Tai vis dėlto kur yra ribos tarp priekabiavimo, smurto ir flirto? Atsakymų į šį klausimą ieškota pirmadienio vakarą Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (VU TSPMI) surengtoje atviroje diskusijoje su keturiomis moterimis, pastaruoju metu skiriančiomis itin daug laiko #metoo tematikos sklaidai visuomenėje. Diskusiją moderavo VU TSPMI adaptyviosios lyderystės lektorė Giedrė Biržytė.
Lygių galimybių plėtros centro ekspertė, aktyvi visuomenės veikėja ir lygių galimybių puoselėtoja Margarita Jankauskaitė, aiškindama, kur yra ribos tarp seksualinio priekabiavimo, smurto ir flirto, teigė, kad tai, kas yra nemalonu, žemina, yra seksualinis priekabiavimas: „Tai iš esmės skiriasi nuo flirto, santykių, kurie vyksta abipusiu susitarimu“. Besiritant #metoo bangai ir kai kuriems keliant klausimus, ar dabar jau nebegalėsime užmegzti artimų santykių, jos manymu, aiškėja tai, kaip priekabiavimas buvo natūralizuotas.
„Ten, kur yra pagarba grįsti santykiai, abipusiu susitarimu, visiškai natūralu, kur jau yra nepriimtinas elgesys“, – teigė ji.
Vilniaus apylinkės prokuratūroje pirmadienį pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo šmeižimo. Sprendimas pradėti šį ikiteisminį tyrimą priimtas išnagrinėjus Seimo nario Mykolo Majausko pareiškimą, kuriame teigiama, kad vienos televizijos žinių laidos metu buvo anonimiškai paskleista tikrovės neatitinkanti ir jį šmeižianti informacija.
„Man klausimų nekilo, tai yra #metoo“
Info TV politikos apžvalgininkė Indrė Makaraitytė paviešino merginos liudijimą apie Mykolą Majauską, kuriame ši teigė, kad prieš penkerius metus M.Majauskas ją, dar 18-metę moksleivę, pakvietė namo, ten apkabino per liemenį, ėmė bučiuoti kaklą, atseginėti suknelę ir sakyti, kaip jos trokšta, koks gražus jos kūnas. I.Makaraitytės teigimu, po šio atvejo pirmiausia daugelis kėlė klausimą, kodėl šis atvejis priskiriamas #metoo.
Jis organizavo užklasinę veiklą, buvo būrelio vadovas. Nežinau, kam gali kilti klausimų, kad tai vienodo galios lygio santykis, – pirmadienio diskusijoje kalbėjo I.Makaraitytė.
„Man toks klausimas nekilo, nes man #metoo yra tada, kai situacija primetama tam, kuris nebūtinai jaunesnis, nebūtinai nepilnametis, bet kuris yra tam tikroj subordinacijoje. Jis organizavo užklasinę veiklą, buvo būrelio vadovas. Nežinau, kam gali kilti klausimų, kad tai vienodo galios lygio santykis“, – pirmadienio diskusijoje kalbėjo I.Makaraitytė.
Esą tokiais atvejais žaidžiama karjeros perspektyvomis, pažadais padėti. Be to, jos manymu, moksleivių auditorija yra viena jautriausių – tie žmonės kaip tik daro svarbius pasirinkimus savo gyvenime.
„Akivaizdesnio #metoo negali būti. Aš žvelgiu į tai, ar žmogus galėjo apsiginti. Iš visų istorijų buvo akivaizdu, kad buvo naudotasi ta galia ir tai akivaizdus #metoo“, – tvirtino ji.
Žurnalistei paantrino M.Jankauskaitė, atkreipdama dėmesį į šmeižto bylas, kurios keliamos po kaltinimų seksualiniu priekabiavimu: „Visuomenėje nedaug palaikymo aukoms, paduodamos šmeižto bylos ir pasiunčiamos dvi žinios: „Tylėkite, aukos“, o priekabiautojams, kad „Chebryte, nieko jums jos nepadarys.“
Pagalvojo apie savo dukrą
Tęsdama mintį, kad mūsų visuomenėje mažai palaikomos aukos, joms perkeliama kaltė, I.Makaraitytė teigė nesuprantanti, kodėl žmonės galvoja apie to, kuris priekabiavo, savijautą, ką jam tenka patirti, o apie aukas nepamąsto: „Kad merginos psichologiškai traumuotos, suluošintos, niekas apie tai nepagalvoja. Man tai atrodo nedora.“
Žurnalistė, klausydamasi aktorės Eglės Lekstutytės liudijimo apie Joną Vaitkų, kad prieš 10 metų ji buvo pakviesta į režisieriaus namus pasikalbėti ir sulaukė klausimų apie nekaltybę, buvo paprašyta jį sugundyti, galiausiai J.Vaitkus jai liepė užsimerkti ir duoti delną, į kurį įbruko savo lytinį organą, apsiašarojo.
„Verkė ir ji, ir aš. Pati turiu dukrą ir pagalvojau, kas būtų, jei jos pirma patirtis būtų tokia? Ji paskui vaikščiotų su kapišonu, nesisegtų sijono ir pan.“
Ji taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad viena režisierė puolė ginti J.Vaitkaus – esą moterys pačios kabinasi. „Turime perkelti akcentus kitur ir kalbėti apie pasekmes žmonėms, kurie to nenori, bet pakliūva į tokio elgesio pinkles. Moters ir vyro santykiai neturi ribų, jei abu to nori, bet negalime primesti savo valios tiems, kuriems tai per prievartą primesta“, – teigė ji.
M.Jankauskaitė antrindama priminė, kad įrodinėjimo našta seksualinio priekabiavimo atveju perkeliama ant to, kuris kaltinamas – jis turi įrodyti, kad to nebuvo. „Mes pamirštame moteris, kurioms teko praeiti pragarą. Sakome, kad va jis turi šeimą, dukras, bet pamirštame, kad aukos irgi kažkieno dukros, žmonos“, – pabrėžė ji.
Į diskusiją sureagavo auditorijoje sėdėjęs vyras. Jis kėlė klausimą – esą jei mes besąlygiškai tikime moterimi, mergina, kuri nukentėjo, o turime situaciją, kad tik du žmonės buvo X patalpoje, tuomet kaip apsaugosime smurtautoją nuo manipuliavimo pavojaus?
Veiksmas prie keturių akių
Lietuvos žmogaus teisių centro komunikacijos vadovė, portalo manoteises.lt redaktorė Jūratė Juškaitė, atsakydama klausimo autoriui, kėlė retorinį klausimą – kaip išaiškinti galimus nusikaltimus, kurie vyksta prie keturių akių?
„Dėl manipuliacijų, galiu pasakyti, kad yra to sulaukusių žmonių. Nedemokratiniai režimai naudoja tai ir taip paneigia seksualinio smurto reikšmingumą. Mes neturėtume tuo rūpintis, to tirti, nes iš principo tai vyksta prie keturių akių? Jūsų idėja tokia reziumuojant“, – atsakė J.Juškaitė.
Asociacijos Vilniaus Moterų namai valdybos narė, feministė, psichologė, tarptautinė ekspertė smurto prieš moteris įveikimo srityje Zuzana Vasiliauskaitė atkreipė dėmesį į tai, jog mums patinkantys asmenys taip pat gali būti seksualiniai priekabiautojai. Esą jei jie kažką gero padaro visuomenei, tai nereiškia, kad kitoje srityje negali elgtis neteisingai.
M.Jankauskaitės teigimu, daugybė vyresnio amžiaus moterų M.Majausko atveju ėmė kelti klausimą, ko gi reikėjo eiti į vyro butą – esą jos kitaip auklėja savo dukras ir jos į svečius pas vyrus neužsuka.
„Ką reiškia tai? Mes žinome, kas vyksta už uždarų durų. Bet turim padaryti, kad būtų saugu ir tamsiam skersgatvy merginai, ir į svečius nueiti. Mes viską žinome, numanome, kokios praktikos, kokios normos, bet nesugebėjome to pripažinti. Nuo šiandien turime kurti kitokią visuomenę“, – paragino ji.
I.Makaraitytė reaguodama prisipažino, kad sulaukusi 40-ies sužinojo iki tol nepažintą dalyką, kurį atnešė #metoo – kad pas vyrą į butą negali užeiti, nes tai reiškia, kad nori su juo sekso.
„Mano šeima to nemokė. Džiaugiuosi, kad mano tėvai buvo normalūs ir nekišo man į galvą nesąmonių tokių“, – apibendrino žurnalistė.
Šis renginys – tai renginių ciklo apie moterų verslumą ir lyderystę dalis. Jį organizavo Lietuvos žurnalistikos centras ir žurnalas „Verslo pietūs“ įgyvendinant Švedijos ambasados globojamą projektą „Encouraging Women Leadership and Entrepreneurship in Lithuania“.
