Svarbus vidinis emocinis stabilumas
Pasak A.Grižo, kalbant praktiniu požiūriu, kas yra stiprus vyras ir koks yra siektinas pavyzdys, tai - savidisciplinos turėjimas, gebėjimas pačiam save disciplinuoti siekiant vienų ar kitų tikslų ir nelaukiant, kol tai daryti paragins kažkas kitas.
„Kitas aspektas apie stiprumą – emocinis raštingumas, emocinis intelektas. Nes jei aš nepažįstu savo vidinio pasaulio ir nesijaučiu komfortiškai, negaliu būti tvirtas, esu labai stipriai pažeidžiamas arba visą laiką būsiu suglebęs, mane užvaldo emocijos.
Arba aš visą laiką mamytės vaikelis, arba aš užsidėsiu labai stiprius šarvus ir vaizduosiu macho. Bet tuo pačiu – neprisileisiu žmonių, nes aš bijau, kad jie mano šarvą pralauš ir aš – subyrėsiu. Dėl to yra svarbus vidinis emocinis stabilumas: aš galiu komfortiškai atskleisti savo jausmus, galiu komfortiškai būti konfliktuose, pasakyti, kad man liūdna, man baisu, kad aš myliu, kad man patinka, kad svajoju“, – kalbėjo A.Grižas.
A.Grižas minėjo, kad kiek yra girdėjęs moterų – savo klienčių – istorijų, joms svarbu, kad partneris galėtų pasirūpinti savimi: „Nes manoma, kad jei jis gali pasirūpinti savimi, tada jis gali pasirūpinti ir moterimi. Jis gina savo principus, pasirūpina savo baziniais poreikiais, taip pat finansiniais.“
Reikia balanso, kad vyras būtų pakankamai tvirtas
Pasak psichologo, svarbu žiūrėti, ar vyras apskritai linkęs prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą ir už savo poelgius: „Ar jis rūpinasi savo kūnu, savo finansais, buitimi, savo laisvalaikiu? Ar tikisi, kad kiti jį linksmins? O iš kitos pusės – ar jis geba sukurti pakankamą emocinį saugumą?
Ir reikia balanso, kad vyras būtų gana tvirtas, savarankiškas, turėtų stuburą, bet turėtų ir pakankamai širdies. Kad skirtų meilės ir rūpesčio, kurtų emocinį saugumą.
Nes žmogus gali būti labai alfa ir labai macho, jis kuria verslus, yra milijonierius, bet į savo partnerę žiūrės kaip į daiktą. Ir kitas kraštutinumas, kai žmogus labai mylintis, turi jautrią ir gilią širdį, bet jis yra vadinamasis mamytės sūnelis.“
Kiekvienam žmogui – tiek vyrui, tiek moteriai – reikia investuoti į save, rūpintis savo poreikiais, kurti savo laimę.
Tačiau taip pat A.Grižas atkreipė dėmesį, kad kiekvienam žmogui – tiek vyrui, tiek moteriai – reikia investuoti į save, rūpintis savo poreikiais, kurti savo laimę.
„Jei žmogus pats kuria savo laimę, tai tampa labai akivaizdu, kai kitas žmogus neprisideda prie jo laimės, o ją mažina.
Ir tada aš pradėsiu drąsiau brėžti ribas ir sakyti, kad man netinka toks elgesys, tu elgiesi manipuliatyviai, nori man permesti atsakomybę. Arba tu man grasini ir man taip netinka. Tada mes drąsiau brėšime ribas“, – sakė laidos svečias.
Kiek žmogaus gyvenime svarbios jo vaikystės patirtys?
Kalbėdamas apie stiprius vyrus A.Grižas akcentavo ir tikslų išsigryninimą, jų siekimą: „Taip pat ar jo laisvalaikis jį džiugina. Kokie žmonės jį supa? Ar tie žmonės jį pakrauna, ar išsunkia? Jis rūpinasi, kad tai spręstųsi, žiūri, kokios yra jo asmeninės problemos, kokie santykiai šeimoje, su tėvais. Ir sprendžia problemas – tai yra konkretūs žingsniai, kuriuos daro žmonės, prisiimantys atsakomybę už savo laimę. Ar tai būtų vyras, ar moteris.“
Kiek žmogaus gyvenime svarbios jo vaikystės patirtys ir kaip jos – neigiamos, netinkamos – lemia tolimesnį gyvenimą?
„Tai yra bagažas, su kuriuo galima dirbti ir savo likimą nusikaldinti kitokį. Bagažas, bet ne štampas, ne nuosprendis“, - sakė laidos svečias.
Berniukai, kurie auga be tėčio, turi mažiau sveiko, gero santykio su tėčiu. Jie yra daug labiau linkę į nusikaltimus, į emocinius sunkumus, psichosutrikimus, priklausomybes: „Arba kitas variantas – berniukas augo be tėčio, bet jis turėjo labai gerą trenerį, dėdę arba senelis buvo autoritetas.
Tačiau socializacija vyrai gali gauti ir dabar – dėl to ir kuriame projektą „Gentys“. Vyras gali eiti į vyrų ratą, susirasti autoritetą. Autoritetą, kuris įkvepia, turėti svarbu.“
Pokyčiams reikia skirti laiko
Žmogus, sakė A.Grižas, nėra auka: „Aš netikiu, kad žmonės yra aukos. Mes galime pasirinkti, ar esu auka, ar šiame gyvenime esu kūrėjas.“
Kaip sakė laidos svečias, svarbu padėti žmogui pamatyti, kad jis turi pasirinkimą, o kai žmogus pasakoja savo, kaip aukos, istoriją, jis pats renkasi tą daryti, o ne imtis veiksmo.
„Jei tu sakai, kad negali, tu pasirenki sakyti, kad negali. Priminimas, atskaitomybė padeda žmogui nustoti meluoti sau, kad jis bejėgis, kad nieko negali.
Žinoma, yra sunkių jausmų, kuriuos svarbu išjausti, išgedėti, jei buvo skriauda vaikystėje. O tada pradėti sau sakyti pozityvią istoriją ir kurti savo ateitį.
Bet žmonės instinktyviai linkę to vengti, nes skauda prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą, įjungti valią ir pradėti veikti. Dažnas mes turime įprotį sakyti, kad nepavyks, neišeis, nes aš blogas, pasaulis blogas ir niekas neturi prasmės.
Taip mes užsidarome istorijoje, kuri mums yra savotiškas komfortas – mes joje įpratę kankintis. Ten aš galiu gyventi ir nieko nedaryti. Bet yra daug sunkiau iš pradžių, o vėliau mes didžiuojamės. Pradedame sakyti, kad aš bandysiu, ieškosiu išeities, nepasiduosiu ir vėl bandysiu. Taip judame į priekį“, – kalbėjo A.Grižas.
Savo gyvenimo pokyčius, pasak psichologo, svarbu pradėti nuo vieno paprasto dalyko – skirti tam laiko: „O tada – kiti dalykai: aš įsiklausau ir įsivardiju žingsnius, kuriuos turiu daryti.“