Greičiausiai daugelis mūsų pasirinktų sėdėti su ausinėmis, nes mintis, kad teks kalbėtis su nepažįstamu žmogumi, kelia baimę. Kaip teigia dr. Robertas Waldingeris, Harvardo medicinos mokyklos Masačusetso bendrosios ligoninės psichiatrijos profesorius ir naujos knygos „Geras gyvenimas“ bendraautoris: „Šioje situacijoje mes įsivaizduojame blogiausia“, rašoma „Fortune“.
Tiesa, Čikagos universitete atlikto tyrimo metu žmonės, nusprendę užmegzti pokalbį, savo kelionę į darbą įvertino kaip malonesnę nei įprastai ir galiausiai nustebino patys save, rašo R.Waldingeris ir knygos bendraautoris Marcas Schulzas.
„Akivaizdus faktas, kad santykiai gali būti nenuspėjami. Tai iš dalies skatina daugelį iš mūsų mieliau likti vieniems“, – rašo knygos autoriai.
Knygoje „Geras gyvenimas“ R.Waldingeris ir M.Schulzas, remdamiesi 1938 m. pradėtu tyrimu, kurio metu buvo stebimas 724 Harvardo studentai ir mažas pajamas gaunančių berniukų iš Bostono gyvenimas ir kuris, pasak mokslininkų, yra ilgiausias pasaulyje mokslinis laimės tyrimas, išskiria, kas lemia žmonių laimę. Šiuo metu atliekamame tyrime, į kurį buvo įtraukti pradinių dalyvių sutuoktiniai ir vaikai, dalyvauja daugiau kaip 2 000 žmonių.
Tyrėjai kas penkerius metus rinko dalyvių sveikatos įrašus, atliko DNR tyrimus ir kas dvejus metus gaudavo duomenis apie jų gyvenimą bei savijautą. Maždaug kas 15 metų tyrėjai susitikdavo su dalyviais asmeniškai ir apklausdavo juos. Tyrėjai stebėjo dalyvių gyvenimą tikėdamiesi rasti raktą į laimę ir išsiaiškino, kad iš tikrųjų tai nebuvo gera sveikata.
Pasirodo, kad tvirti santykiai tiksliausiai prognozuoja žmonių laimę visą gyvenimą. Autoriai rašo, kad jie yra „neatsiejami nuo visko, ką darome ir kuo esame“.
Kai laimės tyrimo dalyvių buvo klausiama, kaip jie įveikė nelaimes – ryšiai visada išlikdavo kertiniu akmeniu jų gyvenime. Sendami dalyviai daugiausia apgailestavo, kad mažai laiko praleido su šeima ir draugais ir kad labai rūpinosi sėkme ir pinigais.
Tai nereiškia, kad turite užmegzti pokalbį, jei norite gyventi laimingai. R.Waldingeris atskleidžia, kaip lengvai ir pasąmoningai mes apeiname galimybę užmegzti ryšį, kai esame įtraukti į gyvenimo šurmulį.
Jei jaučiatės nesmagiai dėl savo ryšių kokybės, jums pasisekė, nes tyrėjai teigia, kad niekada nevėlu pagerinti savo santykius, nesvarbu, ar tai būtų naujas draugas, ar žmogus, su kuriuo atkuriame ryšius iš praeities. Ką pataria knygos autoriai?
Socialinis gyvenimas reikalauja aktyvumo
R.Waldingeris sako, kad reikia gebėti įvertinti savo santykius ir laikui bėgant juos tobulinti. Kurie iš jų jums suteikia energijos? Kuriuos vertinate? Kaip galite juos įtraukti į savo gyvenimą naujais būdais? Ar norite užmegzti naujų ryšių? Net žmonės, kuriuos laikome artimais draugais, laikui bėgant gali atsidurti prioritetų sąrašo apačioje.
„Mes augame ir keičiamės. Mūsų gyvenimas keičiasi, – sako R.Waldingeris. – Tačiau kai kurie žmonės yra tokie, kad galime sąmoningai sakyti – šį žmogų noriu išlaikyti savo gyvenime. Būtent į tai ir noriu atkreipti dėmesį.“
Geriausias būdas pagerinti savo socialinį gyvenimą – suplanuoti savaitės laiką santykiams kurti, kaip kad planuotumėte užsiėmimą sporto salėje ar darbo susitikimą. Niekada nevėlu kas savaitę paskambinti telefonu žmogui, kurio pasiilgstate ir kurį vertinate. R.Waldingeris taip pat ragina susirasti draugą darbe, pakviesti žmogų pasišnekučiuoti ir susipažinti arba kartu išspręsti profesinę problemą.
Naudokite technologijas savo naudai
Technologijos gali suvesti žmones, kurių keliai kitu atveju nesusikirstų, tačiau jos taip pat gali susilpninti laimės įvaizdį, užfiksuoti prabangius ir nerealius žmonių gyvenimo momentus.
Socialinės medijos niekur nedings, nors neišvengiamai įgaus naujų formų, sako R.Waldingeris. Paklauskite savęs, kaip tapti aktyviam, o ne pasyviu vartotoju – tai gali padėti išvengti FOMO (angl. fear of missing out – baimė kažką praleisti) jausmo ir naudoti technologijas santykiams puoselėti, o ne dar labiau nuo jų nutolti.
Jis sako, kad po 10 minučių, praleistų internete, turėtumėte patikrinti save ir paklausti, kaip jaučiatės. Atkreipkite dėmesį, ar bendraudami su kitais žmonėmis jaučiatės energingesni ir labiau susijaudinę, ar nusiminę ir vienišesni. Tai parodys, kokios medijų rūšys yra naudingos jums ir jūsų santykiams.
Ugdykite dėmesio galią
Atrodo, kad skirti kam nors dėmesio yra paprasta, tačiau tai lengvai gali išblaškyti, pavyzdžiui, atėjusio pranešimo signalas.
„Brangiausias dalykas, kurį galime suteikti kitam žmogui, yra mūsų nedalomas dėmesys, tačiau šiais laikais tai padaryti daug sunkiau“, – sako R.Waldingeris.
Kai bendraujate su žmogumi, sustokite, klausykitės ir palaikykite akių kontaktą. R.Waldingeris sako, kad nereikia jausti spaudimo bandyti tobulai suprasti žmogų ar išspręsti jo problemą. Jis sako, kad klausymasis be poreikio įsiterpti kitam žmogui parodo, jog mums išties rūpi.
Nebijokime paprašyti pagalbos
Užmegzti naujus ryšius ir puoselėti senuosius reiškia priimti pažeidžiamumą, kuris atsiranda rūpinantis kitu žmogumi, bei galimybė į jį atsiremti. Jei didžiausi gyvenimo džiaugsmai kyla iš prisiminimų su kitais, negalime atsisakyti galimybės turėti žmogų šalia dėl to, kad nenorime atsiverti ar atrodyti, kad prašome per daug.
Kai kuriems žmonėms sunkiausia išmokti, kaip suteikti pagalbą, o kitiems, senstant, yra sunkiau priimti pagalbą, – rašo autoriai. Jie teigia, kad senstant pradedame nerimauti, kad tampame per daug priklausomi nuo kitų ir kad žmonių nebus šalia, kai mums jų tikrai reikės.
„Santykiai neužtikrina, kad būtume visada laimingi, nes niekas nėra laimingas visą dieną ir kiekvieną dieną, – sako R.Waldingeris. – Tačiau jie padeda sukurti geros savijautos pagrindą, saugumą, jausmą, kad mūsų gyvenime yra žmonių, kai mums jų reikia.“
