Anot klinikinės psichologės ir saviugdos knygų autorės Lisos Firestone, daugelis iš mūsų to nesuvokdami patys sau neleidžiame mylėti, arba – dar blogiau – nuo savęs tą meilę ir atstumiame. Ir svarbiausias čia klausimas yra ne tai, ar mes tai darome, ar ne, o tai – kiek dažnai tai darome ir kodėl.
„Daugelis iš mūsų iki tam tikro laipsnio paprasčiausiai bijome mylėti, ir ši mūsų baimė atsispindi mūsų veiksmuose. Yra tam tikri subtilūs būdai, kurias kasdien nuo savęs tą meilę ir atstumiame. Juos atpažinti ir suprasti be galo svarbu, mat tik tada – keisdami savo elgesį galėsite iš tikrųjų išmokti mylėti“, – portalui „Psychology Today“ rašo psichologė ir pateikia penkis elgesio modelius.
Susilaikymas
Kuomet ši mūsų gynybos sistema įsijungia, pradedame save įtikinėti, kad santykiai mums iš tiesų taip jau stipriai ir neberūpi.
Kiek daug ir kiek dažnai į konsultacijas atėjusios poros mano kabinete skundžiasi, kad tos gražiosios partnerio savybės, kažkada privertusios jį ar ją įsimylėti, bėgant metams, atrodo, visiškai išgaravo: „Jis jau niekada neprieina ir manęs neapkabina“, „Anksčiau ji taip gerai mokėdavo mane išklausyti“, „Ji būdavo daug kantresnė“...
Kuomet santykiuose su kitu žmogumi pakankamai suartėjame, daugelis iš mūsų – bijančių tikrai mylėti – turime tendenciją, pasiekus tam tikrą tašką, šiek tiek atsitraukti. Taip elgtis mus skatina emocinio intymumo baimė ir būtent dėl šios baimės nejučia savyje sulaikome tas savybes, kuriomis partneris ir susižavėjo.
Šie procesai dažnai vyksta pasąmoniname lygmenyje ir būtent dėl to juos labai sunku pastebėti. Vis dėlto pajutus, kad jausmai partneriui pradeda keistis – pavyzdžiui, pasidaro nebemalonu daryti savo partneriui kažką, kas anksčiau keldavo pasitenkinimą jums, jau galite įtarti, kad esate linkę susilaikyti.
Susilaikymo veiksmai gali būti pačių įvairiausių formų: galbūt tiesiog nustojame stengtis dėl jo ar jos nuolat būti gražūs, vis dažniau pamirštame pabučiuoti jį ar ją išeidami į darbą arba nustojame klausytis savo partnerio istorijų ir pamirštame pasidomėti, kaip jai/jam sekėsi dieną. Viso to derėtų nepamiršti ir nuolat save stebėti, ar nepradedate susilaikyti net ir nuo šių mažų dalykų, nes ir jie gali tapti didelių problemų pradžia.
Užsidarymas
Viena iš priežasčių, kodėl santykiuose pradedame susilaikyti, – vidinė mūsų gynybos sistema, kuri atitolina mus ir nuo savo pačių jausmų. Šią gynybos sistemą kurtis pradedame dar vaikystėje – tai mūsų patirtos žaizdos, kurios skatina saugoti save, tačiau kartais ir apriboja mūsų santykius bei gyvenimą.
Pavyzdžiui, pradedame kažką įsimylėti, staiga užsidega raudona lemputė, ir į galvą pradeda plūsti išgąstingos mintys: „Viskas pernelyg greitai juda į priekį“, „Aš ir vėl liksiu įskaudinta (-as)“, „Nieko man nereikia, metas atsitraukti“. Ir visų šių minčių rezultatas – baimės įkvėptas atsitraukimas nuo to, kas darė jus laimingais.
Kuomet ši mūsų gynybos sistema įsijungia, pradedame save įtikinėti, kad santykiai mums iš tiesų taip jau stipriai ir neberūpi. Net aiškiai to nesuvokdami pradedame vengti mielų akimirkų, akių kontakto ar atsitraukiame nuo mums rodomo dėmesio, komplimentų ar prisilietimų.
Gynybos sistema gali mus paversti šaltais ir abejingais savo partneriui, vis ieškančius milijono priežasčių, kodėl nuo šio mylimo žmogaus derėtų laikytis atokiau. Galiausiai dėl šios mūsų pačių gynybos sistemos jausmai gali visiškai išgaruoti, o tai pastebėsite tik tada, kai emocinio artumo poreikis ar fizinė trauka jau bus seniai išnykę.
Svarbu įsisąmoninti ir suprasti, kad šį staiga atsiradusį susidomėjimo trūkumą ne visada gali lemti išorinės aplinkybės, kurių mes negalime kontroliuoti, bet ir mūsų pačių giliai pasąmonėje slypinti gynybos sistema, kuri tarsi skydas mus saugo nuo pažeidžiamumo.
TAIP PAT SKAITYKITE: 7 paprastos frazės, kurios stiprina santykius
Kritiškumas
Dar ekstremalesnis būdas užsiverti nuo savo partnerio ir neleisti sau jo mylėti – staiga gimęs noras jį ar ją perdėtai kritikuoti, koncentruojantis vien tik į jo ar jos trūkumus. Tokiu atveju pradedame klausytis savo „vidinio kritiko“ balso, puolančio tiek mus pačius, tiek ir artimiausius žmones.
Šis „vidinis kritikas“ yra tarsi negatyvus filtras, kuris iškreipia mūsų matymą, taigi į savo partnerį ir santykius su juo pradedame žvelgti negatyviai. Galime pagauti save kritikuojančius net ir menkiausias savo partnerio charakterio ar elgesio savybes: nuo ne vietoje padėto puodelio iki to, kokiu būdu jis ar ji demonstruoja savo meilę jums. Šis „vidinis kritikas“ galiausiai netgi gali įjungti „akis už akį“ mentalitetą – pradėję matuoti, ką patys davėme ir ką už tai gavome, į santykius žvelgsime tarsi į matematinę problemą.
Jei savo „vidinio kritiko“ nuolat klausysite, labai iš lėto, tačiau galiausiai santykiuose savo partnerį skatinsite atsitraukti.
Dėl „vidinio kritiko“ įsijungti gali ir selektyvinis girdėjimas – išgirsime tik tai, kas yra neigiama, arba atsirinksime tik tuos partnerio teiginius, kurie mums nepatinka. Kai patys savo pasąmonėje iškreipiame savo partnerio vaizdą, jaučiamės atstumti ir prisiimame aukos poziciją, galiausiai desperatiškai bandydami priversti savo partnerį įrodyti, kad ji ar jis tikrai jus myli. Galiausiai taip elgdamiesi atstumiate meilę nuo savęs, nes apribojate savo galimybes šią meilę iš tiesų priimti. Juk dažnai yra daug lengviau atstumti savo partnerį nei priimti jo ar jos meilę, skirtą mums.
Jei savo „vidinio kritiko“ nuolat klausysite, labai iš lėto, tačiau galiausiai santykiuose savo partnerį skatinsite atsitraukti. Kiekvienas iš mūsų turime trūkumų, ir net artimiausi žmonės visuomet turės mums nepatinkančių savybių. Vis tik jei nuolat būsime ciniški ir nustosime juos matyti tokius, kokie jie yra iš tikrųjų, nustosime jaustis su jais artimi ir nebesugebėsime atskleisti geriausių jų pusių.
Veiksmai neatitinka žodžių
Labai daug porų tikina vienas kitą mylinčios, tačiau jų elgesys, demonstruojama nepagarba vienas kitam, neištesėti pažadai dažnai byloja visiškai priešingai.
Negalime sakyti, kad mylime, jei mylinčiai mes nesielgiame. Veiksmai privalo atitikti mūsų žodžius: tad jei teikiame pasiūlymus ar pažadus, privalome jų ir laikytis. Nereikėtų sakyti, kad mylime savo partnerį ir norime, kad ji ar jis jaustų mums fizinę trauką, jei patys nenorime imtis veiksmų, jog taip būtų.
TAIP PAT SKAITYKITE: Būdai, padėsiantys pasikalbėti su partneriu apie seksą ir stiprinti intymų ryšį
Konfliktų paieškos
Vienu ar kitu gyvenimo tarpsniu konfliktų pasitaiko visoms poroms. Tačiau visai kitas reikalas, kuomet tų konfliktų prisigalvojame patys ar tyčia išprovokuojame partnerį jiems pasiduoti – tai taip pat vienas iš būdų atstumti nuo savęs meilę.
Tarkime, jei partneris demonstruoja meilę, kaip tik tuo momentu prisimenate laikus, kai tos meilės tiek negaudavote, ir užsipuolate jį ar ją su priekaištais. Toks elgesys partnerį skatina atsitraukti ir vietoj meilės demonstravimo jis yra priverstas gintis.
Labai svarbu pastebėti elgesio modelius, dėl kurių nuo savęs atstumiame meilę, tad pažvelkite į save ir susimąstykite, ar tikrai niekuomet nesusilaikote nuo savo jausmų demonstravimo, ar neužsiveriate nuo partnerio, ar nesate perdėtai kritiški ir nuolat ieškantys konfliktų?
Galime atkreipti dėmesį į savo jausmus ir sulaikyti save nuo tolimesnių veiksmų. Kuomet suprasite, kas jus skatina bijoti meilės, kas aktyvuoja jumyse šiuos minėtus elgesio modelius, išmoksite laiku save sustabdyti ir pagaliau priimti kito žmogaus jums demonstruojamą meilę.
