Tai ne perfekcionizmas, o elementari baimė
„Patikrinti, ar sūnus nepaliko namuose kepurės, priminti vyrui apie automobilio techninę apžiūrą, o krikšto mamai – apie vizitą pas gydytoją, užsakyti tortą dukterėčiai, paskubinti kolegas, kad greičiau pateiktų ataskaitą ir paprašyti, kad paskambintų partneriams... nors ne, geriau paskambinsiu pati“.
Vienos tarptautinės įmonės vadovė, 33 metų Viktorija, prisipažįsta, kad toks minčių srautas praktiškai be sustojimo jos galvoje sukasi nuo ryto iki vakaro: „Viena vertus, man atrodo, kad mano karjeros pasiekimai būtų gerokai kuklesni, jeigu neturėčiau įpročio viską kontroliuoti. Kita vertus, artimieji dažnai skundžiasi, kad aš juos tiesiog „dusinu“. O ir pati kartais pavargstu nuo to, kad arba viskąturiu daryti pati, arba tikrinti, ar gerai tai padarė kiti“.
Pasak psichologo Jevgenijaus Osino, daugelis tokį savo elgesį teisina savo perfekcionizmu, tačiau iš tiesų siekimas tobulumo dažnai susijęs su nesėkmės ar aplinkinių nepritarimo baime. Be to, kontrolei žmogus sunaudoja labai daug savo energijos, o aplinkiniai pavargsta nuo jo kabinėjimosi ir nesupranta, kodėl taip svarbu idealiai padaryti kokį nors visiškai formalų darbą.
„Kai žmogui svarbu viską padaryti nepriekaištingai, jis stengiasi kontroliuoti visus žingsnius ir negali peradresuoti darbų kitiems. Toks perdėtas kontroliavimas gali būti naudingas darbe, tačiau jis trukdo gyventi. Baimė ir nerimas – štai kas verčia laikyti ranką „ant pulso“. Ir visiškai nesvarbu, kokio mastelio įvykio bijoma – dujų baliono sprogimo ar kad bus neidealiai atliktas koks nors nereikšmingas darbelis“, – teigė psichologas portalui psychologies.ru.
Kokie šio įpročio privalumai ir kokie trūkumai
Norą kontroliuoti emociškai galima pateisinti, nes jis apsaugo mus nuo neigiamų ir kartais iš tiesų pavojingų situacijų. Nežinia, ar būtų išlikusi žmonija, jeigu pirmykščiai žmonės nebūtų budrūs. O ir šiuolaikiniam žmogui elementarūs kontrolės įgūdžiai naudingi: žiūrėti į šalis einant gatve, laikyti prie savęs rankinę minioje, prieš išeinant iš namų patikrinti, ar išjungta viryklė ir pan.
Tačiau ne visas situacijas būtina ir galima kontroliuoti. „Žmonės, kurie nori viską kontroliuoti, turi padidintą nerimo lygį, – teigia psichologas Jakovas Kočetkovas. – Jie dažnai stengiasi nuspėti įvykius, eikvoja tam begalę energijos, o tie įvykiai gali ir neįvykti. Nemaloniausias dalykas šiems žmonėms – situacijos, kurių jie negali paveikti. Pavyzdžiui, skrydis lėktuvu. Dažnai skrydžio baimė kamuoja būtent tuos, kurie pratę viską valdyti“.
Tačiau daugelis iš mūsų ne kartą įsitikino, kad tai tik iliuzija, jog nuolatinė kontrolė gali mus apsaugoti nuo visų nenumatytų situacijų ir nemalonumų.
Energiją, kuri atsiranda atsisakius kontrolės, galima panaudoti daug svarbesniems tikslams.
Tam tikrais atvejais siekis kontroliuoti gali būti taip stipriai išreikštas, kad jau laikytinas psichologiniu sutrikimu, kuris, be kita ko, pasireiškia ir tokiais veiksmais, kaip daugkartinis tikrinimas, ar išjungta šviesa, dujos, lygintuvas ir pan. Sunkesnė šio sutrikimo forma, kai kartojamas tas pats veiksmas, pavyzdžiui, tris kartus plaunamos rankos.
Nors žmogus gali gyventi su šiuo sutrikimu, nerimas ir įkyrios būsenos iš jo atima labai daug energijos. Energiją, kuri atsiranda atsisakius kontrolės, galima būtų panaudoti kitiems, daug svarbesniems tikslams siekti, užuot nuolat viską kontroliavus ir kovojus su savo nerimu.
Kaip liautis viską kontroliuoti
J.Kočetkovas siūlo tokį metodą: „Jei siekis kontroliuoti nesusijęs su klinikiniu atveju, t. y. psichikos liga, galima su juo eksperimentuoti. Pamėginkite nesilaikyti savo įprastų taisyklių. Pavyzdžiui, perleiskite dalį savo atsakomybės vyrui, žmonai, vaikams, draugui, draugei, kolegoms ir stebėkite, kaip jie susitvarkys (prieš pagalvokite, ar iš tiesų bus katastrofiškos pasekmės, jeigu jie nesusitvarkys).
Tik pradėkite nuo nesvarbių dalykų. Jeigu situacija, kurią nustojome kontroliuoti, sugrius, o pasekmės bus svarbios, tai jums tik dar kartą įrodys, kad turite viską kontroliuoti ir negalite visko palikti savieigai.
Atsakykite sau į klausimą: nuolatinis visko kontroliavimas jums padeda ar trukdo? Susirašykite visus pliusus ir minusus. Tuomet pabandykite suprasti, iš kur atsirado šis jūsų noras. Galbūt tai jums įskiepijo tėvai, aiškinę, kad viską turite kontroliuoti? Arba šį įprotį suformavo aplinka, kurioje jūs gyvenate?
Pabandykite išsitapatinti su šiuo savo įpročiu. Pasakykite sau: „Stop. Aš žinau, kaip ir kodėl atsirado šis įprotis. Jis man ne itin padeda, o eksperimentai parodė kad aš galiu apsieiti ir be jo“. Toks vidinis dialogas jums padės nubrėžti ribą tarp savo suaugusiojo „Aš“ ir vaikiškų įsitikinimų“.
Žmogus laimingas tuomet, kai darbe negalvoja apie poilsį, o ilsėdamasis negalvoja apie darbą.
Psichologo J.Osino manymu, jei situacija nėra labai sudėtinga, nerimą, kuris ir yra svarbiausia siekio kontroliuoti priežastis, padeda relaksacija ir poilsis:
„Norint pailsėti, būtina sugebėti paleisti kontrolę. Taip mes atstatome savo jėgas. Ne veltui sakoma: žmogus laimingas tuomet, kai darbe negalvoja apie poilsį, o ilsėdamasis negalvoja apie darbą. Jeigu žmogus nesugeba atsipalaiduoti netgi namie (pavyzdžiui, jo galvoje nuolat sukasi mintys apie darbą), galiausiai tai baigiasi psichiniu išsekimu.
Gyvenimas praranda spalvas, niekas nebedžiugina ir net menkiausi nemalonumai bei kliūtys kelia susierzinimą. Tai reiškia, kad laikas pailsėti. Reikia išmokti kasdieniame gyvenime tiesiog skirti laiko sau ir tuo metu iš tiesų atsipalaiduoti. Kiekvienas žmogus turi savus atsigavimo receptus: paskaityti knygą, susitikti su draugais, apsilankyti pas kosmetologą, nueiti į koncertą ar sporto klubą, pasivaikščioti po parką.
Jeigu nervų sistema sudirgusi ir persijungti į poilsio režimą sunku, gali padėti specialios relaksacinės praktikos, pavyzdžiui, sutelkti dėmesį į savo kvėpavimą arba žingsnius, taip pat puikia tinka joga ir Tai Či. Šios metodikos padeda atpalaiduoti kūną, o tuomet atsipalaiduoja ir protas“.
Klausimai, kuriuos reikia sau užduoti
Amerikiečių socialinė psichologė ir koučerė dr. Amy Johnson pataria sau atsakyti į šiuos kausimus:
Kas nutiks, jeigu nustosite kontroliuoti situaciją? Ar pasekmės iš tiesų tokios baisios?
1. Kontrolės – tai baimės apraiška. Taigi ko jūs bijote? Kas nutiks, jeigu nustosite kontroliuoti situaciją? Ar pasekmės iš tiesų tokios baisios? Jūs jau 14 kartų priminėte partneriui, kad jis nepamirštų nupirkti baklažanų. Ar esate tikri, kad jeigu baklažanų nebus, vakaras bus sugadintas?
2. Jūs galite kištis tik į tas situacijas, kurios susijusios su jumis ir iš dalies nuo jūsų priklauso. Ar situacija, kurią norite kontroliuoti, tikrai susijusi su jumis? Kai mes norime kontroliuoti tai, kas kas nesusiję su mumis, nieko gero iš to neišeis.
3. Įsivaizduokite, kad jūs „paleidote“ situaciją ir stebėkite, kaip jaučiatės. Ar neatsirado laisvės pojūtis? Greičiausiai atsirado. Tegu šis jausmas jums gali padėti kovoti su noru viską kontroliuoti.
Taip pat psichologė siūlo tokį algoritmą:
1. Pamąstykite, kodėl jums taip svarbu kontroliuoti šią situaciją.
2. Ką jums duoda kontroliavimas? Ką jūs gaunate mainais?
3. Ar tikrai gaunate tai, ko norėjote?
4. Susitaikykite su mintimi, kad sąvokos „kontroliuojama“ nėra.
5. Kitą kartą, pastebėję, kad pradedate kontroliuoti situaciją, pabandykite „plaukti pasroviui“ ir žiūrėkite, kas bus.
6. „Paleiskite situaciją“ ir stebėkite, kokios galimybės atsivers, kai jūs nieko nekontroliuosite. Pagalvokite, ką jums tai duoda.
