Įkvepia tikėti, kad meilei nebaisios jokios kliūtys ar metų skirtumas. Įkvepia pajusti nenusakomą tarpusavyje susipynusių žvilgsnių šilumą... Sophia Loren gimė skurde, o ją augino vieniša mama Romila Villani. Tačiau nė ji negalėjo nutuokti, kad pasauliui padovanos tikrą žvaigždę, užbursiančią milijonus žmonių, o vieno nuo jos plazdančių blakstienų ir migdolo formos akių virpės sielos...
Taigi, dar būdama 11-os metų mergaitė, Sophia jau žinojo, ko nori iš gyvenimo – veiksmo, kino, aktorystės. Kadangi būsimos aktorės mama vertėsi sunkiai, vienas iš būdų prasigyventi jai pasirodė grožio konkursas, į kurį ji nuvedė dar jaunutę Sophią.
1950-ieji tapo meilės istorijos pradžia. Įstabiame grožio konkurse Sophios nebuvo įmanoma nepastebėti. Italijos filmų prodiuseris Carlo Ponti buvo komisijos narys, tad gražuolė jam krito ir į akį, ir į širdį.
Susitikę, kai merginai tebuvo 16-ka, o pačiam Carlo Ponti 38-eri, jie negalėjo žinoti, kad juos išskirs tik mirtis. Visas gyvenimas dar buvo prieš akis, o jų santykiai rutuliojosi žaibo greičiu. Tuo metu Carlo Ponti sakė: „Tik pamatęs ją supratau, kad ji nepakartojama. Šioje moteryje buvo kažkas tokio, jog ji švietė iš tolo.“ O juk jis buvo rimtas vyras, sukūręs šeimą ir auginantis du vaikus!
Nieko keisto, kad ši dama tapo pagrindine Carlo Ponti filmų mūza ir vaidino su didžiausiu malonumu. Ji pamilo šį vyrą ir degė aistra. Tačiau tam, kad jie galėtų būti kartu, teko slapstytis. Juk brandusis italas jau buvo sykį vedęs... O Sophia nė negalėjo pagalvoti apie tai, kad būtų antra moteris šio žavaus vyro gyvenime, tuo labiau, kad buvo auklėjama itin griežtai ir turėjo savo nuomonę apie santuokos šventumą. Tačiau sulaukusi 19-os ji tapo Carlo meiluže. Visgi, apsiriboti tokiu statusu nenorėjo: „Troškau teisėtos šeimos, teisėto vyro, teisėtų vaikų. Juk viską patyriau savo kailiu ir mačiau mamos gyvenimą", – teigė Sophia.
Dideliu postūmiu tapo ir karjeros reikalai – Sophia Loren tapo žinoma visame pasaulyje! Išvykusi į Ameriką, iškart sulaukė didžiulio dėmesio ir susidomėjimo. Aktorius Cary Grantas net kalbėjo apie santuoką, siuntė jai glėbius gėlių, ir visaip kitaip meilinosi, tačiau dailiajai italei mintyse sukosi jos Carlo. Jos tikras itališkas vyras...
Jų vestuvės įvyko 1957-aisiais, tačiau Italijoje skyrybos su pirmąja žmona nebuvo pripažintos, todėl mylimiesiems teko palikti savo gimtinę ir išgyventi tikrą įstatymų mėsmalę. Tais laikais skyrybos prilygo didžiulei nuodėmei, kone vertybių išniekinimui, tad pora savo adresu prisiklausė pačių įvairiausių komentarų... Tačiau meilei nesutrukdė nė tai, kad Carlo buvo vyresnis 22-ejais metais ir dar bent puse galvos žemesnis už savo dailiąją išrinktąją, taip pat piktuolių kalbos, kad jie ilgai netvers. Taigi, po medaus mėnesio pora negalėjo patikėti, kad Carlo bus teisiamas už bigamiją (dvipatystę)!
Tai buvo dar ne viskas. 1962-aisiais Carlo teko anuliuoti savo santuoką ir laukti leidimo susituokti su savo mylimąja Sophia, kuri tetroško būti žmona, drauge, vaikų motina. Antroji santuoka įvyko 1966-aisiais Prancūzijoje. Pora pagaliau šventė pergalę!
Sophia tiesiog desperatiškai troško turėti vaikų, todėl patyrusi persileidimą itin išgyveno. Vėliau po pavykusio gydymo, pora susilaukė dviejų sūnų: 1968-aisiais gimė Carlo, o po ketverių metų – Edoardo. Jie abudu pasuko į meno ir kūrybos pasaulį: Carlo yra orkestro dirigentas, o Edoardo dirba režisieriumi.
Carlo Ponti pasaulį paliko sulaukęs 94-erių, 2007-aisiais metais Ženevoje. 50 nuostabių metų kartu... Ne kiekvienai porai pasiseka patirti tokią laimę, dėl kurios iš proto eitų visas pasaulis... Kai praėjus kiek laiko po Carlo mirties gražuolės Sophios paklausė, ar ji dar kartą ryžtųsi ištekėti, moteris atsakė: „Ne, niekada. Neįmanoma būtų mylėti kažką kita“.
