1. Jei menkai vertinate save, niekada nepasieksite išsvajoto posto, nes ne tik jūs, bet ir jūsų pavaldiniai nuolat jaustų abejones jūsų žodžiuose ir sprendimuose, todėl abejotų jūsų autoritetu. Taip pat bus sunku surasti mylimą žmogų, nes niekas anksčiau už jus tikrai neįvertins puikiausių jūsų savybių.
2. Pirmiausia reikėtų pagalvoti, kodėl neįvertinate savęs. Dažniausiai dėl vaikystėje įgytų kompleksų. Galbūt turėjote itin griežtus tėvus, kurie jums kėlė nepasiekiamus tikslus, ir nuolat kritikuojančius mokytojus: ėmėte jaustis nevykėle, ir taip – visą gyvenimą. Todėl vėliau labai sunku atsitiesti ir pradėti vertinti save net už mažiausius pasiekimus.
3. Tad ką daryti? Priimti save tokią, kokia esate. Nustoti save lyginti su aplinkiniais, plakti už trūkumus ir klaidas. Jei kam nors iš jūsų aplinkos labai pasisekė, tai nereiškia, kad tai dar vienas įrodymas, jog jūs niekada to nepasieksite. Tegul kieno nors laimėjimai jums būna spyris pradėti ką nors gyvenime keisti į gerąją pusę, o ne dar viena priežastis pavydėti kitiems ir jaustis sumautai.
4. Apsidairykite ir pamatysite, kad daugelis neturi to, ką turite jūs. Tikrai rasite pažįstamų, kuriems dar labiau nesiseka. Įvertinkite, ką turite, ko pasiekėte, ir savo klaidas pradėkite vertinti kaip gyvenimišką patirtį, o ne kaip katastrofas. Pralaimėjimų ir klaidų neišvengsite, bet stenkitės ne skųstis ir nuleisti rankas, bet su jomis susidoroti – tai suteiks pasitikėjimo. Pradėkite labiau save gerbti, tuomet ir aplinkiniai jus įvertins kaip žmogų, kuriuo galima žavėtis, o ne gailėtis.
5. Tam reikia nuolat mokytis ir tobulėti: dalyvaukite įvairiuose seminaruose, užsirašykite į kursus, lankykitės naujose vietose, kur galbūt niekada dar nebuvote, pavyzdžiui, meno parodose ar rimtosios muzikos koncertuose, skaitykite įvairią literatūrą, domėkitės mokslo ir meno naujienomis. Taigi visais įmanomais būdais plėskite akiratį. Kai sukaupsite nemenką žinių bagažą, netrukus pajusite, kad ėmėte geriau vertinti save. Be to, rinkitės, su kuo bendrauti. Tegul jus supa pozityviai nusiteikę žmonės, kurie palaikytų jūsų iniciatyvą, o ne atkalbinėtų, kad gal neverta net pradėti, nes nieko iš to nebus. Kiek galėdamos atsiribokite nuo neigiamos informacijos.
6. Dabar, kai pirmieji žingsniai savęs vertinimo link jau žengti, reikėtų įtvirtinti jups. Tiesiog užsirašykite, ką gero nuveikėte – tam pravers dienoraštis ar užrašų knygelė. Tiks viskas, kas pozityvu, tarkime, perskaitėte knygą, nuėjote į užsienio kalbos kursus, nepatingėjote pabėgioti ar apsilankyti sporto klube, padėjote tėvams: viskas, kas padėjo jums ar aplinkiniams, turi patekti į tokį sąrašą. Be to, užrašykite visas geriausias savo savybes – tą sąrašą nuolat pildykite. Tegul pirmas ten užrašytas žodis bus „sąžiningumas“ – juk pirmiausia reikia būti nuoširdžiu su pačiu savimi. Stenkitės abu sąrašus peržiūrėti bent kartą per savaitę, o dar geriau – kasdien. Tai bus geras įrodymas, kaip jūs tobulėjate ir koncentruojatės į savo stipriąsias, o ne į silpnąsias savybes.
7. Paprastai gerai save vertina gyvenimu patenkinti žmonės, tad vertėtų pasistengti, kad kiekviena diena jums atneštų kuo daugiau džiaugsmo ir pasitenkinimo. Jei seniai kankinatės darbe – keiskite jį į širdžiai mielesnį. Jei dar nedrįstate to padaryti, susiraskite bent jau įdomų hobį. Vertėtų pasirūpinti ir išvaizda: maskuokite savo trūkumus ir paryškinkite privalumus drabužiais, kosmetika. Dažniau pažvelkite į veidrodį ne ieškodami trūkumų, o tik privalumų. Nepamirškite savęs apdovanoti už nuopelnus – juk retkarčiais tikrai nusipelnote dovanų!
P. S. O dabar svarbiausia – jeigu nutarėte kelti savo savivertę, tuomet neatidėliokite, pradėkite išsyk. Pirmas žingsnis gali pakeisti visą jūsų gyvenimą, bet tik tada, jei viską, ką pradėjote, padarysite iki galo ir nieko neatidėliosite. Atminkite, kad kiekviename mūsų slypi didžiulis potencialas, kuris palaipsniui atsiskleidžia, kai imame veikti kryptingai ir pasitikėdami, pirmiausia, savimi, paskui ir kitais...
