Norėdami atpažinti melą, pirmiausia turite žinoti, kaip žmogus elgiasi, kai yra nuoširdus, sako Traci Brown, kūno kalbos ekspertė ir knygos „How to Detect Lies, Fraud and Identity Theft: Field Guide“ autorė.
Pavyzdžiui, stebėkite, kaip kas nors atsako į paprastus klausimus, tokius kaip „Iš kur tu?“. Kur krypsta to žmogaus žvilgsnis? Kaip skamba jo ar jos balsas?
Kai jau turite pagrindą, įtarę, kad jums meluojama, ieškokite elgesio pokyčių keturiose skirtingose kategorijose: kūno judesiuose, veido išraiškoje, balso tone ir kalbos turinyje, pataria daktarė Lillian Glass, knygos „The Body Language of Liars“ autorė.
„Tai – bendravimo kodai“, – sako ji.
Vis dėlto jokie ženklai nėra visiškai patikimi – jei asmuo tam tikroje situacijoje jaučiasi nepatogiai, jis gali susijaudinti, kai žmogus nervinasi, jo balsas gali trūkinėti.
„Sveikatos specialistų bendruomenėje ir psichikos sveikatos srityje diskutuojama apie tai, kokie kūno kalbos požymiai reiškia, kad kas nors tikrai meluoja“, – teigia daktaras Gary Brownas, licencijuotas šeimos ir santuokos terapeutas iš Los Andželo.
Teisingai interpretuoti požymius mums gali trukdyti mūsų pačių suvokimas, priduria taip pat Los Andžele dirbanti klinikinė psichologė daktarė Jenny Taitz.
„Gali būti sunku tiksliai interpretuoti žmogaus kūno kalbą, nes jis gali jaustis įsitempęs arba atrodyti neramus dėl daugybės priežasčių, – sako ji. – Pavyzdžiui, akių kontakto vengimui gali būti įvairiausių priežasčių – nuo socialinio nerimo iki nuobodulio ar gėdos, kai jūsų pašnekovas žino, kad meluoja. Mes ne visada taip gerai skaitome kitus, kaip mums atrodo.“
Kaip ten bebūtų, yra signalų, į kuriuos kūno kalbos ekspertai siūlo atkreipti dėmesį.
Išdavikas kūnas
Rankos. Melagiai linkę gestikuliuoti rankomis po pokalbio, o ne pokalbio metu ar prieš pokalbį, sako Traci Brown, dalyvavusi apgaulės atpažinimo mokymo programoje kartus su FTB darbuotojais ir kartais padedanti jiems atlikti tyrimus.
„Melagių protas pernelyg užimtas – jam reikia kurti istoriją, suprasti, ar ja tikima, ir atitinkamai papildyti pasakojimą, – paaiškino ji. – Taigi normalūs gestai, kurie paprastai galėtų būti daromi prieš pat kokį nors pareiškimą, atliekami po pareiškimo.“
2015 metais Mičigano universiteto atliktame tyrime buvo išnagrinėta 120 su žiniasklaida pasidalytų klipų, kuriuose užfiksuotos labai svarbios teismo bylos – buvo siekiama suprasti, kaip žmonės elgiasi meluodami.
Tyrimas parodė, kad tie, kurie meluoja, labiau linkę gestikuliuoti abiem rankomis nei sakantieji tiesą – 40 procentų klipuose melavusių žmonių gestikuliavo abiem rankomis, o tokių, kurie kalbėjo tiesą, buvo 25 procentai.
Kai žmonės elgiasi nesąžiningai, jie taip pat linkę nukreipti delnus nuo jūsų, pridūrė Traci Brown, kuri reguliariai skaito kalbas finansų institucijose, kad padėtų užkirsti kelią sukčiavimui ir išaiškinti jo atvejus.
Tai – nesąmoningas signalas, kad jie slepia informaciją, emocijas ar net meluoja, sako ji.
„Jie gali įsikišti rankas į kišenes ar net paslėpti jas po stalu.“
Niežulys ir nerimastingas elgesys. siūbavimas pirmyn ir atgal, galvos pakreipimas į šoną ar po stalu nerimstančios pėdos taip pat gali būti apgaulės požymiai, sako L.Glass, kuri stažavosi UCLA ir daugiausia dėmesio skyrė psichologijai ir verbaliniam bei neverbaliniam bendravimui.
Pasak jos, elgesiui įtakos gali turėti ir autonominės nervų sistemos, reguliuojančios kūno funkcijas, svyravimai.
Kai meluodami žmonės nervinasi, šie nervų sistemos veiklos netolygumai gali paskatinti melagius jausti niežulį ar dilgčiojimą savo kūne, o tai savo ruožtu gali sukelti daugiau nervingumo, paaiškino ji.
UCLA psichologijos profesoriaus R. Edwardo Geiselmano atliktame tyrime buvo padaryta panaši išvada – nustatyta, kad žmonės, būdami nesąžiningi, linkę perdėtai dailinti savo išvaizdą, pavyzdžiui, žaisti su plaukais.
Ką sako veidas
Akys. Meluodamas žmogus lemiamą akimirką gali spoksoti arba nukreipti žvilgsnį į šalį, sako L.Glass. Tai gali būti ženklas, kad jis bando sugalvoti, ką pasakyti toliau.
R.E.Geiselmano UCLA atliktas tyrimas tai patvirtino ir nustatė, kad žmonės meluodami kartais trumpam nusuka žvilgsnį.
2015 metais Mičigano universiteto atliktas tyrimas taip pat parodė, kad meluojantieji labiau linkę įžūliai spoksoti nei sakantieji tiesą – net 70 procentų nagrinėtų vaizdo įrašų melagiai įžūliai žiūrėjo į akis tiems, kuriems melavo.
Tačiau šiuo klausimu vis dar diskutuojama. 2012 metais „Plos One“ paskelbtas tyrimas paneigė paplitusią nuomonę, kad žmonės, sakydami netiesą, žiūri tam tikra kryptimi.
Žinoma, gali būti, kad iš kažkieno manierų galime bandyti „išpešti“ per daug, tačiau L.Glass teigia, iš žmogaus akių vis tiek galima nemažai suprasti.
Burna. Atitrauktos, burnos vidun užlenktos lūpos, gali išduoti, kad žmogus meluoja, teigia Traci Brown.
„Mano patirtis rodo, kad kai žmonės taip daro, jie slepia emocijas arba faktus“, – sako ji.
UCLA atliktas tyrimas parodė, kad žmonės dažniau papučia lūpas, kai jiems užduodami jautrūs klausimai. Pasak L.Glass, papūstos taip pat gali reikšti, kad kažkas nenori įsitraukti į pokalbį.
„Tai instinktyvus refleksas, reiškiantis, kad nenorite kalbėti“, – paaiškino ji.
Veido spalvos pokyčiai. Pastebėjote, kad kalbėdamas žmogus išbalo kaip vaiduoklis? Tai gali būti netiesos ženklas, sako L.Glassas, kurios teigimu, išblyškimas rodo, jog veide sumažėjo kraujo.
Odos prakaitavimas arba išsausėjimas. Autonominės nervų sistemos pokyčiai gali paskatinti melagių veido T zonos prakaitavimą (T zona vadinama kakta, viršutinė lūpa, sritis aplink burną ir smakras), tačiau taip pat galimas ir burnos bei akių išsausėjimas – L.Glass teigimu, melagis gali imti labai dažnai mirksėti arba prisimerkti, laižyti ar kramtyti lūpas arba sunkiai ryti seiles.
Balso tonas
Aukštas balsas. Kai žmonės nervinasi, balso stygų raumenys kartais įsitempia (instinktyvi kūno reakcija į stresą), todėl balsas tampa labai aukštas, teigia L.Glass.
Balsas taip pat gali tapti girgždus. Ekspertės teigimu, gerklės valymas – būdas numalšinti įtemptų raumenų diskomfortą – kartais taip pat gali būti nesąžiningumo požymis.
Staigus garsumo pokytis: meluojantys žmonės, kurie sportuoja, taip pat linkę pakelti balsą, sako L.Glass. „Kartais jie ima kalbėti garsiau, nes pradeda gintis“, – priduria ji. Kalbos turinys, anot L.Glass, tokios frazės kaip, pavyzdžiui, „noriu su tavim būti nuoširdus“, „tiesą sakant“ arba „leisk man pasakyti tiesą“ gali būti ženklai, kalbėtojas galbūt per daug stengiasi įtikinti jus savo sąžiningumu. Dar sakomi tokie žodeliai kaip „aaa“, „na“ ir „hm“. Mičigano universitete atliktas tyrimas parodė, kad „kalbėjimas su daugiau intarpų“ yra dažnas melagystės požymis.
L.Glass teigia, kad žmonės dažniausiai vartoja šiuos žodelius norėdami laimėti šiek tiek laiko ir sugalvoti, ką pasakyti toliau. Anot L.Glass, dauguma mūsų iš prigimties nėra melagiai. Štai kodėl kartais mes leidžiame tiesai praslysti. Atkreipkite dėmesį, jei žmogus sako, tarkime, „Mane atleido – ne, palauk, aš turiu galvoje, išėjau iš darbo“ arba „buvau vakarieniauti su tuo ir anuo, o, tai yra užsibuvau darbe...“, t.y. jei žmogus painiojasi savo pasakojime, gali būti, kad jis – melagis, sako tyrėja.
