Vyrų gelbėtojos
„Vyro nepakeisi“, – tvirtina mamos, tetos ir vyresnės bendradarbės. „Ko gero, taip, bet mano atvejis – kitoks“, – paslapčia manote jūs. Nes skraidote ant meilės sparnų. O kur dar draugių pasakojimai, kad mylimasis tiesiog akyse keičiasi norėdamas joms įtikti. Štai vienas lovelasas tapo švelniu meškučiu ant sofos, kitas nesuprastas menininkas veltėdis – sumaniu verslininku. Tokios istorijos dažniausiai dar pagražinamos, norint pasigirti bičiulėms, bet naiviai įsimylėjėlei atrodo, kad štai dėl jos, tokios gražios ir protingos, JIS tikrai pasiryžęs drastiškiems pokyčiams. Kartais, paklausius tokios būtybės, atrodo, kad ji ruošiasi užsidaryti į narvą su laukiniu žvėrimi ir jį išdresuoti, nes toks esąs jos pašaukimas, be to, meilė – visagalė, daro stebuklus. Prisiminkime save: juk kokį kartą gyvenime tikrai tikėjome, kad mylimasis bus tobulas, jei jį šiek tiek paauklėsime... Nenuostabu, jog tokia nuostata neleidžia paprasčiausiai džiaugtis gyvenimu ir mylimu žmogumi – su visais jo trūkumais. Nes jis juk privalo būti be trūkumų! Bet jei sau pripažinsime, kad jo charakteris nėra toks jau bjaurus, koks mums atrodo, gyventi taps lengviau.
Priešingybių traukos dėsnis
Priešingybės traukia, todėl panelės iš gerų šeimų dažniausiai susideda su blogiukais. Jei ji turi ambicijų vieną dieną tapti garsenybe, pavyzdžiui, didžia smuikininke, ir dėl to dieną naktį griežia smuiku, didelė tikimybė, kad mergina susižavės kokiu nors mergininku, kuris per naktis siaučia klubuose, amžinai neturi pinigų ir noro juos užsidirbti. Paskui savo apsisprendimą, kodėl iš krūvos rimtų gerbėjų ji pasirinko būtent tą apkiautėlį, paaiškins paprastai: „Jis atrodė toks įsimylėjęs... Nenorėjau pasirodyti visiška snobė, tad neatsispyriau jo žavesiui...“ Kyla klausimas – kuo jis ją pakerėjo? Jei paklausytume vyruko, dėstančio rimtuolės „pakabinimo“ istoriją, ji skambėtų maždaug taip: „Kaip neblogas moterų žinovas iškart supratau, kad jeigu noriu ją užkariauti, reikės pasistengti panai apsukti galvą: iš pradžių papliurpti apie aukštus savo tikslus ir planus (kurių, aišku, neturiu), o paskui įsijausti į vaidmenį. Įdomiausia, jog šalia jos iš tikrųjų netrukus pasijutau labiau surimtėjęs, atsirado noras kažko siekti. Tapo gėda toliau tinginiauti, nes mano mergina tapo pavyzdžiu, kaip siekti to, ko esi užibrėžęs. Susiradau darbą, ėmiau mokytis – prieš metus apie tai net nebūčiau pagalvojęs.“ Tik štai nereikia apsigauti – būna taip, bet būna ir kitaip: vyriškis mielai priima žmonos uždirbtus pinigus, o pats neieško darbo: „Tu juk supranti, mieloji, kad mano išsilavinimas neleidžia dirbti bet kur ir bet ko, o tau juk gerai sekasi...“
Tipiškas atvejis
Dažna pasakys: „Maniškis visai nieko, bet jo labai sunkus charakteris...“ Ką tai reiškia? Su kokiomis jo savybėmis galima susigyventi, o kokių neverta toleruoti? Na, sunku, aišku, kasdien praryti nuoskaudą, jei jis elgiasi kaip pulkininkas su prasižengusiu kareivėliu: pakeltu balsu aiškina, kaip gyventi. Jei iki šiol tylėjote, galima jį nustebinti: arba visai netikėtai jį patį aprėkti, o dar geriau ramiausiai pareikšti, kad jo pareiškimai apie, pavyzdžiui, esą per trumpą sijoną, tamstos visiškai nejaudina. Ir jūs jo nėmaž nebijote. Netikėtumo efektas kartais visai gerai suveikia: jis gali net nusijuokti. Pasitelkus humorą, galima išelektrinti bet kokią situaciją. Aišku, toks vyrukas vargu ar atsikratys savo impulsyvumo, bet jo mylimoji supras, kad jo pykčio protrūkiai skirti ne jai asmeniškai, o tiesiog susikaupusiam garui nuleisti.
Partnerė, o ne mamytė
Tam tikra moterų kategorija su vyrais norėtų elgtis kaip su vaikais: ne ieškoti suaugusiems būdingų kompromisų, o liepti ar prašyti jį elgtis taip, kad joms būtų patogu. Jos prisiima atsakomybę padaryti iš to žmogaus gerą vyrą. Viskas projektuojama į ateitį, užuot gyvenus čia ir dabar. Tik skirtingai nuo vaikų, vyrų auklėjimo priemonės dažnai nebūna veiksmingos. Panagrinėkime situaciją, kai ji gyvena savarankiškai, o jis – dar su tėvais, nors galėtų nuomotis butą. Jis, aišku, teoriškai sutinka, kad metas būtų pradėti gyventi savarankišką gyvenimą. Ir persikrausto pas ją. Ji metus ar dvejus laukia, kol jis suaugs: imsis atsakomybės už jų bendrą ateitį, rūpinsis buitimi ir t. t. Bet štai jo, tai regis, visai nejaudina. Nes jis pakeitė vieną mamytę kita. Tokia situacija dažniausiai nesikeičia, nes žmogus nesugeba atsikratyti savo infantilių troškimų, kad visas problemas išspręs kas nors kitas. Tėvai arba draugė.
P. S. Priežasčių kovoti su vyro trūkumais surastume kiekviena. Ir nuoširdžiai tikimės, kad jei jis tų trūkumų atsikratys, gyvenimas taps lengvesnis ir malonesnis. Ar tikrai? Atlikite paprastą testą: vienoje lapo pusėje surašykite visus jo minusus, kitoje lygiai tiek pat pliusų. (Pastarųjų teks ieškoti ilgiau, ar ne?) Nes jei norite besąlygiškai mylėti vyrą su visais jo trūkumais, reikia nuolat sau priminti apie jo puikiąsias savybes...
