Emocijų paleidimo treneris Rytis Lukoševičius sako, jog nors karantino laikotarpiu tam tikros poros patirs nemažai iššūkių, kitoms tai bus puiki galimybė „susijungti“ ir sustiprinti santykius.
Jo manymu, jei poros santykiai yra sveiki ir harmoningi, nuolatinis buvimas kartu namuose tikrai nesukels papildomų konfliktų ar trinties.
TAIP PAT SKAITYKITE: Medicinos psichologė paaiškino, kas dedasi žmonių galvose: pasitikrinkite, kokią stadiją išgyvenate
Kodėl karantino sąlygomis gali kilti daugiau iššūkių?
„Jei iki šiol partneriai buvo susikoncentravę į savo reikalus ir darbus, mažai laiko leisdavo kartu, nebūdavo šalia vienas kito – visiškai natūralu, kad šiuo laikotarpiu iškils viskas, kas buvo neišspręsta, paslėpta po stalu, ką buvo galima ignoruoti.
Tikėtina, kad partneriams praleidžiant daug laiko kartu, visos tos užslėptos nuoskaudos, nusivylimai šiek tiek paaštrės, nes žmonės bus priversti susitikti su tuo, ko buvo neišsakę ar pamelavę“, – teigia R.Lukoševičius.
Situacijos nestabilumas skatina įtampą
Kita vertus, pašnekovo teigimu, santykių problemos neišvengiamai iškils ne vien dėl „priverstinio“ susidūrimo vienas su kitu, o ir dėl pasikeitusios kasdienės rutinos.
Anot jo, porų tarpusavio santykius gali stipriai veikti ir partnerių patiriama baimė ar kiti negatyvūs jausmai, susiję su neaiškumu, nežinomybe dėl ateities.
„Žmonės gyveno pagal tam tikrą gyvenimo rutiną, kasdienybės ciklą ir dabar tai keičiasi. Galbūt vienas iš partnerių ar abu nebeina į darbą, galbūt turėjo išeiti neapmokamų atostogų?
TAIP PAT SKAITYKITE: Penkios meilės stadijos, kurias pereina visos stiprios poros
Galbūt susiduriama su situacija, kada siaubingai nerimaujama dėl darbo netekimo ar finansinių išteklių sumažėjimo? O gal didžiulę įtampą sukelia tikimybė prarasti savo verslą ar dalis žmonių paprasčiausiai nebežino, ką daugiau be darbo veikti?
Kitaip tariant, daug negatyvių, nemalonių jausmų ir išgyvenimų santykiuose gali kilti dėl išorės aplinkybių.
Be to, kadangi keičiantis gyvenimo aplinkybėms, patiriant įtampą tampame budresni, atidesni detalėms ir smulkmenoms, jei šalia to dar jaučiame baimę, nerimą – greičiausiai savo santykiuose labiau pastebėsime negatyvius ir nemalonius dalykus, negu pozityvius, teigiamus“, – komentavo jis.
Svarbu kalbėti apie save, o ne kitą
Pasak R.Lukoševičiaus, žmonės, kurie ieškos „kabliukų“, dėl ko supykti ant partnerio – jų tikrai suras. Tačiau norintiems išvengti nereikalingų pykčių ir konfliktų savo santykiuose, jis pirmiausia pataria išmokti komunikuoti apie savo jausmus.
„Dažniausiai mes kalbame apie tai, ką manome apie kitą, bet ne apie tai, kaip jaučiamės patys. Tačiau užuot sakius: „Tu man visai nepadedi, aš tau nerūpiu“, vertėtų pasakyti: „Jaučiuosi liūdnai, nes tikėjausi, kad kai būsi namie, man daugiau padėsi.“
Tai yra, užuot kaltinę, vertinę, darę kažkokias išvadas apie kitus, turėtume komunikuoti apie savo jausmus, sakyti tiesą apie tai, kaip jaučiamės.
Nes jei partnerio elgesys sukelia pyktį, tai nebūtinai reiškia, kad jis norėjo įskaudinti ar įžeisti. Pirmiausia vertėtų įsivertinti, ar tik neturėjome jo atžvilgiu lūkesčių arba savo viduje neišspręstų, „neišdirbtų“ skaudulių, kuriuos jis tiesiog priminė.
Turėtume būti šimtu procentu atsakingi už tai, kaip jaučiamės, o ne laukti, kol kitas kažką padarys, kad mums būtų geriau“, – komentavo pašnekovas.
Jei partnerio elgesys sukelia pyktį, tai nebūtinai reiškia, kad jis norėjo įskaudinti ar įžeisti.
Konfliktas – galimybė augti ir tobulėti
R.Lukoševičius taip pat pridūrė, jog konfliktai gali būti suteikiantys daug naudos, jei partneriai moka konfliktuoti.
„Pats konfliktas iš principo nėra blogas dalykas: jis įvyksta, kai nesutampa nuomonės, požiūriai, mintys. Tai yra tiesiog tarpusavio nesutapimas.
Deja, bet kai supykstame vienas ant kito, mes labai dažnai „mėtomės“ abstrakčiais vertinimais, pavyzdžiui: „Tu visada; tu niekada; tu manęs visiškai nemyli; tau niekas nerūpi.“ To reikėtų vengti, nes tokie kaltinimai niekur neveda, o tik blogina situaciją.
Niekur neveda ir konfliktai dėl neva savaime suprantamų dalykų. „Ką čia dabar padarei, gi ne taip turėjo būti“, – dažnai išgirstama frazė. Bet tai, kas man atrodo savaime suprantama, nebūtinai tai savaime suprantama mano partneriui.
Bandymas išvengti konflikto atsiribojant vienam nuo kito ar leidžiant laiką atskirai nėra tinkamas problemų sprendimo būdas.
Tad jei konflikto metu nebandome įrodinėti, kad esame teisūs, o partneris – ne; jei bandome suprasti vienas kitą ir prieiti kompromisą, santykiams suteikiame galimybę augti, tobulėti, net jei tuo metu yra labai nemalonu“, – kalbėjo R.Lukoševičius.
Jis taip tikino, jog bandymas išvengti konflikto atsiribojant vienam nuo kito ar leidžiant laiką atskirai nėra tinkamas problemų sprendimo būdas. Nes, anot pašnekovo, vengimas ir atsiribojimas neišsprendžia problemų, o tik laikinai „prigesina“ jas.
Atsiradusi trintis – rimtas signalas
Pasak R.Lukoševičiaus, jei karantino laikotarpiu buvimas kartu namuose partneriams sukelia tarpusavio trintį, tai yra rimtas signalas, jog reikia „sėstis ir kalbėtis“.
„Žinoma, jei žmonės išgyvena didelį stresą, bijo prarasti pragyvenimo šaltinį, o gyvenimas tarsi „stovi ant kortos“, tai padažnėję nesutarimai kaip ir visai natūralūs. Bet jei išorinės aplinkybės nėra sudėtingos, ir tiesiog pora, staiga pradėjusi daug laiko leisti kartu, ima sugyventi kaip „šuo su kate“ – tai jau rodo kažką rimto.
O jei tarpusavio trintis atsiranda nuolat, sistemingai – jokiu būdu nebandykite bėgti nuo to. Nes atsiradusi trintis signalizuoja, kad yra neišspręstų tarpusavio problemų.
Ir galbūt tas problemas vertėtų spręsti ne patiems (jei trūksta žinių ar įgūdžių), o ieškotis pagalbos. Pageidautina, abiejų partnerių noru“, – sakė jis.
Galime rinktis: „prakentėti“ arba siekti naudos
Galiausiai, kaip sakė R.Lukoševičius, įtemptose ir sudėtingose gyvenimo situacijose, kada gali kilti daug tarpusavio konfliktų, žmonės turėtų nepamiršti, dėl ko jie yra kartu.
„Taip, mums gali būti blogai, bet mes esame kartu, nes mylime vienas kitą“, – anot emocijų paleidimo trenerio, tą svarbu priminti vienas kitam.
Jo teigimu, karantino laikotarpis yra puiki galimybė partneriams kartu apgalvoti ir permąstyti, ką jie nori veikti su savo gyvenimu, kaip gyventi toliau; galbūt kažką keisti arba kurti, o galbūt – įvykdyti tai, kas buvo seniai atidėliojama.
„Manau, kad jei poros santykiai iki tol buvo sveiki ir harmoningi, karantinas nepakenks jų santykiams, o tik sustiprins juos.
Tuo tarpu toms poroms, kurios šiuo laikotarpiu pradeda patirti daugiau konfliktų ir nesutarimų, vertėtų iš naujo pabandyti permąstyti savo santykius, bendras vertybes, tikslus, kodėl jie yra kartu.
Žinoma, šitas laikas gali būti skirtas „prakentėjimui“, bet jis gali būti išnaudojamas santykių augimui ir puoselėjimui“, – sakė R.Lukoševičiaus.
