Pasaulio populiacija auga, bet tuo pačiu daugėja ir vienišų žmonių. Vieniši dažnai lieka vyresni žmonės, tačiau ir jaunimui šis jausmas nėra svetimas. Vienišumas gali prisidėti prie depresijos, kuri, kaip žinote, gali baigtis mirtimi.
Tačiau mokslininkus domina ir kita šio reikalo pusė – ar vienišumas kenkia fizinei sveikatai? Juk žmogus yra socialinis gyvūnas, kuris natūraliai negyvena vienas.
Mokslininkai jau kurį laiką bando išsiaiškinti, kaip vienišumas veikia sveikatą. Šį 2018 m. publikuotą tyrimą buvo įtraukta 480 tūkstančių 40–69 metų amžiaus žmonių. Jie buvo sekami apie 7 metus, mokslininkai atsižvelgė į jų gyvenimo būdą, pajamas, depresijos simptomus. Tie žmonės turėjo patys įvertinti savo socialinės izoliacijos pobūdį ir patiriamą vienišumo jausmą.
Socialinė izoliacija buvo siejama su 40 proc. išaugusia pirmojo širdies smūgio ar insulto rizika.
10 proc. tyrimo dalyvių nepalaikė aktyvių socialinių santykių, 6 proc. jautėsi vieniši. Abi šios grupės dažniau turėjo lėtinių sveikatos problemų ir dažniau rūkė. Vieniši žmonės dažniau skundėsi depresijos simptomais.
Socialinė izoliacija buvo siejama su 40 proc. išaugusia pirmojo širdies smūgio ar insulto rizika. Mokslininkai pastebėjo, kad tai yra susiję su socioekonominiais, elgesio ir psichologiniais faktoriais, kuriais socialiai atsiskyrę žmonės pasižymi dažniau. Tarp žmonių, kurie jau turėjo širdies ir kraujagyslių sistemos problemų, socialinė izoliacija buvo siejama su išaugusia mirties rizika.
Mokslininkai teigia, kad socialinė izoliacija labiausiai kenkia sveikatos problemų turintiems žmonėms. Panašų efektą turi ir depresija, kuri irgi yra siejama su aukštesne mirties rizika, kai žmogus jau turi kitų sveikatos problemų.
Vienišumas ir socialinė izoliacija yra du skirtingi dalykai. Žinoma, žmonės, kurie nepalaiko aktyvių socialinių santykių, dažniau jaučiasi vieniši. Tačiau vienišumą dažnai patiria ir tie, kurie yra apsupti žmonių. Mind.org.uk teigiama, kad vienišumas dažnai patiriamas netekus darbo (arba jį pakeitus), išsiskyrus su romantiniu partneriu, pakeitus gyvenamąją vietą. Tai yra pavojingas jausmas, kuris gali priversti kaltinti save ir net nuvesti prie depresijos.
Jauni žmonės vienišumą gali išspręsti suaktyvinę savo socialinį gyvenimą (lengviau pasakyti, nei padaryti) ir, jei reikia, ieškodami psichologo pagalbos.
Tuo tarpu vyresnių žmonių vienišumas dažnai yra ignoruojamas, suvokiamas kaip natūrali gyvenimo dalis. Jiems sunkiau palaikyti aktyvius socialinius santykius, kurie lėtina senatvinius procesus ir padeda išlaikyti aštresnį protą, todėl jiems reikalinga artimųjų pagalba.