Pasimokyti ir pagilinti negaliai jautrios kalbos žinias padės vaizdo pamoka. Pasitikrinti žinias galite tam skirtoje svetainėje keiskplokstele.lt. O jei nežinote, ar jūsų frazė neįskaudins žmogaus su negalia, tiesiog paklauskite jo paties, rašoma Lietuvos negalios organizacijų forumo pranešime žiniasklaidai.
Visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad 80 proc. Lietuvos gyventojų stengiasi vartoti negaliai pagarbų žodyną. Tačiau tik 13 proc. žino apie negaliai jautrios kalbos gaires. Daugiau nei pusė žiniasklaidoje vartojamų frazių, susijusių su negalia, yra nejautrūs arba žeidžiantys.
Siekiant keisti įsišaknijusius įpročius, praėjusią savaitę surengti mokymai Vilniaus universiteto žurnalistikos studentams, o visuomenei pristatyta negaliai jautrios kalbos pamoka, pasiekiama „Youtube“.
Atkreipia dėmesį į žodžio galią
„Šiais metais negaliai jautrios kalbos gaires adaptavome Lietuvos kontekstui. To reikėjo, nes Jungtinių Tautų parengtų gairių vertimo negalėjome pritaikyti tiesiogiai, mūsų kalba ir sociokultūrinis, istorinis kontekstas keičia ir negaliai jautrios kalbos naudojimą. Kartu su skirtingą negalią turinčių žmonių bendruomenėmis diskutavome, kurios sąvokos turi neigiamas konotacijas Lietuvoje ir kodėl. Atitinkamai papildėme bei koregavome gaires“, – sako mokymus vedanti Indrė Širvinskaitė, Žmogaus su negalia teisių stebėsenos komisijos pirmininkės pavaduotoja, Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentė.
Julija Tuleikytė, Vilniaus universitete dėstanti komunikacijos etikos kursą, atkreipia dėmesį, kad komunikacijai parenkami žodžiai formuoja žmonių požiūrį bei daro įtaką jų veiksmams.
„Komunikacija gali būti ne tik neutralus pasaulio atspindys, bet ir pasaulį kuriantis bei keičiantis veiksnys. Pavyzdžiui, viešai išsakius hipotezę, kad bankomatuose tuoj neliks banknotų, žmonės į tai reaguodami gali suskubti išsiimti savo pinigus, dėl ko ši hipotezė taps tiesa – greitai bankomatuose iš tikrųjų nebeliks banknotų. Kiekvienas ištartas žodis ar frazė gali įnešti pokytį jį perskaičiusių ar išgirdusių žmonių mintyse ar poelgiuose.
Žiniasklaidoje vartojami žodžiai turi galią keisti žmonių tarpusavio santykius: kokia nors visuomenės grupė gali būti išgalinama arba įgalinama, reprezentuojama arba stigmatizuojama, stereotipai gali būti ardomi arba įtvirtinami.
Pavyzdžiui, tai, ką lietuvių kalboje sutarėme vadinti „negalia“, yra tik viena iš kelių tūkstančių savybių, kuriomis pasižymi vienas ar kitas žmogus. Jei šią savybę sudaiktavardiname ir apibūdiname žmogų kaip „neįgalųjį“, kyla pavojus susiaurinti žmogaus įvairovę iki negalios kaip esminio tapatybės bruožo. Taip galime ir nuskurdinti skaitytojo, žiūrovo ar klausytojo santykį su savimi ar kitu žmogumi, ir nupiešti iškreiptą vaizdą, kokios mūsų, kaip žmonių, savybės apskritai mus labiausiai reprezentuoja visuomenėje“, – mokymų svarbą įvertina J. Tuleikytė.
Kodėl tai aktualu?
Menkinančių sąvokų vartojimas, ypač kai daromas siekiant pažeminti, gali prilygti žmonių su negalia diskriminacijai, priekabiavimui, gali būti neapykantos išraiška. Negaliai jautri kalba yra laikoma viena iš priemonių kovoti su diskriminacija dėl negalios, mažinti stigmatizaciją.
Siekdama pakeisti visuomenėje įsišaknijusius kalbos įpročius, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra inicijavo švietimo kampaniją „Laikas keisti plokštelę“. Viena iš šios kampanijos ašių – mokymai esamiems bei būsimiems žurnalistams bei visuomenės švietimas.
„Nemažai žmonių vartoja nejautrią kalbą patys to nepastebėdami, nežinodami. Todėl pasiūlėme jiems įrankių rinkinį, padedantį įgyti naujų žinių, jas pasitikrinti ir, jei reikia, keisti savo įpročius“, – kalba Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros direktorė Eglė Čaplikienė.
Vykdant kampaniją „Laikas keisti plokštelę“, sukurta svetainė keiskplokstele.lt. Joje galima įvesti žodį ar frazę ir svetainėje esančio žodyno pagalba pasitikrinti, ar jis atitinka negaliai jautrios kalbos gaires. Jei žodis – netinkamas vartoti, sistema pateiks paaiškinimą, kodėl jis netinkamas, ir pasiūlys, kuo jį pakeisti.
Pagrindinė taisyklė: pirmiausia – žmogus
Kalbant apie asmenis su negalia, priimtina akcentuoti patį žmogų, o ne jo negalią. Todėl žodį „neįgalusis“ patariama keisti į „žmogus su negalia“.
Nepageidautini ir tokie apibūdinimai kaip „kenčiantis nuo“ arba „palaužtas“. Jie rodo nuolatinį skausmą ir bejėgiškumą bei daro prielaidą, kad asmenų, turinčių negalią, gyvenimo kokybė yra itin prasta. Patariama vengti apibūdinimų, kuriais sakoma, jog žmogų negalia yra „įkalinusi“ tam tikroje vietoje (pavyzdžiui, „žmogus paralyžiuotame kūne“, „įkalinta vežimėlyje“).
Raginama vengti žeminančių, diskriminacinių, vertinančių ar globėjiškų terminų, tokių kaip „invalidas“, „neįgalusis“, „ligonis“, „akliukai“, „neįgaliukai“, „normalus“ arba „sveiko kūno“ (pastarieji du – kai kalbama apie žmogų be negalios) ir kiti. Tokie žodžiai kuria atskirtį ir palaiko senus stereotipus apie žmones su negalia.
Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros vadovė E.Čaplikienė primena ir dar vieną svarbią taisyklę: jei kyla abejonių dėl vartojamo žodyno, reikėtų tiesiog pasiteirauti pačių žmonių su negalia, ar tam tikros frazės jų nežeidžia.
„Negaliai jautrios kalbos gairės – rekomendacinio, šviečiamojo pobūdžio. Jomis siekiama suvienodinti ir skatinti nuosekliai vartoti žmonėms su negalia pagarbią kalbą. Negaliai jautrios kalbos vartojimą reikėtų skatinti remiantis sąmoningumu, geranoriškumu ir pagarba“, – apibendrina Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentė I.Širvinskaitė.