Po skyrybų žiedus parduoda
Viktorija (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut. past.) su savo partneriu santykius kūrė 9 metus, iš kurių 7-erius buvo susituokę. Visgi bendra ateitis nesusiklostė, pora pasuko skirtingais keliais, o žiedus pasiliko kiekvienas sau.
„Turėjau ir sužadėtuvių, ir vestuvinį žiedus. Vyras norėjo man atiduoti savo vestuvinį žiedą, nes jie buvo daryti iš aukso, kurį turėjo mano seneliai. Tačiau aš nepriėmiau, palikau jam, kad pats nuspręstų, ką darys“, – prisimena Viktorija.
Po skyrybų Viktorija pirmiausia pagalvojo žiedą išmesti į upę, nes, kaip pati sako, yra toks ritualas. Vis dėlto vėliau ji suprato, kad taip pasielgti būtų gaila, tad geriau gauti pinigų.
„Bent nauda tada bus, – juokiasi Viktorija. – Laikyti pas save ar perduoti vaikui tikrai nenorėjau – nemanau, kad nelaimingos santuokos žiedus reikia perleisti. Geriau viską užbaigti ir judėti toliau.“
Viktorija žiedą laikė penkis mėnesius, kai galiausiai ryžosi jį parduoti. Priėmusi sprendimą, moteris tą pačią dieną nuvažiavo į prekybos centrą ir apsipirko.
„Iš pradžių truputį jaudinausi, galvojau, ar tinkamai elgiuosi. Bet vėliau pajaučiau palengvėjimą, juokiausi, – tikina Viktorija. – Prekybos centre smagiai praleidau laiką, skaniai pavalgiau. Pinigų neliko jau tą pačią dieną, tačiau emocijos man už tai yra svarbiau.“
Vėliau pajaučiau palengvėjimą, juokiausi.
Neringos (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut. past.) santykiai su vyru truko 3 metus, o santuoka – 3 mėnesius. Kai nusprendė tuoktis, moteris savo sužadėtuvių žiedą panaudojo vestuvinio gamybai.
„Partneris man savo vestuvinio žiedo po skyrybų nepaliko – kiek žinau, atidavė saugoti mamai“, – pasakoja Neringa.
Pati Neringa žiedą saugojo 5 metus ir tik neseniai pardavė jį aukso supirkėjui. Anot jos, tokį sprendimą priėmė, nes žiedas nebeturėjo jokios vertės.