Su tuo sutinkanti vaikų darželio „Vaikystės sodas“ ugdymo koordinatorė Aušra Rabašauskienė teigia, kad vaikus mokyti matematikos reikėtų pradėti dar nuo mažų dienų ir tai daryti mažiesiems priimtiniausiu būdu: per žaidimus ir įdomias patirtis, arba kitaip – pasitelkiant matemagiją.
Koją kiša išankstiniai nusistatymai
Neformaliojo ugdymo specialistės Vaidos Zibalytės teigimu, šiandien vaikai dar neretai atsineša iš tėvų perimtas ir ankstyvame amžiuje suformuotas nuostatas apie matematiką kaip itin sudėtingą, praktiškai nepritaikomą ir nuobodų dalyką. Šiuos išankstinius nusistatymus gali būti išties nelengva pakeisti.
„Jei priešmokyklinio amžiaus vaikai tėvų ar kitų suaugusiųjų yra iš karto nuteikiami, kad matematika yra kažkoks „baubas“, kurio reikia bijoti, jei sakoma, kad mokytis bus labai sunku, greičiausiai taip ir bus. Pastebime, kad būtent tokį suvokimą vaikai dar neretai atsineša iš namų. O jeigu tą suvokimą dar patvirtina ir ankstyvoji vaiko patirtis, kurią jis gauna dėl netinkamų, vaiko smalsumo nesužadinančių mokymo metodų, vėliau susidraugauti su matematika gali būti išties nelengva“, – sako V.Zibalytė.
A.Rabašauskienė priduria, kad matematikos mokymui gali pasitarnauti tai, kas jos darbovietėje yra vadinama matemagija. Tai yra būdas matematikos mokyti per žaidimus ir jutimines patirtis.
Mažųjų galimybės išmokti šio dalyko priklauso tik nuo suaugusiųjų – kaip žaismingai ir magiškai jie atveria vaikams matematikos pasaulį.
„Matematiką ikimokyklinio amžiaus vaikai pradeda pažinti daug mieliau ir lengviau nei, pavyzdžiui, skaitymą. Skaičiai ir įvairios geometrinės formos vaikams yra žymiai konkretesnis dalykas nei raidės. Tad mažųjų galimybės išmokti šio dalyko priklauso tik nuo suaugusiųjų – kaip žaismingai ir magiškai jie atveria vaikams matematikos pasaulį. Tačiau siekiant to, dažnai patiems suaugusiesiems pirmiausia reikia atsikratyti stereotipų, kad matematika yra nuobodus dalykas“, – kalba pašnekovė.
Reikia pasinaudoti aplinkybėmis
Anot A.Rabašauskienės, matematika mus supa nuolat. Tereikia tai pastebėti ir išnaudoti mokant vaikus. O tai daryti, jos teigimu, reikėtų jau nuo pat kūdikystės.
„Kai tik pradeda žaisti su įvairiais objektais, kūdikis jau geba atskirti jų kiekį – pavyzdžiui, mato vieną ar du barškučius. Metukų vaikas jau geba parodyti arba net įvardinti objektų skaičių – pavyzdžiui, vieną katę ar du šuniukus. Dvejų-trejų metų vaikas gali suskaičiuoti daiktus paliesdamas arba parodydamas juos. Tuo metu penkiamečiai jau pradeda atlikti nesudėtingas sudėties ir atimties operacijas. Šiuos įgūdžius maži vaikai pradeda naudoti rutininėse veiklose ar žaidimuose, taip lavindami ankstyvuosius matematikos gebėjimus“, – tvirtina ugdymo specialistė.
Savo ruožtu V.Zibalytė priduria, kad mokydamiesi matematikos vaikai ne tik išmoksta sudėti ar atimti, tačiau ugdo ir savo loginį, analitinį, kritinį mąstymą, lavina atmintį ir dėmesingumą. Dėl to matematika yra itin svarbi disciplina, kuri glaudžiai siejasi su bendresnių jauno žmogaus intelektinių gebėjimų ugdymu.
„Mokantis matematikos ugdomi gebėjimai ne tik spręsti, bet ir tinkamai formuluoti problemas. Matematinis mąstymas taip pat prisideda ir prie tokių kompetencijų, kaip sprendimų priėmimas ar analitinis vertinimas, formavimo.
Dėl to dar neretai girdimi argumentai, kad man ar mano vaikui matematikos gyvenime neprireiks, tikrai yra naivoki. Nesvarbu, ar vaikas būtų linkęs į tiksliuosius, ar humanitarinius mokslus, matematika lieka atramine disciplina, ugdančia ir stiprinančia daugelį kitų gebėjimų“, – sako „EIQ akademijos“ įkūrėja V.Zibalytė.
Pažinti matematiką galima tyrinėjant aplinką
Šie ankstyvieji gebėjimai, A.Rabašauskienės teigimu, yra labai svarbūs ir tolimesniam matematikos mokymuisi bei supratimui mokykloje. Nesuteikus pagrindų vaikystėje, vaikui mokykloje mokytis matematikos gali sektis sunkiau.
„Dėl to bendraujant su ikimokyklinio amžiaus vaikais verta juos pratinti prie skaičiavimo, įtraukti su tuo susijusius žaidimus į kasdienes veiklas. Drauge su vaiku galima skaičiuoti kad ir žingsnius, laiptelius, medžius ar suoliukus parke.
Važiuojant liftu galima paklausti, koks skaičiuos užsidega pakylant į kiekvieną aukštą. Taip vaikas mokysis atpažinti skirtingus skaičius. Be to, matematika nėra tik aritmetika. Lygiai taip pat vaikus galima mokyti atpažinti geometrines formas, įvertinti atstumus ir dydžius, palyginti ir rūšiuoti objektus, susieti skaičius su kiekiais, – sako pašnekovė.
Važiuojant liftu galima paklausti, koks skaičiuos užsidega pakylant į kiekvieną aukštą.
Šiai nuomonei pritaria ir V.Zibalytė, pasak kurios, matematikos pradmenų mokant ikimokyklinio amžiaus ir pradinių klasių vaikus svarbu tam tikrus matematikos ir skaičiavimo principus pademonstruoti kuo vaizdingiau, susieti juos su realaus pasaulio pavyzdžiais. Tokiu būdu vaikams lengviau ne tik perprasti šiuos principus, bet ir suvokti matematikos prasmę ir reikalingumą platesniame kasdienybės kontekste.
„Vaikai yra labai smalsūs, jie nori tyrinėti pasaulį, o matematika gali būti vienu iš būdų tai daryti. Jeigu mažiesiems tokia galimybė nėra suteikiama, o tik kartojama, kad du plius du yra lygu keturi, sunku tikėtis, kad matematika mažiesiems atrodys įdomi.
Tokiu atveju vaikai yra linkę skaičiavimo rezultatus paprasčiausiai įsiminti, „iškalti“ informaciją. Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad vaikai iš tiesų supranta ir tam tikrus principus perpranta. Visos matematikos mintinai neišmoksi, todėl svarbu siekti, kad vaikai iš tiesų patys mąstytų ir suvoktų“, – sako V.Zibalytė.
