Kaltė yra tas jausmas, kuris mus dažnai verčia daryti dalykus, kurie mums kenkia ir sukelia sunkius jausmus. Psichiatras Jonas Fugalis paaiškins, kaip save analizuoti, kad tas kaltės jausmas nustotų dominuoti ir gadinti gyvenimą.
Psichiatras J.Fugalis sako, kad nuo kaltės jausmo priklauso ir žmogaus sprendimai gyvenime. Žmogus, kuris yra kamuojamas stipraus kaltės jausmo, yra išmokytas ir išmoko, kad jo poreikiai – antroje vietoje. „Pavyzdžiui, tėvų poreikiai, kad vaikas miegotų naktį, kai skauda pilvą ar kad būtų ramus ir nerėktų. Kai išmokstama, kad reikia savo poreikius pastumti vardan kažko, natūralu, kad gyvenime vėliau papuolama į tokias situacijas, kai darome tai, ko nenorime. Reikėtų klausti, kas įvyksta žmogui augant, kad jis išmoksta būti parankus kitiems ir nepaisyti savo poreikių“, – pastebi J.Fugalis.
Kalbėdamas apie kaltę jis sako, jog negalime valdyti šio jausmo ir kad kiekvienas jausmas turi savo paskirtį. Po kalte, pasirodo, labai dažnai slepiasi kiti jausmai, pavyzdžiui, pyktis. Kai kaltė pradeda dominuoti, atrodo, kad žmogus padarys viską kitiems, bet ne sau.
„Kartais kaltės jausmas būna gėdos jausmas. Kaltę taip pat galima apibūdinti kaip jausmą kylantį prieš save. Natūrali vystymosi fazė, kuomet vaikas galvoja, kad viskas tėvų pasaulyje priklauso nuo jo. Jis galvoja, kad jeigu bus geresnis, tai tėvai nesipyks, ir jeigu tėvai tai paskatina, sakydami, „koks tu geras“, vaikas vėliau išauga visur norėdamas būti geresniu. Jeigu bus geresnis darbdaviui – bus įvertintas ir suprastas ir pan. Tačiau dažniausiai tas įvertinimas neateina, o pačiam žmogui reikėtų priimti save“, – kalba J.Fugalis. Jis priduria, kad jeigu visur matome mus kaltinančius žmones, vadinasi esame labai griežti sau.
Kaip įveikti kaltės jausmą?
Psichiatras sako, kad pirmiausia turime stebėti save, klausti, kaip nutinka, kad esame linkę į vienokius ar kitokius pasirinkimus.
„Žmonės griežti sau, būna labai griežti ir kitiems. Jeigu žmogus papuola į kaltės situacijas, nėra lengvo sprendimo. Dažnai augant žmogui suformuojama, kad pyktis yra labai bloga emocija, kad negalima pykti, tada žmogus pradeda pykti ant savęs, būti griežtas sau, užsibrėžia labai daug tikslų, kurių gali neįgyvendinti ir taip atsiduria užburtame rate“, – sako psichiatras.
Jis kalba ir apie tai, kad žmogus visada turi pasirinkimą. Jausmų mes negalime kontroliuoti, tačiau elgesį, tai, ką darau – kontroliuoti galiu.
Dar daugiau psichiatro įžvalgų – vaizdo įraše.