausių sėkmės mokytojų pasaulyje. Skeptikės tikriausiai kreivai nusišypsos ir pamanys: „Dar vienas apsimetėlis. Neva paklausius jo kalbų ims sektis.“
Šiandien, kai knygynų lentynos lūžta nuo savipagalbos literatūros, o kas antras plačiai besišypsantis vyrukas ar moteriškė skelbiasi lyderystės, saviugdos, sėkmės specialistais, sunku į visa tai žiūrėti rimtai. Vis dėlto neskubėkite spręsti apie žmogų, jeigu apie jį esate mažai ką tegirdėjusi. Juolab kad šį kartą dalysimės ne R. Sharma patarimais, bet pasakosime jo gyvenimo istoriją.
 |
| wikipedia.org nuotr. / Robinas Sharma |
R. Sharma gimė Kanadoje. Iš Indijos kilęs tėvas ir Kenijoje užaugusi mama nebuvo turtingi, tačiau išsilavinę, aukštos moralės žmonės. Taigi berniuką auklėjo griežtai. Jis privalėjo būti stropus ir gerais pažymiais baigti mokyklą. Žinojo, kad jo studijoms universitete šeima neturi pinigų.
Nenorėdamas kęsti nepritekliaus, Robinas pasirinko teisininko profesiją. Netrukus laikė rankose diplomą, vėliau gavo gerai mokamą advokato darbą. Vedė, susilaukė dviejų vaikučių. Tik gyvenk ir džiaukis! Vis dėlto laimingas nesijautė...
Pabudimas
„Mano gyvenimą valdė pinigai. Vairavau prašmatnų automobilį, turėjau brangių daiktų, bet širdyje jaučiau tuštumą. Metai bėgo, o tuštuma plėtėsi. Supratau, kad nors perku vis daugiau, laimės patiriu vis mažiau“, – interviu www.pickthebrain.com pasakojo R. Sharma.
Mažiausias veiksmas yra tūkstantį kartų geriau nei didžiausi ketinimai. Robinas Sharma
Galbūt nuolatinis liūdesys, galbūt skyrybų paprašiusi žmona paskatino vyrą keisti gyvenimo būdą. Jis nusprendė išeiti iš darbo. Žinoma, rizikavo, juk privalėjo išlaikyti du vaikus, neturėjo aiškaus plano, ką toliau veiks. „Advokatu tapau ne todėl, kad jaučiau aistrą šiai profesijai. Maniau besielgiantis tinkamai: didžiuosis tėvai, daug uždirbsiu“, – atviravo R. Sharma.
Kurį laiką būsimasis sėkmės mokytojas keliavo ir mąstė apie gyvenimą. Stengėsi geriau save pažinti, įsiklausyti, suprasti, kas iš tiesų jam teikia laimės. Ėmė tyrinėti daug pasiekusių, laimingų žmonių biografijas, interviu, parašytas knygas. Taip eilutė po eilutės gimė pirmoji R. Sharma knyga Megaliving: Powerful Wisdom for Self Leadership. Ją vyras išleido savo lėšomis, vežiojosi furgone ir pardavinėjo tiesiog gatvėje. Netrukus pasirodęs apsakymas „Vienuolis, kuris pardavė „Ferrarį“ tapo tarptautiniu bestseleriu. Vien per pirmus metus parduota net 3 mln. knygos kopijų.
Šiandien R. Sharma sėkmingai rašo, skaito paskaitas, veda seminarus. Jis įkūrė organizaciją Sharma Leadership International, kuri saviugdos, lyderystės moko NASA, Microsoft, Nike ir kitų įmonių darbuotojus.
Kuo mums gali būti naudinga asmeninė sėkmės mokytojo istorija? Kaip ir Robinas, paklauskite savęs, ar esate patenkinta tuo, kaip gyvenate? Jei ne – pasiryžkite pokyčiams ir ženkite nors vieną mažą žingsnelį. Pavyzdžiui, anksčiau pabuskite. „Kasdien bent valandą mažiau miegokite ir per mėnesį sau padovanosite apie trisdešimt papildomų valandų“, – pataria R. Sharma.
► COCO CHANEL
Mados klasika tapusią mažą juodą suknelę sukūrusi garsioji prancūzė Coco Chanel laikoma viena įtakingiausių XX a. asmenybių. Ne tik todėl, kad įtikino visuomenę, jog moteris gali atrodyti elegantiškai ir puošniai vilkėdama sportinio, marinistinio stiliaus drabužius, laisvas kelnes. Ar sukūrė elegantiškiausių damų iki šiol mėgstamą Chanel kostiumėlį. Ar parfumerio Ernesto Beaux’o paprašė pagaminti legendinius kvepalus Chanel No. 5.
 |
| Scanpix nuotr. / Dizainerė Coco Chanel |
C. Chanel – ne tik mados ikona. Ji – valingo, ryžtingo, energingo, daug pasiekusio žmogaus pavyzdys. Kokia drąsi ir išmintinga turėjo būti C. Chanel, kad XX a. pradžioje, laikais, kai moterys privalėjo būti tik geros namų šeimininkės arba dosnios meilužės, įkurtų savą verslą...
Kartą dizainerė yra pasakiusi: „Sėkmė lydi tuos, kurie supranta, kad nuopuoliai neišvengiami. O pasiduoti negalima.“ Ji gerai žinojo, apie ką kalba, nes pirmąjį gyvenimo nuopuolį patyrė labai anksti.
Išmoko siūti
Kai Gabrielle Bonheur Chanel (toks tikrasis dizainerės vardas) buvo visai mažutė, mirė jos mama. Vos galą su galu suduriantis tėvas nusprendė, kad mergaitei bus geriau našlaičių prieglaudoje. Nors čia Gabrielle patyrė ir alkio, ir griežtų bausmių, ir patyčių, išmoko siūti. Mergina taip pat turėjo puikų balsą, todėl iš pradžių duonos kąsnį mėgino užsidirbti dainuodama kavinėse ir naktiniuose klubuose. Taip gavo pravardę Coco. Vėliau dizainerė žurnalistams sakė, kad pseudonimas Coco yra žodžio cocotte, reiškiančio išlaikomą moterį, trumpinys.
Sėkmė lydi tuos, kurie žino, kad nuopuoliai neišvengiami. O pasiduoti negalima. Coco Chanel
Vyrai finansiškai remdavo jaunąją Chanel. Vienas iš meilužių Etienne‘as Balsanas suprato, kad Coco yra talentinga siuvėja, ir paskatino pradėti savo verslą. Taip 1910 m. vienoje Paryžiaus gatvelėje duris atvėrė Coco Chanel skrybėlaičių parduotuvėlė. Netrukus joje imta prekiauti drabužiais, papuošalais, kvepalais. Pirkėjų nestigo, reikėjo verslą plėsti. Moteris susirado verslo partnerius: Théophile‘ą Baderį (dabartinio parduotuvių komplekso Galeries Lafayette įkūrėją) ir Pierre‘ą Wertheimerį. Jo anūkai Alainas ir Gerardas šiandien vadovauja Chanel mados namams.
Kaip jau minėjome, madam Coco buvo išmintinga moteris. Jos atidarytos parduotuvėlės virto visame pasaulyje garsiais mados namais ir šiandien savininkams duoda milžinišką pelną.
Ko galime pasimokyti iš šios sėkmės istorijos? Negailėti savęs, susitaikyti su tuo, ko negalime pakeisti, ir drąsos keisti tai, ką galime. „Nešvaistykite energijos trankydami sieną, tikėdamiesi, kad joje atsiras durys“, – sakė madam Chanel.
► WALTAS DISNEY’US
Amerikiečių kino filmų prodiuseris, režisierius, scenarijų rašytojas, įgarsintojas, animatorius ir turtingas verslininkas Waltas Disney’us karaliauja sąrašuose pasaulio žmonių, kuriuos lydi sėkmė.
O kodėl neturėtų?.. Jis nupiešė ir ilgą laiką įgarsino Peliuką Mikį! Ir dar – pastatė daugybę visame pasaulyje populiarių animacinių filmų („Snieguolė ir septyni nykštukai“, „Pelenė“, „Alisa stebuklų šalyje“, „Miegančioji gražuolė“ ir kt.), pelnė šimtus apdovanojimų, įsteigė Kalifornijos menų institutą, suprojektavo pirmąjį Disneilendo pramogų parką ir, svarbiausia, kartu su broliu Roy įkūrė kompaniją The Walt Disney Company. Pranešama, kad šiandien jos pelnas – apie 40 mlrd. JAV dolerių per metus.
 |
| Scanpix nuotr. / Waltas Disney'us |
Net sunku įsivaizduoti, kaip šis žmogus galėjo suspėjo visa tai padaryti! Gal jo pieštukas buvo stebuklingas, ir nupiešti personažai ne tik pavergdavo tūkstančių vaikų bei suaugusiųjų širdis, bet atgydavo ir už jį nudirbdavo visus darbus? Juokaujame. Vis dėlto kokia Walto Disney’aus energingumo ir sėkmės paslaptis? „Jei esate smalsus, visuomet rasite, ką įdomaus nuveikti. Noras sužinoti, išmokti ko nors naujo leidžia mums tobulėti, o svarbiausia, netapti nuobodomis“,– lyg žinodamas, ko klausime, yra sakęs animatorius.
Jei esate smalsus, visada rasite, ką įdomaus nuveikti. Noras sužinoti, išmokti ką nors nauja leidžia mums tobulėti, o svarbiausia, netapti nuobodomis. Waltas Disney‘us
Svajonės pildosi
Smalsus Waltas buvo nuo pat mažumės. Susigalvodavo įvairiausios veiklos, žaidimų, daug kuo domėjosi, o labiausiai mėgo piešti. Vidurinėje mokykloje būsimas prodiuseris susidraugavo su bendraamžiu Walteriu Pfeifferiu. Berniuko tėvai buvo kino aistruoliai – jų namuose apie filmus daug sužinojo ir Waltas. Šeštadieniais jis lankė Kanzaso meno institutą. Mėgdavo vestis seserį Ruth į netoliese esantį atrakcionų bei pramogų parką. Vėliau prisipažino, kad jame svajodavo kada nors pastatysiąs savo... Vyresnėse klasėse mokyklos laikraščiui piešė komiksus.
Nežinia, kas jam šovė į galvą (galbūt pasidarė nuobodu), tačiau šešiolikmetis metė mokyklą ir nusprendė stoti į armiją. Vaikinas buvo per jaunas, todėl jo nepriėmė. Namo užsispyrėlis nevyko. Pradėjo dirbti greitosios pagalbos automobilio vairuotoju. Pasakojama, kad tuo metu sugalvojo daugybę animacinių filmų personažų. Galiausiai grįžo į Kanzasą ir įkūrė animacijos studiją. Deja (o gal laimei), norai buvo didesni už galimybes. Jaunas vyras prisamdė daugiau darbuotojų nei galėjo mokėti algas. Įmonė bankrutavo.
Užuot nuleidęs rankas ir nudūlinęs į kamputį raudoti dėl nesėkmės, Waltas iškeliavo į Los Andželą. Keturiasdešimt dolerių kišenėje ir dirbtinės odos lagaminas, kuriame buvo marškiniai, dveji švarūs apatiniai, dvi poros kojinių, piešimo reikmenys – viskas, ką anuomet turėjo animatorius. „Smarkus ir skausmingas spyris į dantis iš pradžių tikrai neatrodo naudingas, bet po kiek laiko supranti, kad tai buvo didžiausia likimo dovana“, – kartą sakė W. Disney’us. Ir jis buvo teisus. Netrukus po pirmosios animacijos studijos bankroto Holivude iškilo alt Disney Productions“ – viena sėkmingiausių pasaulio kino kompanijų.
► INGVARAS KAMPRADAS
Galbūt šio vyro nepažįstate, bet, išgirdusi žodį IKEA, tuoj pat suprasite, kad pasakosime apie vienos didžiausios pasaulyje kompanijos įkūrėją. Taigi, susipažinkite – Ingvaras Kampradas.
 |
| Scanpix nuotr. / IKEA įkūrėjas Ingvaras Kampradas |
Verslo žurnalas Forbes skelbia, kad I. Kampradas yra vienas turtingiausių pasaulio žmonių, jo turtas vertinamas 3,3 mlrd. JAV dolerių. Nieko nuostabaus žinant, kad ponui Ingvarui priklausanti įmonė turi kelis šimtus parduotuvių keturiasdešimt keturiose pasaulio šalyse, o jose dirba apie 154 tūkst. darbuotojų. Štai britų interneto dienraštyje www.daily.mail.co.uk rašoma, kad IKEA katalogų per metus išleidžiama daugiau nei Biblijų. O vienas iš dešimt europiečių pradedamas šios įmonės prekių ženklu pažymėtoje lovoje. Tačiau palikime kompaniją nuošalyje ir pasidomėkime I. Kamprado asmenybe.
Laikas – didžiausias žmogaus turtas. Padalykite savo gyvenimą į 10 minučių atkarpas ir nereikšmingiems darbams skirkite jų kuo mažiau. Ingvaras Kampradas
Vyras gimė 1926 m. Smolande, Pietų Švedijoje. Užaugo ūkyje netoli Agunarydo kaimelio. Kai buvo penkeri, Ingvaras pradėjo pardavinėti degtukus kaimynams. Ūgtelėjęs susivokė, kad pirkti degtukus didesniais kiekiais Stokholme ir parduoti juos net ir už žemą kainą apsimoka. Be degtukų, berniukas pardavinėjo gėlių sėklas, atvirukus, Kalėdų eglutės žaisliukus, šiek tiek vėliau – pieštukus ir rašiklius. Kai suėjo septyniolika, tėvas davė pinigų už gerą mokymąsi. Ingvaras juos panaudojo verslui įkurti.
Kaip rašoma įmonės interneto puslapyje, pavadinimas IKEA kilo iš įkūrėjo inicialų (I. K.), pridėjus ūkio ir kaimo, kuriame jis užaugo, pirmąsias raides – Elmtaryd (E) ir Agunnaryd (A). Iš pradžių IKEA pardavinėjo pinigines, paveikslų rėmus, servetėles, laikrodžius, juvelyrinius dirbinius, kojines. Vėliau ėmėsi baldų, kuriuos vietiniai meistrai gamino iš šalia Kamprado namų miškuose augančių medžių. Baldai turėjo paklausą, verslas ėmė plėstis.
Taupus milijardierius
Metai bėgo. I. Kampradas tapo be galo turtingas. Vis dėlto iš kitų verslininkų jis išsiskiria ypatingu sugebėjimu taupyti. Vyras brangina ir vertina viską: pinigus, artimuosius, laisvalaikį, darbą, laiką... „Laikas – didžiausias žmogaus turtas. Padalykite savo gyvenimą į 10 minučių atkarpas ir nereikšmingiems darbams skirkite jų kuo mažiau“, – yra sakęs I. Kampradas.
Pasakojama, kad į darbą milijardierius važiuodavo metro, daugybę metų vairavo tą patį Volvo. O viešbutyje iš mini baro išgėręs skardinę gaiviojo gėrimo nueina į šalimais esančią parduotuvę, nuperka naują ir įdeda atgal. Kalėdines dovanas kitiems metams įsigyja prasidėjus žiemos išpardavimui, maistą perka ūkininkų turgeliuose dienos pabaigoje (tada produktai būna pigesni). Dėl tokio taupumo I. Kampradas pasaulio žurnalistų dažnai pavadinamas šykštuoliu... Kita vertus, taupumas ir gebėjimas nešvaistyti pinigų ten, kur nėra būtina, yra tikras talentas. Galbūt mums vertėtų pasimokyti iš pono Ingvaro branginti tai, ką taip sunkiai uždirbame?..
