Kaip susivokti, kada liaujiesi būti moterimi, o tampi „mamyte“? Tai nėra lengva, nes jau nuo vaikystės į mūsų galvas buvo kemšami postulatai, jog „moteris turi būti gera šeimininkė“ ir „kelias į vyro širdį – per skrandį“, tad visos, kurios tai priėmė giliai į smegenis, pavirto maisto gaminimo ir namų tvarkymo mechanizmais.
Be to, jos kažkodėl šventai įsitikinusios, kad tokių gerų namų fėjų vyrai nepalieka, nes gi jie pražus be jų pyragų ir troškinių. Nesupraskite klaidingai – ir jums, ir vyrui tikrai reikia namų, kvepiančių cinamonu, jaukumo, bet viską gadina tas priedas – į klubus įsisprendusi, komanduojanti ir smulkmeniškai vyrui nurodinėjanti „mamytė“. Kuri tai daro ne iš altruistinių paskatų, o iš begalinio noro jį kontroliuoti.
Taip pat skaitykite: Kodėl jie, vyrai, myli save, o mes – ne?
Toks perdėtas rūpestis suaugusį, stiprų, sugebantį priimti sprendimus vyrą paverčia infantiliu paaugliu, kuris turi pasiklausti mamos, kas kur padėta, kada jam geriau pavalgyti ir ar galima išeiti į lauką...
Beje, vyrai mamyte maloniai vadina savo žmoną, susilaukusią vaikų, ypač pirmagimio. Naujas statusas, nauji pojūčiai, nauji vaidmenys... Tada „mamytė“ ir „tėvelis“ skamba itin dažnai namuose, ir tai normalu. Tačiau praėjus tam rožiniam laikotarpiui, visgi reikėtų prisiminti, kad šeimą kūrė vyras ir moteris, tapo vyru ir žmona, ir tokiam santykiui reikėtų teikti pirmenybę, o ne tėtuliukams ir mamuliukams.
Egzistuoja tam tikri „mamyčių“ tipai:
Mama-šeimininkė. Ji labiausiai vyrui primena mamą. Seksualiniai santykiai su ja – tarsi nuodėmė, todėl ieškoma malonumų iš šalies. Namie vyrutis sukerta tobulus kotletus ir šiaušia pas kitą. Na, o „šeimininkė“ yra šventai įsitikinusi, kad jis „pasilakstys ir grįš“. Nes juk jos namai patys nuostabiausi, maistas – skaniausias ir tik ji viena sugeba pasirūpinti vargšu vyreliu.
O svarbiausia – stalą serviruoja ir barščius pilsto, vos vyras peržengia namų slenkstį. Paslaugi žmona, kuri labai gerai apie save mano ir netgi galvoja, kad vyro mama ir draugai neturėtų jai ko prikišti. Ji juk puikiai atlieka žmonos pareigas!
Gyvenimas be iššūkių, be jokių žaismingų strėlyčių pabosta. Šeima tampa it nuobodi pelkė, nebe srūvanti upė.
Mama-mokytoja. Tokia moteris – stipri asmenybė, turinti tikslą perauklėti vyrą. Mat nori iš neklusnaus ir niekaip nesubręstančio „berniuko“ padaryti tikrą žmogų. Net jos tonas atkartoja iš vaikystės girdėtas mamos intonacijas, kai ji prašydavo susitvarkyti kambarį ar nueiti į parduotuvę... Bet kai vyras pagaliau subręsta, išeina pas kitą. Kodėl? Nes nebeturi noro gyventi su dar viena „mamyte“.
Žinoma, vyras gali ir pasilikti su tokia žmona, jei jį toks šeimos modelis tenkina, ir jis nejaučia jokių ambicijų gyventi visaverčio gyvenimo kaip du partneriai, o ne kažkokie primesti vaidmenys.
Mama-tarnaitė. Ji laiko save silpna, trapia būtybe, todėl vis stengiasi atspėti, ko nori jos „šeimininkas“. Ji prisitaikys prie jo, stengsis dėl jo, ištirps jame, pamiršdama save. Ji netgi per menka savo šešėliui – jai gerai taip, kaip yra. Ir tarnystę vyrui laiko savo pašaukimu.
O kas nutinka vyrui? Gyvenimas be iššūkių, be jokių žaismingų strėlyčių pabosta. Šeima tampa it nuobodi pelkė, nebe srūvanti upė. Norisi nešti kudašių, oi, norisi...
Mama-tironė. Ji panaši į mamą-mokytoją, tik anoji siekia vyrą perauklėti, o šita, despotė, laiko vyrą po padu. Jos prašymas padaryti kokį skamba kaip įsakymas. Nevykdyti negalima – bausti! Ji mato tik vieną tiesą – savo ir nori, kad vyras būtų paklusnus. Jei vyras turi kantrybės, gal ir temps su tokia žmona, tačiau jo savivertė bus labai sužalota.
Kaip suprasti, kad jau pavirtote į „mamytę“?
- Jei vyras liovėsi leisti laisvalaikį namie, vengia su jumis išeiti „į žmones“, kartu atostogauti, verta susimąstyti. Pirmiausia pasižiūrėkite į veidrodį, nes tobulos šeimininkės dažnai užmiršta rūpintis savimi. O antra, pagalvokite: kaip elgiatės su vyru? Kaip su dar vienu vaiku?
- Jei taupote pinigus ne savo pačios pirkiniams, o jo kursams, jo automobiliui, jo garderobui... Iš pradžių jam tai patiks (kaip patikdavo pradinukui, kai mama įdėdavo kišenpinigių), bet ateis laikas, kai jis „užaugs“ ir pats norės savimi pasirūpinti. Ir mylimąja, beje. Bet turbūt tai bus kita moteris...
Taigi, ką daryti?
Prisiminti, kokia buvote dar iki vedybų, ir palyginti tą jauną moterį su dabartine. Ką praradote? Ne vyrai mus sugadina. Mes pačios tampame tuo, kuo net įtarti negalėjome. Kodėl taip atsitinka?
Kartais moterį taip išvargina vienatvė ir ji taip nudžiunga, kai šalia atsiranda išsvajotas vyras, kad pradeda jį globoti, kontroliuoti, patarinėti, tenkinti visus jo įgeidžius. Tik štai vyras kažkodėl tuo ne itin žavisi. Taigi, vertėtų savęs paklausti: ar jums reikia patikimo vyriško peties ar „sūnelio“, kuris nė žingsnio be jūsų palaiminimo nežengs?
Taip pat skaitykite: Santykių ekspertai pataria: į ką reikėtų atkreipti dėmesį, susipažinus su nauju žmogumi?
Kiekvienam vyrui svarbu jaustis svarbiu ir stipriu, tad nevertėtų jam trukdyti. O kodėl moteris pagauna „mamytės sindromas“? Todėl, kad joms trūksta meilės. Tik štai vertėtų įsidėmėti, kad kol nekilstelėsite savo savivertės, tos meilės iš aplinkinių vargu ar sulauksite. Psichologai siūlo retkarčiais sau pakartoti, kad esate pati pati... Pati gražiausia, protingiausia ir patraukliausia. Tikra Moteris, kuri save myli tokią, kokia yra. Pirmiausia pamilkite save, o paskui – ką tik norite.
