Dažnai net nesuprantame, kodėl taip prastai save vertiname. Tai gali būti pastaba, užgavusi širdį, tėvų auklėjimas, kolegų ar mokslo draugų pašaipos… Trumpai tariant, pasitikėjimas savimi ir savivertė išgaruoja kaip dūmas dėl menkiausių priežasčių. Tad jeigu jos tokios menkos, stumkime jas šalin ir pasistenkime būti ir jaustis tokiomis, kokios iš tikrųjų esame: moteriškos, tvirtos ir optimistės.
Kas išduoda, kad nevertinate savęs?
- Nuolat nervinatės, nerimaujate, esate įsitempusi.
- Nepasitikite savimi, esate pikta, įžeidi.
- Esate kritiška savo išvaizdai, atliekamiems darbams ir apskritai viskam, ką darote.
- Įtarinėjate aplinkinius, kad jie „ne taip į jus pažiūrėjo“, „ne taip pagalvojo“, „ne taip pasakė“... O iš tiesų turėtumėte mąstyti, kad jų nuomonė – tik nuomonė. Jeigu kažkam nepatinkate, verčiau neeikvokite jėgų patikti ar įtikti. Tegu liežuvautojai ir apkalbinėtojai toliau mirksta savo sultyse, o jūs eikite pirmyn ir nesidairykite atgal.
- Visiškai nepriimate jokios kritikos. Konstruktyvi kritika stato, o destruktyvi – griauna. Atraskite tai, į ką verta įsiklausyti.
- Menka savivertė slopinama besaikiais pirkiniais, kaloringu maistu, kitų moterų nekentimu, kartais net alkoholiu, narkotikais, medikamentais. Gali išsivystyti agresija, depresija ir kitokios psichologinės ligos.
- Ar dažnai sau sakote: „Oi, jau iš manęs tikrai nebus jokios vairuotojos / siuvėjos / kūrėjos / rašytojos ir t. t. Visiškai nieko nesugebu.“ Galvojimas apie save kaip apie nevykėlę, net jei nesate tobulybė visose srityse, jūsų tobulėjimą ir pozityvumą nubraukia vienu rankos mostu. Taigi neužprogramuokite savęs nesėkmėms ir nekartokite nuolat, kad vieno ar kito dalyko TIKRAI nesugebėsite padaryti.
- Asmeniniuose santykiuose žema savivertė taip pat vaidina didelį vaidmenį. Moterys neretai išsirenka ne tuos vyrus, manydamos, kad geresnio nesuras, leidžia jiems jas kritikuoti, valdyti, dažniau pasiduoda psichologiniam smurtui.
- Jeigu nemylite savęs, aplinkiniai jus ir matys tokią, t. y. nemylinčią, prislėgtą, nesirūpinančią savimi, įtarią, piktą... Ne paslaptis, kad žmonėms kur kas labiau patinka gauti teigiamų emocijų. Suprasti, jog tai, ką duodate pasauliui, tą ir gaunate atgalios.
- Dažnai jaudinatės be jokios priežasties arba prisigalvojate jų. Dažnai tos priežastys būna visiškai nerealios ir laužtos iš piršto.
- Siaubingai jaudinatės pasirodyti kvaila, nuolat galvojate apie ateitį, nesusimąstote apie esamąjį laiką.
- Jums kaip oro reikia pagyrų ir komplimentų, o nesulaukusios jų manote, kad esate nieko verta, nusimenate. Tačiau būna ir taip, kad, išgirdusios komplimentą, nė negirdite jo ir toliau tikinate, jog iš jūsų jau nieko dora neišeis.
- Manote, kad nemokate bendrauti, esate nekomunikabili.
- Jaučiatės nesaugi, manote, kad visi jus apkalba.
Kaip išmokti save mylėti ir pakelti savivertę?
- Tai nelengvas darbas, kurio per vieną dieną tikrai nepadarysite. Tačiau visas gyvenimas prieš akis ir pasistengti tikrai verta. Įdomu, kad žema savivertė susiformuoja jau vaikystėje. Vaikas, negaudamas pakankamai tėvų meilės ir palaikymo, ilgainiui jaučiasi nesuprastas, prislėgtas ir vienišas. O jeigu dar jį nuolat kritikuoja ne tik tėvai, bet ir aplinkiniai, mažylis jaučiasi nelaimingas, nieko vertas. Štai ir pamoka tėvams: jeigu patys jautėtės neįvertinti, nepelnytai pamiršti ir kritikuojami kiekviename žingsnyje, nekartokite šių klaidų su savo atžalomis. Stenkitės jiems įdiegti, kad klysti – žmogiška, o pasitikėti savimi ir savo jėgomis – būtina.
- Moterys turėtų atsiverti ir įkvėpti oro pilna krūtine. Aplink labai daug naujo ir įdomaus, ką verta išbandyti, tad pradėkite nuo mažų žingsnelių: gilinkitės į tai, kas jums nauja, smagu, teikia malonumą. Galbūt seniai svajojote auginti gėles, o gal perskaityti vieną ar kitą autobiografiją, o gal... pagaliau mielai priimti kolegos kvietimą nueiti išgerti kavos?
- Nebijokite klysti ir prašyti pagalbos. Kažkodėl manoma, kad taip elgiasi tik silpni žmonės, nesugebantys susitvarkyti su savo bėdomis. Tačiau tai netiesa! Kažkam padėti yra labai malonu. Be to, ateis laikas ir kitiems gali prireikti jūsų pagalbos. Tad viskas labai paprasta: jeigu kyla klausimų – klauskite, jeigu trūksta informacijos – domėkitės, jeigu reikia pagalbos – paprašykite. Neprisigalvokite iš baimės kliūčių savo gyvenime, nemanykite, kad nepasiseks ar kad kažkam sutrukdysite. Ragaukite gyvenimą tokį, koks jis yra – su visomis spalvomis ir skoniais.
- Rūpinkitės savo sveikata ir grožiu. Ataugę plaukai, aplūžinėję nagai, dieninio kremo seniai nematęs veidas... Kaip jaustis pasitikinčia savimi, jeigu išvaizdai nenorite skirti nė menkiausio dėmesio? Persistengti tikrai nereikia, tačiau atrodyti tvarkingai – svarbiausia užduotis. Palepinkite save!
- Džiaukitės net menkiausiais pasiekimais, stenkitės gauti kuo mažiau negatyvios informacijos. Pastaroji destruktyvi, pikta, griaunanti ir programuoja mus jaustis nejaukiai, slegia.
- Dalykitės džiaugsmu ir gerumu su kitais. Tai labai daug duoda visomis įmanomomis gyvenimo ir savijautos prasmėmis.
