Kaip atpažinti depresiją

Sakoma, depresija – XXI amžiaus liga. Nežinia, ar dėl to kaltas ekonomiškai sunkus laikotarpis, spartėjantis gyvenimo tempas ar žmonių susvetimėjimas, bet apie depresiją vis daugiau girdime, skaitome ir baiminamės patekti į jos gniaužtus.
Kaip atpažinti depresiją
Žvilgsnis pro langą / Fotolia nuotr.
Temos: 2 Nuotaika Depresija

Kuo daugiau girdime apie depresiją, tuo labiau painiojamės priskirdamos savo pojūčius šiai ligai. Taigi, kaip suprasti, kada jūsų nuotaika tiesiog bloga, o kada ją jau galima konstatuoti kaip patologinį sutrikimą. „Neturiu nuotaikos, nėra ūpo, ką nors daryti, tikriausiai man depresija“, – girdime dažnai sakant. Taip, depresija yra nuotaikos sutrikimas, tačiau yra daug daugiau kitų jai būdingų elgesio, fizinių ir emocinių simptomų. Kai šie simptomai ypač ryškūs ar dažnai kartojasi, pradeda trukdyti ne tik dirbti, bet ir palaikyti asmeninius santykius. Šiai ligai nesvarbus žmogaus išsilavinimas, socialinė padėtis, amžius ar lytis. Polinkį į depresiją paprastai nulemia biologiniai veiksniai, tačiau ligos pradžiai įtaką dažniausiai daro neigiami gyvenimo įvykiai. Žmones susimąstyti apie depresiją priverčia įvairios priežastys, bet labai svarbu pasakyti, kad bloga nuotaika – tai dar ne depresija. Nebent bloga nuotaika ir kiti depresijai būdingi simptomai trunka ilgiau kaip dvi savaites. Tada jau verta susirūpinti.

 

Depresijai būdinga triada: liguistai prislėgta nuotaika, sulėtėjusi psichinė veikla ir užslopinti judesiai. Sergantieji jaučia nerimą, liūdesį, susierzinimą, pyktį, nepasitikėjimą savimi, jaučiasi nelaimingi, bejėgiai ir visų užmiršti, pradeda galvoti apie savižudybę. Taip pat nustoja domėtis aplinka, sunkiai sutelkia mintis, vargiai gali priimti net paprasčiausią sprendimą. Pasaulis jiems atrodo beviltiškai juodas ir nykus. Depresijos apimtas asmuo pradeda šalintis žmonių, nebenori (nebeturi jėgų) dalyvauti veikloje, kuri anksčiau džiugino. Užslopinti ir sulėtėję judesiai reikalauja daugiau laiko darbui atlikti, o sunkiausia – ką nors pradėti daryti. Kartais žmogus ištisą dieną guli lovoje įsmeigęs akis į vieną tašką.

 

Beveik visi sergantieji depresija patiria vienokius ar kitokius fizinius negalavimus, kaip antai, nemigą, nuolatinį nuovargį, padidėjusį ar sumažėjusį apetitą. Kartais apninka migrena, svaigsta galva, juntami skausmai širdies plote, sutrinka menstruacijų ciklas, sumažėja seksualinis potraukis. Jei vienu metu patyrėte penkis ar daugiau šių simptomų ir tokia būsena tęsiasi ilgiau nei dvi savaites – nedelsdamos kreipkitės į gydytoją. Negydoma depresija gali tapti chroniška ir persekioti visą likusį gyvenimą.

 

Kaip įveikti depresiją?

 

⇒ Venkite vienumos. Neatsiribokite nuo kitų, paplepėkite su drauge, pasivažinėkite dviračiu, pažaiskite šachmatais. Svarbu būti užsiėmusiai bet kuo, net jei nieko nesinori daryti.

⇒ Susidarykite planą mažiausiai savaitei į priekį įtraukdama ką nors malonaus (nueiti į kiną, nusipirkti knygą, aplankyti seniai matytą draugę, pakeisti namų interjerą). Galvokite apie laukiantį ir malonų įvykį, šventę ar atostogas artimiausioje ateityje. Visada smagu kažko laukti.

⇒ Pasikalbėkite apie savo išgyvenimus su tais, kuriais pasitikite (artimaisiais, draugais, gydytoju, psichologu). Atsiras daugiau jus palaikančių žmonių ir kartu gausite daugiau informacijos, kaip įveikti patiriamus simptomus.

⇒ Nekaltinkite savęs. Stenkitės nedaryti svarbių sprendimų (mesti darbą, mokslą, nutraukti santykius). Palaukite geresnių laikų.

⇒ Daugiau judėkite. Fizinis aktyvumas padeda įveikti depresiją.

 

Tekstas psichologės Rasos Aukštinaitytės
 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis