Inga (vardas jai prašant pakeistas – red.) rašo, kad visada galvojo, jog jos antra pusė neturi fantazijos ir nemanė, kad pasipiršimas bus kažkuo stebuklingas ar įsimintinas ir apie tai norėsis pasakoti kitiems.
„Taip maniau iki dienos, kai man pasipiršo mylimasis. Buvo niekuo neypatinga diena – kaip visada grįžau pirma po darbo namo ir laukiau grįžtant vaikino.
Jis neseniai buvo grįžęs po savaitę trukusios darbo komandiruotės. Buvo gražus pavasario pirmadienis, 10 dienų po mano gimtadienio. Grįžo namo linksmas, parnešė šokoladinį „Kinder“ siurprizą. Šiaip esu saldainių mėgėja, bet tada tą siurprizą padėjau į šoną. Po kiek laiko (matyt, maniškiui trūko kantrybė) jis iš savo krepšio išsitraukė dar vieną kiaušinį ir pradėjo jį lupti.
Na, tai kaip iš paskos ir aš to nedarysiu? Dar juokdamasi lupau ir sakiau: „Netiki, mano žaisliukas bus gražesnis?“ Ir kaip jūs galvojat? Viduje kartu su žaisliuku buvo žiedas, o mano reakcija buvo: „Kaip tu jį ten įkišai????“
Kaip viskas vyko iš sužadėtinio pusės? Čia istorija pasidaro dar įdomesnė. Inga užrašė ir mylimojo pasakojimą.
„Sėdėjau darbe ir sugalvojau, kad noriu pasipiršti. Atsiprašiau anksčiau iš darbo, nuėjau rinkti tau žiedo. Rinkau rinkau, nieko aš ten nesupratau, žinojau tik dydį, kad dievini sidabrą ir kad nepatinka beskonybė ir didelės detalės.
Cirkonis ar briliantas man atrodė visiškai vienodai. Išrinkau ir sugalvojau, kad reikia įdėti į „Kinder“ siurprizą. Kiek aš jų sugadinau.... Įsivaizduok vaizdą: nupirkęs žiedą, kelis siurprizus ir žiebtuvėlį, važiavau autobusu ir bandžiau į plastmasinį indelį įdėti žiedą, palydęs suglausti šokolado puseles bei gražiai apvynioti popieriuką.
Ir ką – sėdžiu ant suoliuko su siurprizu, pincetu ir žiebtuvėliu rankose!
Šalia sėdėjo mergina, jos pirštai smulkesni, tad paprašiau, kad pabandytų tą popieriuką vynioti ant kiaušinio. Nežinau, ką ji pagalvojo. Po to sugalvojau, kad reikia pinceto ir su juo užlankstyti gražiai kraštus.
Išlipau stotelėj netoli namų, nuėjau į parduotuvę, nusipirkau pincetą, dar kelis siurprizus. Ir ką – sėdžiu ant suoliuko su siurprizu, pincetu ir žiebtuvėliu rankose! Nulupau popieriuką, atskyriau šokolado dalis, įdėjau žieduką kartu su žaisliuku į vidų, žiebtuvėliu pašildžiau šokolado kraštus, kad dalys gražiai suliptų. Sulipus atėjo sunkioji dalis – užvynioti popieriuką. Į pagalbą pasitelkiau pincetą, viskas pavyko. Įsidėjau siurprizą į krepšį, einu namo ir galvoju: kad tik nesulaužyčiau ir parneščiau sveiką namo...
Grįžtu namo, paduodu, dar galvoju, ar tą padaviau, o jinai, matai, padėjo į šoną ir net nesiruošia valgyti! Ir taip, ir taip suku galvą, juk jei nepaimsi dabar, tai velniai žino, kada paimsi. Prakaituoju, mintys puola, ką daryt, ką daryt?
Tada tik topt į galvą, kad juk turiu aš tų kiaušinių krepšy! Paimsiu, tai ir tu savo paimsi! Ir ką? Kaip sakiau, taip ir buvo“, – savo istorijos versija dalinosi Ingos mylimasis.
Norite dalyvauti konkurse „Kaip aš susižadėjau“? Rašykite mums savo istorijas! Visą informaciją apie tai, kaip dalyvauti konkurse, rasite ČIA.
Dviem istorijų-nugalėtojų autoriams atiteks po Estetinės kosmetologijos ir dermatologijos centro „Aestheta“ įteigtą prizą – 50 eurų vertės dovanų kuponą.
